| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Ar egzistuoja visatos Kūrėjas Jonas Grigas Vilniaus universiteto profesorius emeritas (Tęsinys. Pradžia Nr. 41)
Nepaprastas žmogaus protas Pažiūrėkime, kaip veikia gamta aplink mus Žemėje ir visatoje. Dešimtys milijardų galaktikų, kiekvienoje dar daugiau žvaigždžių ir planetų apie jas. Kiekviena yra stebuklas. Milijonai augalų rūšių žemėje įvairių spalvų, dydžio, pavidalo, grožio ir gyvenimo trukmės. Jų spindesys negali nežavėti pastabaus žmogaus! Daugelį jie daugiau keri nei žvaigždės danguje. Visos tos augalų rūšys yra tobulai pritaikytos žmonių ir gyvūnų maistui. Jos taip sukurtos, kad turėtų reikiamą kiekį įvairių elementų, reikalingų gyvybės formų palaikymui. Kai tik žmogus bando pagerinti maistą, jis jį teršia, griauna, atima gyvybingumą, nuodija, genetiškai modifikuoja arba kitokiu būdu keičia jį į prastesnį už tą, nuo kurio pradėjo. Jei žmonija paliktų maistą, koks jis buvo, ir valgytų tai, ką Kūrėjas sukūrė, išnyktų daug ligų ir su maistu susijusių negalių. Kas yra protingesnis? Kūrėjas, sukūręs tobulą maistą, ar žmogus, kuris jį teršia visokiais priedais? Pagalvokime apie milijoną skirtingų gyvūnų rūšių ir dar keletą milijonų vabzdžių. Jie yra gyvi ir dar labiau stebuklingi ir žavūs už augalų pasaulį. Jų spalvos, dydžio, grožio ir gyvenimo trukmės įvairovė palyginama su augalų įvairove. Tačiau kad ir kokie žavūs, stebuklingi, gražūs ir nuostabūs būtų augalai ir gyvūnai, nieko nuostabesnio už žmogaus protą nėra jis neabejotinai yra visų gyvų organizmų absoliuti viršūnė. Dabar pamąstykime, ką žmonės gali padaryti. Jie gali pastatyti namus, sukurti telefonus, kompiuterius, traukinius, automobilius, lėktuvus, raketas ir kosminius laivus, atomines elektrines ir daugelį kitų be galo sudėtingų ir naudingų įrenginių. Tačiau kūrybinis genialumas turi ribas. Joks žmogus negali sukurti žmoniškojo proto. Viskas, ką žmogus sukuria, yra prastesnis už protą: tada kas sukūrė žmogų ir jo protą? Ar galima patikėti, kad kažkokia akla jėga, mažiau protinga už jus arba visai neprotinga, atsitiktinai sukūrė jūsų protą? Juk jūs negalite sukurti nieko sudėtingesnio už protą. Todėl tik didesnis protas galėjo sukurti jūsų protą. Kaip jūsų ypatingos proto, supratimo, logikos, minties, valios ir sumanumo galios tapo paprasčiausios nebylios sėkmės produktas? Didelis žingsnis pirmyn Prisiminkime visatą ir jos sudedamąsias dalis galaktikas, žvaigždes, planetas, augalus, gyvūnus, žmogų ir jo protą. Įsivaizduokime, kad turime galią sukurti ką norime. Ar manote, kad galėtumėte pats sukurti visą šį grožį, didybę, dizainą, matmenis, tikslumą ir didingumą be niekieno pagalbos? Turėkite omenyje, kad jūs neturėtume pavyzdžio, kurį galėtute kopijuoti jūs turėtumėte viską pats ar pati sukurti. Ar galėtumėte sukurti maždaug trilijoną galaktikų, kiekviena iš jų susidedančių maždaug iš 100 milijardų žvaigždžių? Ar galėtumėte sukurti šviesą ir priversti ją sklisti 300 000 kilometrų per sekundę greičiu? Ar sukurtumėte garsą ir priverstumėte jį sklisti daugiau nei 1000 kilometrų per valandą greičiu? Ar galėtumėte sukurti atomus ir juos sudarančias daleles neutronus, protonus, kvarkus? Ar manote, kad turite galimybes sujungti įvairiausius atomus į sudėtingas molekules, kad