Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Liudija nuotraukos ir dokumentai

Vytauto Didžiojo karo muziejuje paroda paminėtas 1941 m. birželio sukilimo 70-metis 

Regina Rajeckienė,

Vytauto Didžiojo karo muziejaus
Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja

Parodos atidaryme Artūro UŽGALIO nuotrauka

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta nuotraukų, dokumentų ir eksponatų paroda „1941 m. birželio sukilimui – 70“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kovos 70-mečiui. Parodą parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vyriausiasis muziejininkas Antanas Jankūnas. Parodos atidarymas pradėtas režisieriaus Juozo Saboliaus dokumentinio filmo „Gyvieji rezistencijos puslapiai“ ištrauka, kurioje parodyta, kaip 1941 m. birželio 23 dieną 9 val. 28 min. per Kauno radiofoną buvo paskelbta Nepriklausomybės deklaracija, kurią tuomet skaitė vienas iš sukilimo organizatorių, ats. j. ltn. Leonas Prapuolenis. Deklaracija skelbė: „Susidariusi laikinoji vėl atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Tuomet visur buvo iškeltos metus slėptos trispalvės, skambėjo bažnyčių varpai, su džiaugsmo ašaromis buvo giedamas Lietuvos himnas.

Parodos atidarymo metu Lietuvos Respublikos himnu ir tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę. Muziejaus direktorius plk. Kęstutis Kuršelis apie laisvę kalbėjo kaip apie didžiausią tautos vertybę. A. Jankūnas akcentavo, jog Kauno centrinio pašto tarnautojas Juozas Rudokas 1939 m. gegužės 7 dieną davęs priesaiką jos nesulaužė 1941 m. birželio 23 dieną, užimdamas Kauno radiofoną, radijo stotį ir paštą. Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas perskaitė raštišką parodymą, gautą iš savanorio Vaclovo Šimkevičiaus giminaitės, liudijantį apie šio sukilėlio žūtį Kaune ir 1941 m. birželio 26 dieną jo bei kitų sukilimo dalyvių laidotuves buvusiose Karmelitų kapinėse (dabar senosios Kauno kapinės Vytauto prospekte). Vėliau parodos dalyviai – sukilėliai ir jų artimieji, karininkai, žurnalistai, muziejininkai – apžiūrėjo parodą, kuri veiks iki rugpjūčio 30 dienos.

Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui 1941 m. birželio 22 dieną 10 valandą pagrindiniame Lietuvių aktyvistų fronto štabe vieningai nutariama sukilti. Tautos istorijoje būta daug sukilimų, tačiau Birželio sukilimas buvo pirmasis nepaprastai didele kaina laimėtas sukilimas, pasiekęs užsibrėžtą tikslą. Nepriklausomybės deklaracija buvo kelis kartus pakartota lietuvių, vokiečių ir prancūzų kalbomis, paskelbta Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sudėtis. Sukilimo centru tapo Kaunas. Čia susiformavęs Vietinės apsaugos štabas pradėjo vadovauti sukilėliams. Sukilimas išplito visoje Lietuvoje. Spėjama, kad aktyviai veikė 15–20 tūkstančių sukilėlių. Tačiau viltys atkurti Nepriklausomybę neišsipildė: vokiečiai įvedė okupacinį civilinį valdymą, o po šešių savaičių buvo likviduota ir Laikinoji Vyriausybė. Sukilimo metu žuvo apie 650 sukilėlių.

Istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1941 m. birželio sukilimą apibūdina taip: „Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai Birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.“

© 2011 „XXI amžius“