Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

„Mater et Magistra“ ir nūdiena

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su konferencijos dalyve

Palaimintojo popiežiaus Jono XXIII enciklika „Mater et Magistra“ susilaukė didelio populiarumo

Visuotinės resursų paskirties kriterijus

Susipažįstant su popiežiaus Benedikto XVI socialiniu mokymu, vertėtų aptarti jo kalbą, neseniai pasakytą Vatikane vykusios tarptautinės konferencijos „Teisingumas ir globalizacija: nuo „Mater et Magistra“ iki „Caritas in Veritate“ dalyviams. Gegužės 16–18 dienomis vykusiame renginyje, kurį suorganizavo Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba, buvo paminėtos palaimintojo popiežiaus Jono XXIII fundamentalios socialinės enciklikos „Mater et Magistra“ (tai didžiausios apimties tokio pobūdžio dokumentas Bažnyčios istorijoje) paskelbimo 50-osios metinės. Daugelį šios enciklikos idėjų toliau išplėtojo popiežius Benediktas XVI 2009 metais, pačiame naujos globalinės ekonominės krizės įkarštyje, paskelbtoje socialinėje enciklikoje „Caritas in Veritate“.

Pripažinęs šį abiejų dokumentų ryšį ir pabrėžęs, kad visos popiežių socialinės enciklikos sudaro vieningą Bažnyčios mokymo „kūną“ („corpus“), Šventasis Tėvas sakė, kad tame mokyme „Tiesa yra šviesa, Teisingumas yra tikslas ir Meilė yra varomoji jėga“. Tikintys pasauliečiai turi būti aktyvūs Bažnyčios socialinio mokymo naudotojai ir įgyvendintojai. Per savo praktinį patyrimą, gebėjimus ir specifines žinias jie turi bendradarbiauti su ganytojais netgi formuluojant mokymo koncepcijas. Tuo tarpu Bažnyčios socialinės įžvalgos yra grindžiamos „jos tarnyste žmonijos šeimai ypač per specifinę evangelizacijos misiją“ ir tampa esmine integralaus krikščioniško požiūrio į gyvenimą dalimi.

Enciklikoje „Mater et Magistra“ ypač pabrėžtas krikščioniškasis „visuotinės resursų paskirties“ principas, kuris yra fundamentalus kriterijus siekiant įveikti išaugusį socialinės bei kultūrinės pusiausvyros stygių (netgi ekstremalią nelygybę tarp geopolitinių regionų ir visuomenės sluoksnių) dabartinėje globalizacijoje. Tačiau atstatyti šią pusiausvyrą be integralaus proto, kurio pagrindu būtų moralus mąstymas, gebantis įveikti perdėtai sekuliarizuotą etiką, su jai būdingu naujuoju utilitarizmu, skepticizmu ir imanentiniu požiūriu į istoriją, šių dienų žmogui taptų labai sunku. Paprasčiausiai jis nebegali suvokti tikrojo žmogiškojo gėrio, nes tam yra būtina vėl išvystyti naują humanistinės kultūros sintezę, atvirą antgamtiškumui, o tai ir yra naujosios evangelizacijos paskirtis, aiškino popiežius Benediktas XVI.

Plintantis žalingas „spekuliavimo fenomenas“

Taip apibrėžęs evangelizacijos ir Bažnyčios socialinio mokymo sklaidos ryšį naujomis istorinėmis sąlygomis (sekuliarizacija ir globalizacija), jis pabrėžė būtinumą atkurti praktinį proto gebėjimą vadovautis minėtais baziniais kriterijais. „Be tikrojo žmogiško gėrio pažinimo gailestingoji meilė smunka iki primityvaus sentimentalizmo, teisingumas praranda savo fundamentalų kriterijų, o visuotinės resursų paskirties principas netenka savo teisėtumo“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis pripažino, kad įvairaus pobūdžio skirtingumai, ypač praraja tarp turtingųjų ir vargšų, tapo mūsų epochos būdingu bruožu, kuris kelia daugybę problemų teisingumo realizavimui dėl nelygių galimybių šalia gyvenantiems žmonėms.

Popiežius Benediktas XVI ypač atkreipė dėmesį į didelį nerimą sukėlusį vadinamąjį „spekuliavimo fenomeną“. Viskas prasidėjo nuo spekuliavimo finansų sistemoje su nepagrįstais kreditiniais kontraktais – nuo atskirų asmenų iki valstybių vyriausybių – o tai atvedė į neturinčią precedento finansinę krizę. Dabar tas žalingas spekuliavimo fenomenas tiek vietinėje, tiek tarptautinėje plotmėje išsiplėtojo į prekybą maisto produktais, į aprūpinimą vandens ištekliais, į žemės pirkimą ir pardavimą. Kiekvienu atveju dėl to labiausiai kenčia silpniausieji, tai yra tie, kurie „jau gyvena ant ribos“ dėl sunkios materialinės padėties. Su panašiomis spekuliacijomis didele dalimi yra susijęs ir dabar stebimas pirminis energijos resursų kainų kilimas. Tai skatina sparčias alternatyvių energijos resursų paieškas, kurios kartais nebūna gerai apmąstytos ir vadovaujamasi išimtinai trumpalaikiu finansiniu suinteresuotumu. Dėl to gali būti daromas neigiamas poveikis gamtai ir paties žmogaus egzistencijai. (Pavyzdžiui, platesnio „biokuro“ naudojimo energetikoje politika Lietuvoje ir Latvijoje išsireiškia besaikiu miškų naikinimu – M. B.)

Naujoji evangelizacija socialiniame veikime

Pagrindinis visuomeninio gyvenimo klausimas pasaulyje yra vienas – socialinio teisingumo klausimas – ir kaip tik jį pirmiausia pabrėžia enciklika „Mater et Magistra“. Žinoma, prieš 50 metų kontekstas tarptautinėje plotmėje buvo kitas dėl didelės Sovietų Sąjungos komunistinio totalitarizmo grėsmės Vakarų laisvajam pasauliui. Tačiau teisingo materialių ir nematerialių resursų paskirstymo uždavinys išliko ir dabartinėje globalizacijos epochoje. „Dabar, kai vyksta palaipsnis žmonijos vienijimasis, būtinai reikia, kad Bažnyčios vykdomoje visuomenės naujoje evangelizacijoje būtų iškeliamas teisingumas, kuris turi būti pasiektas visuotiniu lygmeniu“, – patvirtino Šventasis Tėvas.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad šį teisingumą neįmanoma pasiekti tik per socialinį konsensusą, nepripažįstant, kad viso to ištakos yra aiškioje nuorodoje į „visuotinį žmogiškąjį gėrį“. O tai pripažinus socialinis teisingumas turi būti praktikuojamas tiek pilietinėje visuomenėje, tiek rinkos ekonomikoje, tiek ir (galbūt pirmiausia) politinės vadovybės garbingu ir skaidriu veikimu nacionalinėje ir tarptautinėje plotmėje, nurodė popiežius Benediktas XVI, pasiremdamas savo enciklikos „Caritas in Veritate“ teiginiais. Ir šis Bažnyčios socialinis mokymas turi būti skleidžiamas katalikų kultūrinių institucijų veikime, religinio švietimo programose, parapijinėje katechezėje, katalikiškoje žiniasklaidoje ir pasauliečių tikinčiųjų asmeniniame liudijime.

Akcentuojant pastarąjį reikalą, Šventasis Tėvas nurodė, kad pasauliečių tikinčiųjų profesionalus, dvasinis ir etinis ugdymas turi būti artimai susietas. Tik per gerai išlavintą krikščionišką sąmoningumą ir jautrią sąžinę yra įmanomas geras konkretus veikimas vadovaujantis išmintingomis įžvalgomis. Žinoma, ir tarp katalikų gali būti nuomonių įvairovė dėl Bažnyčios socialinio mokymo įgyvendinimo būdų. Debatai turi vykti su abipuse pagarba, „siekiant rasti sutarimo taškus efektyviam ir neatidėliotinam veikimui“ dėl to, kas geriausia, ir dėl to privaloma, citavo popiežius Benediktas XVI savo pirmtako encikliką „Mater et Magistra“, kuria, kaip pripažino, plačiai naudojosi savo mokyme. Jis taip pat priminė, kad kuriant ekonominį gyvenimą, įkvėptą bendruomeniškumo ir brolybės logikos, turi aktyviai dalyvauti katalikiškos socialinės organizacijos bei institucijos atlikdamos naujosios evangelizacijos tarnystę visuomenėje. Tai naujoji evangelizacija, vykdoma socialiniu apaštalavimu, teisingo gyvenimo pagal Evangeliją liudijimu.

© 2011 „XXI amžius“