| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Oficialia Karmėlavos reketo versija netikiu Gintaras Visockas
Birželio 9-ąją Kaune bus skelbiamas nuosprendis rezonansinėje turto prievartavimo byloje. Joje kaltinamaisiais oficialiai įvardinti trys čečėnų tautybės jaunuoliai. Piniginės sumos, kurių reikalauta neva neteisėtais būdais, nėra didelės oficialiai kalbama apie kelis tūkstančius litų. Karmėlavos miestelio gyventojas Saulius Saladžius, kurį, remiantis oficialia Lietuvos teisėsaugos versija, reketavo čečėnų jaunuoliai, smarkiai nenukentėjo. Taigi Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla lyg ir nėra išskirtinė. Tačiau ją vis dėlto laikyčiau ypatingo dėmesio vertu atveju. Ir štai dėl ko. Du iš trijų reketu kaltinamų čečėnų jaunuolių glaudžiai susiję su rezonansine Chadižat ir Maliko Gatajevų byla (omenyje turiu Ali Latajevą ir Muradą Utsajevą). Apie Lietuvai garbės nedarantį skandalą dėl Gatajevų jau ne sykį rašėme. Pavyzdžiui, pasakojome, kaip VSD Kauno apygardos skyriaus saugumiečiai specialiai bandė sukiršinti Kauno rajone Gatajevų įkurtos našlaičių prieglaudos Gimtoji šeima gyventojus, kaip agitavo konfliktuoti su globėjais vieną merginą. Taip pat stebėjomės, nuo kada Lietuvos VSD atstovams tapo privalu tarsi moralės policijai rūpintis čečėnų šeimos vidaus reikalais teisėtai ar neteisėtai dukrą įvaikinusi motina lietsargiu sudavė merginai per minkštą vietą ir ją išplūdo? Analizuojant prieš Gatajevus kurptą bylą dabar jau akivaizdu, kad mūsų saugumiečiai čečėnų merginą specialiai kurstė neklausyti savo globėjų, o įvykusius barnius įrašyti į diktofoną. Ilgainiui ši nei Lietuvai, nei Lietuvos specialiosioms tarnyboms garbės neatnešusi byla įgavo tarptautinį rezonansą. Lietuvoje nežinia už ką persekioti čečėnai Ch. ir M. Gatajevai, beje, Kaune užsiėmę prasminga, tauria veikla (Čečėnijos karuose tėvų netekusių našlaičių globojimu), šiandien priversti gyventi Suomijoje. Helsinkis jiems suteikė laikinąjį leidimą gyventi. Suomijos teisėsaugos atstovai mano, jog Europos Sąjungos narė Lietuva, uždarydama į kalėjimą Ch. ir M.Gatajevus, grubiai pažeidė pagrindines žmogaus teises ir laisves. Šiemet greičiausiai turėtų paaiškėti, ar Suomijos valstybė suteiks Gatajevams politinį prieglobstį. Koks bus Helsinkio sprendimas, sunku prognozuoti. Tačiau Suomijos teisėsauga puikiai žino, jog Lietuvos saugumiečiai, siekdami užsibrėžtų tikslų, ėmėsi net itin drastiškų priemonių. Pavyzdžiui, įkalbinėjo kai kuriuos minėtos našlaičių prieglaudos globotinius prieš Gatajevus duoti neigiamus parodymus, o priešingu atveju grasino deportuoti atgal į Čečėniją arba užsimindavo, kad jiems taps labai sunku gyventi Lietuvoje. Suomijos teisėsauga žino su Gatajevų byla susijusias smulkmenas. Todėl reikia viltis, jog politinis prieglobstis nežinia dėl ko Lietuvos saugumui neįtikusiems Gatajevams vis dėlto bus suteiktas. Jei suomiai politinį prieglobstį suteiks, šis įvykis taps žinomu visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Tik susimąstykime: Europos Sąjungos narė Suomija suteikia politinį prieglobstį iš ES narės Lietuvos pabėgusiems čečėnams Gatajevams, nes Lietuva, būdama ES nare, grubiai pažeidė ES galiojančias taisykles. Vaizdžiai tariant, jei Lietuva pažeidžia pagrindines ES teritorijoje galiojančias teisės normas, tokią valstybę būtina išmesti iš šios organizacijos. Gatajevų bylą šiandien specialiai prisiminiau mat