2011 m. birželio 3 d.
Nr. 42
(1922)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Teisinės valstybės kontūrai

Giedrius Grabauskas -Karoblis

Pastaruoju metu daug kalbama apie teisinę valstybę. Seime ir kitose valdžios institucijoje vyksta teisinės valstybės klausimams skirtos konferencijos, televizijos laidose dažnai diskutuojame apie teisinę valstybę. Kai kurie iškilūs teisės ekspertai jau teigia, kad mūsų šalis yra teisinė demokratinė valstybė. Bet ar tikrai Lietuva teisinė valstybė? Deja, didelės dalies žurnalistų ir visuomenės veikėjų pozicija skiriasi nuo žymiųjų teisės ekspertų grupės pozicijos – jie teigia, kad kol kas Lietuvoje egzistuoja tik teisinės valstybės užuomazgos. Yra daug deklaracijų ir kalbų apie teisinę valstybę, o iš tikrųjų nuolat grubiai pažeidinėjamos žmogaus teisės. Greta daugybės vilkinamų rezonansinių bylų, klestinčios korupcijos ir „telefoninės teisės“ regimi ir akivaizdūs žmogaus teisių pažeidimų pavyzdžiai – štai gegužės 27 dieną Radviliškio JDJ vadovas J. Vedeckis buvo nubaustas 500 litų bauda už tai, kad balandžio mėnesį vykusios pilietinės akcijos „Rūstybės diena“ metu stovėjo per arti banko pastato. Tai pirmas atvejis mūsų krašte, kai pilietis nubaudžiamas solidžia bauda už tai, kad taikiai stovėjo prie banko. Beje, prieš kelias dienas iki gegužės 27 dienos teismo posėdžio J. Vedeckis buvo užpultas nežinomų asmenų ir stipriai sumuštas – sumuštas veidas, krūtinė, yra sužeidimų ir kitose kūno vietose.

Tai, kad Lietuvoje regimi tik neaiškūs teisinės valstybės kontūrai, iliustruoja ir padėtis aplinkosaugos bei architektūrinio paveldo apsaugos srityje. Seimo narė A. Stancikienė ir klaipėdietis politikas N. Puteikis yra patyrę šių sričių specialistai. Per daugelį metų jiems teko susidurti su didžiuliu spaudimu bei bandymais susidoroti. Šiuos veiksmus organizuojančių oligarchų ir korumpuotų politikų veikla nėra tinkamai įvertinta.

Ir kai kuriuose kituose pokomunistiniuose kraštuose susiklostė prieštaringa padėtis – yra gerai parengtos tų valstybių konstitucijos, egzistuoja daug gerai parengtų įstatymų, bet realiai Rusijoje, Ukrainoje ir kai kuriose greta esančiose valstybėse teisinės valstybės principai egzistuoja tik popieriuje. Šiose šalyse klesti įtakingų privilegijuotų asmenų kastos, kurios valstybės įstaigose tvarkosi kaip savo dvare, dauguma piliečių nustumti nuo valstybės valdymo, o jų pilietinės teisės yra pamintos. Rusijoje ryškūs šalį valdančio korumpuoto režimo ir aktyvios visuomenės susikirtimo pavyzdžiai – tai kova dėl netoli Maskvos esančio Chimkų miško, kuris barbariškai kertamas, ir Maskvoje, Sankt Peterburge, Tatarstane bei kituose regionuose visuomeninių judėjimų vykdoma kova prieš architektūrinių paminklų darkymą bei įtakingų oligarchų ir valdžios veikėjų vykdomas nelegalias statybas. Į kovas prieš Chimkų miško kirtimą įsitraukė daug Rusijos opozicijos veikėjų – S. Mitrochinas, I. Budraitskis, I. Jašinas, S. Udalcovas, S. Čirikova ir kiti politikai įvairiais būdais bando sustabdyti kirtimus. Už tai jie daug kartų buvo areštuoti, kalinami, baudžiami piniginėmis baudomis. Dideles problemas kelia ir nuo 1998 metų Maskvoje veikiantis įtakingas Ceretelio klanas, kuris organizuoja kultūros sferai skirtų valstybės lėšų grobstymą, darko architektūrinius paminklus, užgrobia vertingus žemės sklypus. Aktyvus maskvietis, architektas ir visuomenės veikėjas Rustamas Rachmatulinas daug metų kovoja su Ceretelio klanu. R. Rachmatulinui ir jo bendražygiams jau pavyko pasiekti gerų rezultatų – pastaruoju metu Ceretelio klano veikla jau tiriama. O Tatarstane su korumpuotais vietos politikais kovoja istorikas R. Ibragimovas, tiriantis didelį architektūrinę vertę turinčių pastatų neteisėto užgrobimo atvejus ir konkrečius korupcinius ryšius. R. Ibragimovui buvo grasinta, vėliau jis suimtas ir mėnesį kalintas, o vėliau kelis mėnesius praleido uždarytas  psichiatrijos ligoninėje už grotų ir spygliuotų vielų, šaldamas ir gaudamas prastą maistą. Jis buvo paleistas tik tada, kai šiuo persekiojimu susidomėjo Maskvoje gyvenantys opozicijos veikėjai I. Budraitskis, M. Trepaškinas, V. Ryžkovas ir kai kurie žinomi žurnalistai.

Grįždami prie Lietuvos aktualijų matome daug pavyzdžių, kaip aktyvūs piliečiai kovojo su korumpuotų pareigūnų ir įtakingų vertelgų veikla ir už tai buvo nuožmiai persekioti ar net nužudyti. Tai D. Kedys, E. Kusaitė, J. Kiaunienė, V. Kuprys, J. Paliakas, D. Šulcas, M. Virkietis, A. Vėberis, G. Visockas, V. Anankienė, N. Venckienė ir kai kurie kiti piliečiai, kurie akivaizdžiai pamatė, kokia „teisinė valstybė“ yra Lietuvoje. D. Kedys ir J. Paliakas kovojo už teisingumą, už tai buvo persekiojami ir nužudyti. J. Kiaunienė neįtiko įtakingų pareigūnų giminaičiams, ir šie užsakė susidorojimą su ja. Panevėžietė buvo kalinama, paskui uždaryta į psichiatrijos ligoninę ir žiauriai kankinama. V. Kuprys buvo vienos EBSW klano valdomos įmonės profsąjungos komiteto vadovas, atkakliai gynė dirbančiųjų teises, kovojo su EBSW bosų savivale. Už tai patyrė grasinimų, buvo atleistas iš darbo. Ir vėliau V. Kuprys jautė spaudimą, todėl 2010 metų pabaigoje išvyko gyventi į užsienį.

Tos valstybės, kurios šiuo metu pripažįstamos demokratinėmis teisinėmis, ne iš karto žengė pažangos keliu. Į Europą dažnai atvykstanti Argentinos filosofė Delija Gusman teigia: „Daug kalbama apie teisinės valstybės pagrindus, apie įstatyminę bazę. Bet aš manau, kad teisinės valstybės pamatai labai artimai susiję su vertybių sritimi. Dabarties pasaulis labai kenčia nuo egoizmo kulto, daugelyje pasaulio kraštų vis labiau įsigalintis egoizmas gimdo neigiamus jausmus ir neigiamus reiškinius – godumą, baimę, klastą, smurtą, melą, norą gyventi kitų sąskaita, skatina priespaudą ir korupciją. Tam, kad egoizmas ir jo padariniai būtų pažaboti, reikia pasukti tikrų vertybių keliu, atsitraukti nuo viską šluojančios „mirties kultūros“. Lenkijos, Gruzijos, Pietų Korėjos, Lotynų Amerikos šalių – Urugvajaus, Čilės ir Kosta Rikos pavyzdžiai rodo, kad pradėjus esmines reformas – pažabojus korupciją ir siaurų kastų valdymą, sutvarkius teismus ir prokuratūros sistemas, per palyginti trumpą laikotarpį galima pasiekti didžiulę pažangą. Štai ir kaimyninėje Latvijoje jau pradeda aižėti oligarchijos ledai, tad ir mes turime nepasiduoti nusivylimui, o siekti esminių permainų ir atkurti teisinę valstybę.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija