Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Muziejus mena Maironį

Benjaminas ŽULYS

Minėjimo metu nuotaiką skaidrino literatūrinio vaidinimo atlikėjai

Skulptorius Leonas Strioga atminimo dovaną įteikia muziejaus direktorei Aldonai Ruseckaitei Zenono BALTRUŠIO nuotraukos

Sukako 75-eri metai, kai Kaune, buvusiuose turtingo miestiečio namuose Rotušės aikštėje buvo įkurtas Maironio lietuvių literatūros muziejus. Ta proga šiuose rūmuose įvyko iškilmingas minėjimas. Į jį, be literatūros mylėtojų, Maironio kūrybos gerbėjų, atvyko Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovai. Muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė plačiai nušvietė šios meno šventovės istoriją. Patys rūmai buvo pastatyti XVIII amžiaus viduryje, sujungus tris gotikinius mūrinius namus, apgadintus Kauną nusiaubusio gaisro. Dabar tai retas Lietuvoje baroko epochos namas, kuriam suteiktas aukščiausios kategorijos kultūros paminklo statusas. Gotikiniai rūsiai – vieni seniausių Kaune ir gerai išsilaikę iki šiol. Malšinant 1863 metų sukilimą, rūsiuose veikė karo lauko teismas, rūsiai buvo paversti kalėjimu, čia myriop buvo nuteistas vienas iš sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius, iš čia jis buvo pristatytas į egzekucijos vietą. Pastatas dabar restauruojamas, atkasama dalis rūsių.

1909 metais poetas, profesorius, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, grįžęs iš Peterburgo į Kauną, nusipirko buvusius rūmus, per metus juos suremontavo ir frontonėlio dekore įrašė „1910 J. Maironis“. Pats apsigyveno antro aukšto aštuoniuose kambariuose, kitą namo dalį paskyrė lietuviškoms kultūros organizacijoms. Kartu su poetu gyveno, jo buitimi rūpinosi sesuo Marcelė Mačiulytė. Jiedu leido į mokslus sesers Kotrynos Lipčienės vaikus. Nupirkęs rūmus, Maironis tvarkė ir vidinį kiemą – noriai sodininkavo, mėgo gėles, domėjosi vaismedžiais, puoselėjo aplinką. Šie augalai puoselėjami ir dabar. 1933 metais poeto mirties metinėms sesuo Marcelė sode pastatė skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus sukurtą skulptūrą „Kristus“. 1976 metais ji buvo nugriauta, o 1990-aisiais atstatyta. 1977 metais priešais rūmus pastatytas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtas įspūdingas Maironio paminklas. A. Ruseckaitė atkreipė dėmesį, kad tai ne vien paminklas poetui, tai ir muziejaus eksponatas, tačiau dėl savo gabaritų į patalpą netilpęs... O dabar jis puošia Rotušės aikštę. Muziejus buvo įkurtas 1936 m. birželio 28 dieną, per ketvirtąsias poeto mirties metines. (Kaip tik tą dieną įvyko iškilmingas muziejaus sukakties minėjimas.) Muziejaus įkūrimas prasidėjo nuo trijų Maironio memorialinių kambarių. Pagrindiniai muziejaus kūrėjai buvo M. K. Čiurlionio galerijos direktorius Paulius Galaunė, Tautosakos archyvo komisijos vadovas dr. Jonas Balys, poeto testamento vykdytojas kanauninkas Pranas Penkauskas ir sesuo Marcelė Mačiulytė. Galima priminti Maironio testamentą, kuriame jis pageidavo, kad „muziejaus užvaizdą skirtų švietimo ministeris, bet žmogų dorą ir rimtą, ypač literatą“. Ši valia buvo įvykdyta – 1940 m. kovo 1 dieną pirmuoju vedėju paskirtas poetas Bernardas Brazdžionis. Muziejaus statute buvo numatyta praplėsti muziejaus ribas, prie jo organizuoti ir kitų jo amžininkų rašytojų skyriai. Tai buvo daroma ir tebedaroma dabar. Vėliau muziejui vadovavo poetas, vertėjas, pedagogas, vadovėlių autorius Antanas Busilas, 1970–1981 metais – rašytoja, žurnalistė Marija Macijauskienė, nuo 1989 m. iki šiol – Aldona Ruseckaitė (šventės proga išleistame buklete kažkodėl nenurodoma, kas muziejui vadovavo 1981–1989 m.) Beje, B. Brazdžionis, atvykęs iš JAV į Lietuvą po 45 metų, muziejaus svečių knygoje įrašė: „Džiaugiuosi, kad Maironio namai ne tik muziejus, bet ir literatūros sodas, kur skamba poetinis žodis“.

Dabar Maironio namai – tai muziejus, biblioteka, archyvas, kultūros centras. Jame atkurtas Maironio memorialinis butas – aštuoni kambariai. Visi jie savitai skirtingi, įdomūs. Darbo kabinete – stalas–pultas, šalia – rašomasis stalas, ant lentynėlės – antikinės deivės Dianos skulptūra papuoštas laikrodis, parsigabentas iš Peterburgo, arčiau krosnies – prabangių baldų komplektas, Peterburge tapytas Maironio portretas. Kazio Šimonio, Sofijos Romerienės, Jono Mackevičiaus, kitų dailininkų kūriniai ar žymių kūrėjų kopijos. Įspūdinga svetainė, dar vadinama Raudonuoju salonu, Didžioji svetainė. Biblioteką puošia moderno stiliaus krosnis ir kelios elegantiškos skirtingų stilių knygų spintos, kuriose saugoma Maironio memorialinė biblioteka – 795 knygos. Kai kuriuos kambarius puošia žymaus dailininko, archeologo Tado Daugirdo darbai.

Maironiui apsigyvenus šiuose rūmuose, jie tapo Kauno kultūros židiniu. Jų slenkstį yra peržengęs visas tuometinis Nepriklausomos Lietuvos elitas, nemažai užsienio svečių. Jų pavardes liudija Maironio archyve išlikusios vizitinės kortelės. 1999 metais atidaryta didelė išeivių literatūros kolekcija „Išėję sugrįžti“, kurioje apžvelgiamas išeivijoje gyvenusių lietuvių rašytojų kelias nuo Vokietijos stovyklų iki šių dienų. Įrengta ir nauja senosios literatūros apžvalgos ekspozicija – nuo senųjų laikų iki 1960 m. Kasmet iš muziejaus fondų parengiama 40–50 parodų. Tai ekspozicijos, skirtos Juozui Tumui-Vaižgantui, Bernardui Brazdžioniui, Jurgai Ivanauskaitei, Vincui Kudirkai, Alfonsui Maldoniui ir kt. Tai ir rašytojų jubiliejiniai vakarai, minėjimai, knygų pristatymai (taip pat ir muziejaus padaliniuose), veikia Trečiojo amžiaus universiteto Menų fakultetas.

Įkūrus muziejų jame buvo 1200 eksponatų, dabar saugoma per 270 tūkstančių. Vien iš Kauno universiteto 1941 metais perimtas didelis J. Tumo-Vaižganto rinkinys, 50 tūkst. eksponatų – iš uždaryto Vilniaus rašytojų muziejaus. Iš Los Andželo pargabenta keliasdešimt tūkstančių Bernardo Brazdžionio kultūrinio ir memorialinio palikimo – rankraščių, fotografijų, memorialinė biblioteka, paveikslų, baldų.

Reikia paminėti, kad savo muziejų Maironis padovanojo Kauno kunigų seminarijai, jame gyveno ir net už tai... mokėjo nuomos mokestį.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, formuojami rašytojų tremtinių, partizanų rinkiniai. Lietuvos gyventojai muziejui perdavė įvairių archyvinių vertybių, kurias sovietmečiu slėpė.

Minėjimo metu buvusi muziejaus vadovė M. Macijauskienė padovanojo keletą eksponatų ir prisiminė tuos laikus, kai vadovavo muziejui.

Dabar muziejus turi penkis padalinius. Tai – Juozo Tumo Vaižganto, Juozo Grušo memorialiniai, Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus, Vaikų literatūros muziejus, Salomėjos Nėries namas-muziejus Palemone. Be jų, Lietuvoje veikia dar 20 memorialinių muziejų – Ievos Simonaitytės, Vinco Krėvės Mickevičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino ir kt.

Jubiliejinės šventės svečias Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius priminė Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II pagarbą menui, džiaugėsi, kad Maironis muziejų padovanojo Kauno kunigų seminarijai, nes kitaip nežinia, koks likimas jį būtų ištikęs.

Paskui renginio dalyviai rinkosi į Maironio sodą. Čia buvo surengtas spektaklis šios dienos tema. Vaidinime „dalyvavo“ Juozas Tumas-Vaižgantas, Balys Sruoga, Juozapas Albinas Herbačiauskas, kiti rašytojai, visuomenės veikėjai, politikai. Jie šmaikštavo, skaitė savo kūrybos ištraukas, bendravo.

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“