vienas iš reketu kaltinamų čečėnų jaunuolių yra Ali Latajevas, buvęs Gimtosios šeimos narys. Beje, vienas iš tų, kuriems teko ilgiausiai gyventi Gatajevų šeimoje ir kuris uždaruose Kauno teismo posėdžiuose yra davęs Gatajevams palankius parodymus. Pavyzdžiui, Gatajevams vienas iš inkriminuojamų nusikaltimų buvo... reketas. Esą Gatajevai buvo tokie žiaurūs, kad iš savo globotinių atimdavę pinigus, vertę juos dirbti... A. Latajevas tokias versijas neigė. Jis tvirtino, jog nėra nieko keisto, jei tėvai reikalauja, kad vaikai arba mokytųsi, arba dirbtų ir pagal išgales padėtų išsilaikyti šeimai. Jis buvo iš tų čečėnų jaunuolių, kurie pasakojo nutikimą, kaip vienas jaunas čečėniukas paprašė, kad tėvai pasaugotų jo pinigus. Gatajevai paėmė pasaugoti tuos kelis litų. Tačiau šį kiekvienoje normalioje šeimoje suprantamą žingsnį Lietuvos teisėsauga kažkodėl bandė traktuoti būtent kaip reketą. Beje, davęs šiuos parodymus teisme (tai buvo prieš keletą metų) A. Latajevas nedelsiant kreipėsi į XXI amžių pareikšdamas, jog už principingumą ir sąžiningumą jam Lietuvos saugumiečiai gali keršyti. Šiandien A. Latajevas laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje ir kaltinamas reketu. Jam, gimusiam 1983-aisiais, ir kitiems dviem čečėnų jaunuoliams Chalidui Tamiralijevui (gimęs 1983-aisiais) ir Muratui Utsajevui (gimęs 1987-aisiais) gresia reali įkalinimo bausmė. Jiems pareikšti įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo: svetimo turto prievartavimo veikiant organizuotoje grupėje, panaudojant fizinį smurtą ar atimant asmeniui laisvę. Už tai Lietuvos Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė kalėjimas iki aštuonerių metų. Dėl turto prievartavimo čečėnų jaunuoliai įkliuvo 2010 metų kovo pradžioje. Kai kuriuose Lietuvos laikraščiuose buvo pabrėžiama, jog čečėnai padėjo statyti nukentėjusiuoju pripažinto asmens namą, tačiau šis liko jiems skolingas. Karšto būdo A. Latajevas ir M. Utsajevas bei jų tautietis Ch. Tamiralijevas Kauno rajono policijos komisariato pareigūnams įkliuvo Karmėlavos seniūnijoje Margavos kaime, kai atvyko atsiimti neva jiems priklausančios skolos. Beje, tas vyras yra Chalido Temiralijevo draugės Sonatos Sakalauskaitės dėdė. Sonata ir Chalidas augina dvejų metų dukrą Kamilę Sakalauskaitę. Taigi žinoma, kad čečėnai padėjo statyti nukentėjusiuoju pripažinto asmens namą. Tačiau vyras liko jiems skolingas. Pabūgęs grasinimų bei supratęs, kad nebus paliktas ramybėje, Karmėlavos gyventojas kreipėsi į policijos pareigūnus. Štai tokia oficiali versija. Man, atidžiau susipažinusiam su Gatajevų augintiniui Deniui Volovskiui kadaise bandytu inkriminuoti nusikaltimu, oficiali Karmėlavos versija neatrodo įtikinama. Kaltinimai reketu primena dar vieną Lietuvos specialiųjų tarnybų sukurptą provokaciją, panašią į tą, kurią buvo bandoma surengti Gatajevų globotiniui Deniui Volovskiui. Pasak oficialios informacijos, Gatajevų globotinis D. Volovskij bandė užsiimti finansinėmis aferomis. Kaltinimai bandant nesąžiningu būdu pasipelnyti, mano supratimu, atsirado greičiausiai tik todėl, kad D. Volovskij prieš keletą metų atsisakė šmeižti Gatajevus kaip žiauriai besielgiančius su globotiniais tėvus. D. Volovskij grasinimų neišsigando, tačiau pasitaikius pirmai progai išvyko iš Lietuvos. Tokiu būdu nemalonumų išvengė. A. Latajevui nepasisekė. Jis neturėjo finansinės galimybės išvykti į užsienį, juolab kad kartu su drauge Vesta Kapočiūte augina trejų metų sūnų Emilį Latajevą. Štai ir įkliuvo. Mano versija būtų tokia: didžiausia jaunųjų čečėnų klaida, kad darbinės veiklos jie ėmėsi nepasirašę jokių darbo sutarčių. Liaudiškai tariant, dirbo, bet mokesčių valstybei mokėti neketino, pinigus iš darbdavio sutiko imti grynaisiais. Tai, žinoma, pažeidimas. Bet omenyje turint bedarbystės lygį Lietuvoje ir konkrečiai Kauno rajone, toks jaunųjų čečėnų žingsnis vargu ar labai smerktinas. Esant tokiai situacijai daug kas pasielgtų panašiai. Tačiau tas darbdavys su čečėnų jaunuoliais greičiausiai pasielgė dar gudriau. Sumokėjo tik dalį pažadėtų pinigų. Remiantis Sonatos Sakalauskaitės, čečėno Chalido Temiralijevo draugės, žodžiais, čečėnai dirbo visą vasarą. Jie padėjo atstatyti per gaisrą nukentėjusį namą. Statė tvoras, stulpus, malkinę, įrengė klozetą, išnešė visas sudegusias liekanas, betonavo, kasė duobes, šulinius, pjovė malkas, padėjo sukelti plytas į antrą aukštą... O suderėtos pinigų sumos nesulaukė. Mokėjimo terminai buvo nuolat atidėliojami, kol vieną dieną S. Saladžius paskambino ir pasakė, kad dalį pinigų pasiruošęs grąžinti. Vaikinai dalį pinigų atgavo. Tačiau netrukus vaikinus suėmė policija ir jų kišenėse aptiko pažymėtų kupiūrų. Žodžiu, neatmestina versija, jog Lietuvos slaptosios tarnybos pasinaudojo sunkia čečėnų materialine padėtimi savo tikslams. Juk jauniesiems čečėnams, beje, du iš jų patys tuo metu jau augino mažamečius vaikus, verkiant reikėjo pinigų. Žodžiu, birželio 9-osios Kauno teismo sprendimas Karmėlavos reketo byloje gali turėti atgarsių Suomijoje nagrinėjamai Ch. ir M. Gatajevų bylai. Jei Ch. ir M. Gatajevų globotiniai A. Latajevas ir M. Utsajevas bei jų bičiulis Ch. Temiralijevas bus pripažinti reketininkais, bent jau aršiausi Gatajevų nedraugai turės progos visur šaukti: kokie tėvai tokie ir vaikai. Jei birželio 9-osios dienos teismas atmes kaltinimus reketu ir paliks tik priekaištus dėl savivaldžiavimo, Gatajevų priešininkai, įskaitant ir Kauno VSD, bus greičiausiai labai nepatenkinti teismo elgesiu. Mat tada nebus net moralinės priežasties apeliuoti į Suomijos teisėsaugą, svarstančią, ar Gatajevai verti politinio prieglobsčio. Turint omenyje paskutiniuosius viešus pranešimus, kokią didelę įtaką VSD daro mūsų teismams (apie tai jau kalba ne tik žurnalistai, bet ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, europarlamentaras Leonidas Donskis, kultūrininkas Darius Kuolys ir t. t.), naivu tikėtis, kad jaunieji čečėnai sulauktų išteisinamojo nuosprendžio. Greičiausiai bus priešingai į kalėjimą vaikinus uždarys ilgam. Sunku patikėti, jog esant šiandieninei Lietuvos teismų praktikai Kauno teisėjai atsižvelgtų į kaltinamiesiems palankias charakteristikas. Lietuviškoje spaudoje ne sykį rašyta, kad čečėnų jaunuoliai sportavo, buvo kovinių sporto šakų atstovai, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Deja, tuose leidiniuose kažkodėl nė žodeliu neužsiminta, kad šie ringo kovotojai buvo principingi, pareigingi ir draugiški ir turėjo nuopelnų Lietuvos valstybei garsino jos vardą tarptautinėse varžybose Japonijoje ar Vokietijoje, tose šalyse skindami reikšmingas pergales, nors ir neturėdami Lietuvos pilietybės (jie turėjo tik nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje). Šiandien šių vaikinų likimas Kauno apygardos teismo teisėjų rankose.
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |