Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

„Caritas Internationalis“ – už migrantų darbo sąlygų gerinimą

Mindaugas BUIKA

Užsienietės namų darbininkės kovoja už savo teises

Mes esame darbininkai, o ne vergai, teigia migrantų manifestacijos dalyvė

Namų ūkyje dirbančiųjų teisių gynimas

Tarptautinei darbo organizacijai (TDO), besirūpinančiai darbinės veiklos standartais, sesijoje svarstant namų ūkyje dirbančiųjų sąlygas, Katalikų Bažnyčios pagrindinė socialinės rūpybos struktūra „Caritas Internationalis“ konfederacija atkreipė dėmesį į namų ūkyje dirbančiųjų migrantų teisių užtikrinimo poreikį. Birželio 1–17 dienomis Ženevoje vykstančiame jubiliejiniame 100-ajame TDO susitikime rengiamoje Konvencijoje dėl namų ūkio darbininkų padorių sąlygų užtikrinimo pabrėžiama, jog kalbama apie milijonus asmenų – virėjų, valytojų, namų šeimininkių, slaugytojų, vaikų prižiūrėtojų, sodininkų, apsauginių, šeimų vairuotojų ir kitų – darbą. Neretai jie yra išnaudojimo, apgavysčių, piktnaudžiavimo, netgi seksualinio pasikėsinimo objektai, neturi socialinių ir teisinių garantijų. Dauguma tų darbuotojų yra moterys bei jauni žmonės, siekiantys užsidirbti ir sukurti savo ateitį, todėl būtina jiems padėti pritaikant tarptautinius ir nacionalinius darbo standartus ir juridines normas jų teisėms apginti.

TDO planuoja priimti atitinkamą Konvenciją, kuri taptų siejančiu tarptautinės teisės dokumentu, ratifikuotu pasaulio valstybių, bei Rekomendacijų sąvadą, kuris būtų direktyva praktiniam veikimui. Katalikų Bažnyčios socialiniu mokymu besivadovaujanti „Caritas Internacionalis“ globalinė konfederacija, vienijanti 165 nacionalines humanitarines katalikų rūpybos struktūras, veikiančias daugiau kaip 200 pasaulio šalių, pritaria šiems TDO siekiams, pabrėždama migrantų darbininkų pažeidžiamumą.

Iš tikrųjų Vakarų visuomenėje namų ūkio darbams dažnai yra samdomi migrantai, kurie neturi pakankamai socialinių ir teisinių garantijų ir kartais tampa žiauraus išnaudojimo ir piktnaudžiavimo objektais. „Caritas Internacionalis“ konfederacija, pabrėždama moralinę pareigą ginti namų ūkyje dirbančių migrantų teises, vykdo atitinkamą propagandinę kompaniją, pavadintą „Po vienu stogu, po vienu įstatymu“, kuria siekiama užtikrinti darbuotojų lygiateisiškumą ir žmogiškąjį orumą. Dabartinėje TDO sesijoje, dalyvaudama nevyriausybinėms organizacijoms skirtuose ekumeniniuose renginiuose, „Caritas Internationalis“ paskelbė pareiškimą, kuriame nurodomos kai kurios ypač svarbios su namų ūkyje dirbančių migrantų problemos.

Įdarbinimo institucijų stebėjimas ir pensijų garantijos

Neretai darbams namų ūkiuose samdomi nepilnamečiai, netgi vaikai, todėl sudaromos sąlygos išnaudojimui bei piktnaudžiavimui. Būtina užtikrinti, kad asmenys iki 18 metų amžiaus negalėtų būti profesionaliais namų ūkio darbininkais. TDO sesijoje svarstomos Konvencijos tekste turi būti įtvirtinta „nuoroda, kuri užtikrintų nuolatinį valstybinį darbo vietų inspektavimą, kada yra įtarimų, kad  įdarbinti vaikai ar nepilnamečiai, taip rūpinantis jų interesais“, – pabrėžiama „Caritas Internationalis“ pareiškime. Tas dokumentas taip pat turi pabrėžti namų ūkyje įdarbintų jaunų migrantų teisę į išsilavinimo siekį, sudarant lanksčias darbo sąlygas ir grafikus.

„Caritas Internationalis“ pareiškime raginama griežčiau kontroliuoti migrantų įdarbinimo institucijas, kurios paprastai ima gana nemažą mokestį, tačiau nesuteikia jokių garantijų. Efektyvaus monitoringo reikia ir dėl kartais pasitaikančių papirkinėjimų, įstatymų apėjimo bei kitų piktnaudžiavimų. Kad būtų geriau užtikrinti visi teisiniai bei socialiniai kriterijai, susiję su migrantų įdarbinimu, šiai kontrolei valstybinės institucijos galia pasitelkti ir nevyriausybines organizacijas, turinčias rūpybos migrantais patyrimą. Kai kuriose šalyse, ypač Europos Sąjungoje, darbdaviai migrantus namų ūkiui gali pasamdyti tiesiogiai, be įdarbinimo agentūrų, jeigu patys atlieka visas tam reikalingas teisines procedūras. „Caritas“ įsitikinimu ši praktika yra priimtina, jeigu lokalizacijos šalyje „veikia mechanizmai namų ūkyje dirbančių migrantų apsaugai“, nurodoma bažnytinės institucijos pareiškime.

Jame taip pat pritariama TDO rekomendacijoms dėl namų ūkyje dirbančių migrantų socialinio draudimo įmokų, kurias įneštų darbdaviai, kad būtų ateityje garantuotos pensijos ir sugrįžus į gimtąsias šalis. Reikia atitinkamų dvišalių susitarimų ir dėl pensijų portabilumo (perkėlimo į tą vietą, kurioje apsigyvena jas gaunantis asmuo). Namų ūkio darbuotojams turi būti sukuriamos galimybės lavintis profesinėje srityje, kad galėtų geriau atlikti darbą ir įgyti naujas kvalifikacijas, kurios ateityje leistų pakeisti profesiją. Vyriausybės taip pat turi svarstyti galimybę pripažinti namų ūkyje dirbančių migrantų jų kilmės šalyje įgytus diplomus, kad jų darbas rūpinantis kitais nereikštų gimtinėje įgytos profesijos praradimo.

„Caritas Internationalis“ skatina namų ūkyje dirbančių migrantų didesnį organizuotumą tiek ginant savo teises, tiek pravedant kolektyvines derybas dėl darbo sąlygų ir užmokesčio. Ir atvirkščiai, pavienių migrantų darbuotojų izoliacija veda ne tik į didesnį jų išnaudojimą, bet ir į galimas psichologines problemas, kurios taip pat turi būti įvertintos. Pareiškime pažymima, kad tie migrantai, kurie patyrė nusikalstamą išnaudojimą, privalo turėti galimybę ieškoti teisingumo juos priėmusios šalies teisėsaugos sistemoje. Kol vyksta jų bylos tyrimas, migrantai negali būti deportuojami nepriklausomai nuo jų darbinio statuso, kad galėtų efektyviai ginti savo teises.

Dokumento pabaigoje „Caritas“ pastebi, kad ši Bažnyčios socialinė struktūra kai kuriose katalikiškose Europos šalyse (Austrijoje, Ispanijoje) gana efektyviai tarpininkauja spręsdama tarp migrantų  ir darbdavių iškilusius klausimus, abiem pusėms padeda rasti teisingus sprendimus veikiančių įstatymų ribose.

© 2011 „XXI amžius“