Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Kelionės
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Įkvepiantis palaimintojo Kroatijos kardinolo pavyzdys

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas celebruoja Mišparus Zagrebo katedroje

Palaimintasis kardinolas Aloyzas Stepinačas

Ištikimybė sąžinei

Komunistinę diktatūrą iškentusių Rytų ir Vidurio Europos kraštų katalikai yra dėkingi popiežiui Benediktui XVI, kad savo praėjusios kelionės į šią Balkanų šalį metu iškėlė palaimintojo kankinio Aloyzo Stepinačo (1898–1960) bekompromisės tarnystės pavyzdį. Šis ganytojas, kaip ir kiti to laikotarpio komunistų valdytų kraštų kardinolai – lenkas Stefanas Vyšynskis, vengras Jozefas Mindsentis ir čekas Josefas Beranas – išgyveno visą totalitarinio režimo brutalumą ir smurtą, „parodomojo“ teismo proceso pasityčiojimą ir kalinimo nelaisvę, pagaliau kankinystės mirtį. Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II 1998 metų spalio 9 dieną vadovavo kardinolo A. Stepinačo paskelbimo Bažnyčios palaimintuoju iškilmėms Kroatijos didžiojoje Marija Bistrica Dievo Motinos šventovėje, į kurią pagerbti savo hierarchą buvo susirinkę daugiau kaip 500 tūkstančių tikinčiųjų.

„Kroatijos Bažnyčiai kardinolas A. Stepinačas yra ištikimybės Kristui, Bažnyčiai ir Šventajam Sostui pavyzdys, – kalbėjo jo įpėdinis dabartinis Kroatijos sostinės Zagrebo arkivyskupas kardinolas Josipas Bozaničius interviu Vatikano radijui, duotame laukiant popiežiaus Benedikto XVI vizito. – Palaimintasis A. Stepinačas buvo tikras ganytojas. Jis visiškai atsidavė gynimui visų žmonių ir visų tautų fundamentalių teisių, gynimui tų, kurie buvo persekiojami. Mums ir Bažnyčiai jis buvo ir liko gyvas krikščioniškos vilties liudytojas, savuoju gyvenimu gebėjęs paliudyti tos krikščioniškos vilties tikrumą, kylantį iš visiško pasitikėjimo Dievu, kuris veda į gėrio pergalę. Palaimintasis A. Stepinačas buvo sąžinės žmogus: tam, kad neišduotų savo sąžinės ar nesulaužytų Kristui ir Bažnyčiai duoto pažado, jis nedarė jokių kompromisų, netgi sąmoningai prisiėmė kankinystę“.

Šias mintis pratęsė popiežius Benediktas XVI per praėjusį sekmadienį Zagrebo katedroje, dedikuotoje Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Steponui I Vengrijos karaliui ir krikštytojui, kurioje yra palaidoti palaimintojo kardinolo A. Stepinačo palaikai, celebruotus Mišparus su šalies dvasininkijos ir vienuolijų atstovais bei seminaristais. Homilijoje Šventasis Tėvas apibūdino palaimintąjį kankinį A. Stepinačą, kaip „bebaimį ganytoją, apaštalinio uolumo ir krikščioniško tvirtumo pavyzdį, kurio herojiškas gyvenimas ir šiandien apšviečia visų Kroatijos diecezijų tikinčiuosius, palaikydamas  tikėjimą ir bažnytinį gyvenimą šioje šalyje“. Šio neužmirštamo vyskupo nuopelnus lėmė jo gilus tikėjimas su nukreiptu žvilgsniu į Jėzų, taip tampant Kristaus kentėjimo „gyvuoju atvaizdu“.

Komunistinis smurtas ir nauji iššūkiai

Popiežius priminė, kad kardinolo A. Stepinačo tvirta krikščioniška sąžinė padėjo atsispirti totalitarizmams: kai Antrojo pasaulinio karo metais Kroatiją valdė nacistinės Vokietijos marionetinis ustašių režimas, jis buvo persekiojamų žydų ir serbų stačiatikių gynėjas, o vėliau, įsitvirtinus komunistams, gynė represuojamus ir žudomus katalikų tikinčiuosius ir kunigus. „Jis buvo Dievo advokatas šioje žemėje, nes be atilsio gynė tiesą ir žmogaus teisę gyventi su Dievu“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė,  jog kardinolo A. Stepinačo kankinystė „ženklina kulminaciją smurto, kuris buvo nukreiptas prieš Bažnyčią komunistinio persekiojimo laikotarpiu“. Šis labai sunkus laikotarpis išugdė vyskupų, kunigų bei vienuolių kartą, kurie buvo pasirengę verčiau mirti nei išduoti Kristų, Bažnyčią ir Popiežių.

Iš tikrųjų toks tvirtas ir aiškus komunistinio laikotarpio Bažnyčios herojiškumo vertinimas popiežiaus Benedikto XVI išsakytas galbūt pirmą kartą taip atvirai, kad kai kada bunda nostalgija praeičiai. Jeigu ir galima imti pavyzdį iš tos praeities, tai vienas jų – kaip komunistų represuojami kunigai „niekada neprarado tikėjimo, vilties ir meilės“, ir tai matydami žmonės rodė vieningumą su savo ganytojais bažnytinėje bendruomenėje. „Ta vienybė paaiškina tai, kas šiaip žmogiškai yra nepaaiškinama: kad netgi toks sunkus (ateistinio komunizmo) režimas neįstengė palenkti Bažnyčios“, – pabrėžė Šventasis Tėvas. Jis nurodė, kad tai geras pavyzdys ir šiandienos Bažnyčiai, Kroatijoje ir kitose pokomunistinėse šalyse veikiančiai „pasikeitusio visuomeninio konteksto“ sąlygomis.

Esant naujiems iššūkiams, Bažnyčiai savosios misijos atlikimui reikia ieškoti „naujų evangelizavimo būdų – ypač jaunųjų kartų tarnystėje“. Tačiau konfrontuojant ir su mūsų epochos sekuliarizmo atneštais sunkumais, pirmiausia reikalinga bažnytinė vienybė: vaisingas bendradarbiavimas tarp vyskupų ir jų bendrystė su apaštalo Petro įpėdiniu, Romos vyskupu. Popiežius Benediktas XVI ragino vyskupus nevengti savo kunigams perduoti „aiškias dvasines, doktrinines ir pastoracines nuorodas“, kad būtų išsaugotas vieningumas diecezijų bendruomenėse. Turi būti išsaugotas budrumas, nepaisant teisėtos veikimo įvairovės ir dialogo; taip pat reikalingas aiškumas ir tvirtumas. „Vienas didžiausių mūsų laikų blogių yra vidutiniškumas tikėjimo klausimuose. Neapgaudinėkime savęs… Arba mes esame katalikai, arba nesame. Jeigu esame, tai turi būti matoma kiekvienoje mūsų gyvenimo srityje“, – citavo Šventasis Tėvas palaimintojo kardinolo A. Stepinačo homiliją.

Evangelizacija ir pašaukimų ugdymas

Benediktas XVI pastebėjo, kad Bažnyčios moralinio mokymo šiandienos žmonės dažnai nesupranta (ar nenori suprasti), bet jis negali būti atsietas nuo Evangelizacijos. Todėl vyskupų uždavinys yra tą autoritetingai paaiškinti tikintiesiems, primenant jų atsakomybę dėl veiksmų ir pasirinkimų suderinamumo su tikėjimo reikalavimais. Pažanga dabartinio gyvenimo pokyčiuose vertintina priklausomai nuo to, kiek yra plėtojama „gyvybės kultūra“ ir žmogaus verta visuomeninė santvarka. Pasak Benedikto XVI, tokiu palaimintojo A. Stepinačo nurodytu ištikimos tarnystės keliu turi žengti ir „brangūs kunigai, ypač tie, kurie darbuojasi parapijinėje sielovadoje“, kurių globai paskirti tikintieji turi būti mokomi šventumo. Tam reikia kunigų bendrumo maldoje ir dvasiniame gyvenime bei bendrystės ir bendradarbiavimo su vyskupais.

Popiežius kunigams nurodė du svarbius uždavinius, kurių pirmasis yra efektyvus veikimas naujoje evangelizacijoje, kuriai jie yra pašaukti dirbti drauge su Bažnyčioje aktyviais pasauliečiais, žinoma, nepainiojant šventimų kunigystės su visuotine visų pakrikštytųjų kunigyste. Kitas uždavinys, susijęs su kunigų stygiumi sekuliarizuotoje visuomenėje, – nuoširdus dvasinių pašaukimų skatinimas. „Savuoju entuziazmu ir savąja ištikimybe stenkitės perduoti gyvą troškimą dosniai ir nedvejojančiai atsiliepti Kristui, kuris kiekvieną šaukia būti kuo artimesnėje darnoje su Juo, Galva ir Ganytoju“, – kalbėjo kroatų kunigams Šventasis Tėvas.

Kreipdamasis į Zagrebo katedroje gausiai susirinkusius vyrų ir moterų vienuolijų narius jis pažymėjo, kad Bažnyčia ir iš jų laukia vertingo bei visiems sektino šventumo, tiesos ir meilės mūsų dangiškajam Tėvui liudijimo. Taip jau pati vienuoliško gyvenimo egzistencija tampa ženklu pasiaukojančios tarnystės, skirtos kiekvienam pakrikštytajam, kada jis įvedamas į mistinio Kristaus kūno, Bažnyčios, bendriją. Jauniems žmonėms, besirengiantiems kunigystei ir vienuolystei, popiežius Benediktas XVI linkėjo, kad dangiškojo Mokytojo evangelinis kvietimas „Sek paskui mane“ (Mt 9, 9) būtų su meile patvirtinamas kasdienybėje. Ypač svarbu atsidėti seminaristų ir novicijų ugdymui, kad jų tarnystė pasižymėtų ne tik giliu dvasingumu, bet ir „būtų gerai pritaikyta mūsų gyvenamojo laikotarpio visuomenei“.

Pripažinęs, kad ši visuomenė dabar stengiasi reliatyvizuoti ir sekuliarizuoti kiekvieną gyvenimo sritį, Šventasis Tėvas sakė, kad Bažnyčia turi likti ištikima Evangelijos mokymui. Tada ji galės būti visuomenės moraline sąžine, žemės druska, pasaulio šviesa – to Popiežius palinkėjo Kroatijos Bažnyčiai, melsdamas palaimintojo kardinolo Aloyzo Stepinačo ir kitų šalies šventųjų užtarimo bei Dievo Motinos globos.

© 2011 „XXI amžius“