jos atliktų miriadus be galo sudėtingų tikslų? Ar galėtumėte sukurti milijonus augalų, daugelis kurių yra visiškai priklausomi vieni nuo kitų? Ar galėtumėte sukurti keletą milijonų gyvūnų ir vabzdžių, kurie yra ne tik tobulai priklausomi vieni nuo kitų, bet ir priklausomi nuo visos augmenijos pasaulio? Ar galėtumėte tobulai aprūpinti augaliją ir gyvūniją maistu taip, kad jie jo nepritrūktų visą jų gyvenimo laiką? Panašiai galima būtų tęsti ir tęsti. Kaip jūs nenorite būti įžeistas tikėjimu, kad jūsų protas yra tik nebylios sėkmės produktas, neįžeiskite Kūrėjo manydami, kad visata ir jos sudedamosios dalys galėjo atsirasti savaime! Protas ir logika sako, kad visai šiai visatos didybei ir gyvybės joje sudėtingumui su jos viršūne žmogaus protu reikėjo Kūrėjo! Iškasenų tyrimo spraga Evoliucijos hipotezės šalininkai dažniausiai remiasi iškasenų tyrimo įrodymais. Bet ar tokie įrodymai egzistuoja? Ar kaulai ir kiti milijonų metų artefaktai suteikia įtikinamus įrodymus, kad žmogus išsivystė iš primityvių organizmų? Mums reikia mokslinių faktų ir įrodymų, o ne hipotezių ar teorijų, kurios reikalauja tikėjimo jomis. Nėra nė vienos tarpinės fosilijos, kuri tarnautų stipriu žmogus išsivystymo iš primityvių organizmų argumentu. 1920 metais Vakarų Nebraskoje (JAV) buvo rastas dantis ir mokslininkai tai palaikė Nebraskos žmogaus evoliucijos įrodymu. Evoliucionistai džiūgavo. Bet atsitiko juokingas dalykas: po penkerių metų kažkas paklausė fermerio nuomonės apie radinį. Fermeris pasakė, kad tai kiaulės dantis. Tolesnės paieškos patvirtino, kad dantis ir kiti kaulai buvo laukinių kiaulių. Dažnai kaulus ar jų fragmentus evoliucionistai linkę priskirti trūkstamoms grandims. Rafinuoti dailininkai iš jų sukuria gyvūnų vaizdus, kurie tarsi iliustruoja evoliuciją. Yra buvę, kai atrastų žmonių kaukolės vėliau pasirodė esančios asilo, babuino ar kitokia apgaulė. Penkių milijonų metų senumo kaulo dalis, kuri buvo laikyta žmogaus kaklo kaulu, pasirodė esanti delfino šonkaulio dalimi. Antropologai taip nori rasti žmogaus kaulų, kad dažnai bet kokį kaulą stengiasi priskirti žmogui. Faktiškai evoliucija tapo tam tikra prasme moksline religija. Suakmenėjusiose gyvūnų iškasenose nerasta jokių pereinamųjų formų iš primityvių gyvūnų prie žmogaus. Nors evoliucionistai mano, kad reikėjo 50 milijonų metų iš žuvų išsivystyti amfibijoms, tiesa yra tokia, kad nėra pereinamųjų iškasenų formų, kurios tai patvirtintų. Nėra rastų gyvūnų, kurie patvirtintų nepilną peleką, nepilną koją ar nepilnai išsivysčiusius smegenis, akis ir kitus organus arba kitas kūno dalis. Pats evoliucijos hipotezės tėvas Č. Darvinas knygoje Rūšių kilmė rašo: Jei vienos gyvūnų rūšys kilo iš kitų dėl nepastebimai mažos kaitos, kodėl mes visur nematome jų nesuskaičiuojamų pereinamųjų formų? Kodėl visa gamta nėra maišatis vietoje esamų gerai apibūdintų rūšių? Antropologas dr. Leakey sako, kad įžymusis Lucy skeletas yra toks nepilnas, kad didžioji jo dalis yra vaizduotė, sukurta iš gipso. Anot jo, negalima daryti jokios išvados, kokios ji buvo rūšies, nors ji priskiriama nuo 3,5 iki 4 milijonų metų senumo žmogaus pirmtakui. Nėra pereinamojo ryšio nuo augalų iki gyvūnų, nuo roplių iki paukščių ir žinduolių ir t. t. Iškasenų tyrimai rodo, kad žinduoliai atsirado staiga. Tai paneigė mikroevoliuciją. Tada evoliucionistai nusprendė, kad iškasenos galėtų liudyti makroevoliuciją. Ši absurdiška idėja reikštų, kad ropliai staiga pradėjo dėti kiaušinius, iš kurių prasikalė paukščiai. Tiek daug žmonių nori tikėti absurdiškomis idėjomis, kadangi jiems buvo sakoma, jog evoliucija yra faktas ir jis negali būti klaidingas, jei visi juo tiki. Tačiau tai, kad gyvūnija yra prisitaikiusi prie aplinkos, geriau paaiškina faktą, kad ji yra sukurta tai aplinkai, nei kad jie išsivystė joje. Nuostabi žmogaus akis Akis yra įspūdingai sudėtinga ir yra ypač įkvepiantis Kūrėjo proto liudijimas. Dr. David N. Menton rašo: Nuostabiausia akies dalis yra tinklainė. Šis šviesai jautrus sluoksnis akies obuolio užpakalinėje dalyje yra labai plonas ir žymiai jautresnis plačiam šviesos spektrui už bet kokią žmogaus sukurtą plėvelę. Jautriausios žmogaus sukurtos fotografinės plėvelės šviesos diapazonas yra 1000 prie vieno. O žmogaus akies tinklainės dinaminis šviesos diapazonas yra 10 milijardų prie vieno, arba 10 milijonų kartų didesnis ir ji gali tamsoje pajusti pavienius šviesos fotonus! Dienos šviesoje tinklainė išblunka ir apsisaugo nuo perkrovos. Tinklainės šviesiai jautrios ląstelės yra tarsi ypatingai sudėtingi didelio jautrio stiprintuvai. Yra daugiau nei 10 milijonų tokių ląstelių tinklainėje, kurių tankis yra 200 000 viename milimetre. Šios fotoreceptorių ląstelės pasižymi labai dideliu metabolizmo greičiu ir privalo visiškai save pakeisti kas septynios dienos! Kai žiūrite į labai ryškią šviesą, ląstelės labai greitai sudega, bet dažniausiai greitai pakeičiamos kitomis. Tinklainė yra plonesnė už matomosios šviesos bangos ilgį ji yra visiškai skaidri. Kiekviena iš šių fotoreceptorių ląstelių yra sudėtingesnė už moderniausią kompiuterį. Evoliucijonistas dr. Ernest Mayer pastebėjo: Didelę įtampą sukelia žmonių patiklumas manyti, kad puikiai suderinti organai, tokie kaip akys ar paukščių plunksnos galėjo ištobulėti dėl atsitiktinių mutacijų. Net Darvinas yra pasakęs, kad jau mintis apie akies sudėtingumą sukelia jam šiurpulį. Darvinas tai pasakė ir dėl dar vienos priežasties. Dabar yra įvertinta, kad akies tinklainė kiekvieną sekundę atlieka 10 milijardų skaičiavimų prieš suformuodama smegenyse vaizdą! Tai palyginama su kompiuterio darbu. Norint modeliuoti 10 milisekundžių visą informacijos iš tinklainės apdorojimą net vienoje nervų ląstelėje reikėtų vienu metu šimtą kartų išspręsti apie 500 netiesinių diferencialinių lygčių ir geriausiu superkompiuteriu tai užtruktų keletą minučių. Turint omenyje, kad yra daugiau nei 10 milijonų sudėtingai sąveikaujančių tarpusavyje tokių ląstelių tinklainėje, superkompiuteriui reikėtų šimto metų sukurti vaizdą, kurį akis sukuria daugelį kartų kiekvieną sekundę. Žinoma, akis nėra tobula. Paklauskite tų, kurie kenčia nuo katarakto, dėmės degeneracijos ir kitų regėjimo sutrikimų apie akies tobulumą. Didis vokiečių mokslininkas Hermann Helmholtz pastebėjo, kad jeigu jam amatininkas būtų padaręs tokią netobulą akį, jis būtų grąžinęs ją atgal. Vis dėlto kaip galėjo žmogaus akis išsivystyti savaime be Kūrėjo? Paslaptingoji biologija Panagrinėkime kai kuriuos biologinius pavyzdžius. Australijoje gyvena ypatinga termitų rūšis. Jie skiriasi nuo kitų tuo, kad yra keturios būtybės vienoje ir kiekvienos egzistavimas priklauso nuo kitų trijų. Negali būti vieno be trijų kitų. Šį kuriozą sukelia mikroorganizmas termitų žarnyne, vadinamas Mixotricha Paradoxa. Yra trys visiškai skirtingi gemalai, kurie nusprendė gyventi kartu bendruomenėje, būti tarpusavyje priklausomais. Jie tarsi sukūrė komitetą ir nusprendė dirbti kartu. Tai ypatingos kūrybos atvejis. Jie neišsivystė atskirai ir nesusituokė, prisiekę amžiną meilę ir tarpusavio priklausomybę. O kas nežino meilių koalų meškiukų, kurie maitinasi eukalipto medžių lapais. Koalos gyvena vienintelėje šalyje Australijoje. Koalos valgo tik eukalipto lapus ir visą savo gyvenimą praleidžia vienoje giraitėje. Jos net negeria vandens organizmui reikiamą drėgmę jos ištraukia iš eukalipto lapų. Koalos savo skrandyje turi ypatingus mikroorganizmus, būtinus išardymui eukalipto lapuose esančių elementų, kurie yra nuodingi visiems kitiems gyvūnams. Šiuos nuodus koalos paverčia vitaminais. Kaip koalos išsivystė, jei jos nebuvo sukurtos su šiais mikroorganizmais jų skrandyje? Be jų jos būtų išmirę nuo eukalipto lapų. Tačiau jų virškinimo sistema yra tokia ypatinga, kad jos gali gyventi tik misdamos eukalipto lapais. Gamtininkai mano, kad koalos turi pažangiausią virškinimo sistemą žemėje. Jos suvartoja tik 5 proc. baltymų su taninais ir toksinais toks kiekis nužudytų kitus gyvūnus. Evoliucionistai sako, kad koaloms pasisekė, jog tinkami mikroorganizmai tinkamu laiku įėjo į jų virškinimo sistemą ir sukūrė geriausią eukalipto lapų skonį. Tai tik patvirtina koalų Kūrėją. Dabar pažiūrėkime, kaip galėjo išsivystyti iki dabartinės būsenos banginiai ir delfinai. Šie žinduoliai gimdo gyvus vaikus ir kvėpuoja oru, nors visą gyvenimą praleidžia vandenyne. Kad banginiai ir delfinai būtų galėję išsivystyti, matyt, jie turėjo kilti iš žemės žinduolių, grįžti į vandenyną, pasikeisti ir tapti vandenynų gyventojais. Bet delfinai ir banginiai turi tiek daug išskirtinių bruožų, nuo kurių priklauso jų išgyvenimas, kad jie negalėjo taip išsivystyti. Tai būtų lyg bandymas pakeisti autobusą į povandeninį laivą, keičiant po vieną dalį, kol jis ims plaukti 60 mylių per valandą greičiu. Kad delfinai būtų galėję išsivystyti iš nežinomų žemės buveinės gyvūnų iki delfininių būtybių, turėjo įvykti tokie biologiniai virsmai: nosis turėjo pereiti į galvos užpakalinę dalį; kojos, nagai ir uodega turėjo pakisti į pelekus ir plaukmenis; turėjo išsivystyti torpedos pavidalo kūnas greitam plaukimui vandenyje; turėjo išmokti gerti sūrų vandenį ir išgėlinti jį; reikėjo pertvarkyti visą kaulų struktūrą ir metabolizmą; reikėjo sukurti įmantrų hidrolokatorių maisto paieškai ir orientavimuisi po vandeniu. Ar galėjo delfinai palaipsniui įgyti šias savybes per milijonus metų? O kas matė pereinamąsias stadijas? Ar būtų delfinai išgyvenę tik su kai kuriais čia paminėtais bruožais? Pažiūrėkime į milžiniškus banginius, kurie minta planktonu. Banginis yra jūrinis siurblys su banginio ūsų filtru. Kuo banginis mito iki tol, kol išsivystė šis sudėtingas siurblys? Reikia geros vaizduotės, kad įsivaizduotume banginių ir delfinų evoliuciją. Lengviau įsivaizduoti, kad tai yra Kūrėjo darbas.
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |