|
Kaltinimai buvusiam saugumiečiui už trėmimą
Generalinė prokuratūra sieks, kad buvęs Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Klaipėdos srities Tauragės rajono skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis Vaclovas Kojalis būtų nuteistas penkeriems metams. Tačiau teismas suabejojo, ar 83 metų pensininkas apskritai gali atlikti bausmę. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė V. Kojaliui paskirti ekspertizę. Tik tuomet, kai bus gautos ekspertų išvados, teismas spręs, kokią bausmę skirti buvusiam MGB operatyvininkui. Klaipėdos apygardos teismas V. Kojalį pripažino kaltu dėl Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą ir jam skyrė tik piniginę baudą 30 MGL dydžio (3,9 tūkst. Lt). Su tokiu nuosprendžiu nesutikę prokurorai jį apskundė apeliacine tvarka.
V. Kojalis buvo nuteistas, nes būdamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos Klaipėdos srities Tauragės rajono skyriaus vyr. operatyviniu įgaliotiniu, vykdė SSRS okupacinės valdžios sprendimus dėl Lietuvos partizanų šeimų, partizanų pagalbininkų ir stambių ūkininkų iškeldinimo iš Lietuvos į SSRS šiaurės ir rytinius rajonus bei LSSR Valstybės saugumo ministerijos Tauragės rajono skyriaus viršininko pulkininko Andrejaus Lapino, Tauragės rajono vykdomojo komiteto pirmininko Vlado Šapoko nurodymus. Veikdamas grupe su tyrimo metu nenustatytais sovietų okupacinės valdžios represinių struktūrų pareigūnais bei sovietų komunistų partijos aktyvistais, okupacijos metu trėmė civilius gyventojus iš okupuotos teritorijos į okupavusios šalies teritoriją. Bylos duomenimis, V. Kojalis 1952-ųjų rugpjūčio 5 dieną atvyko kartu su trėmimo vykdytojais į Tauragės rajono Pajkopų kaime gyvenusio Juozo Jončos namus ir jį apklausė, o paskui jį su žmona ir dviem vaikais pristatė į Viduklės geležinkelio stotį. Kitą dieną Jončų šeima geležinkelio ešelono vagonu buvo prievarta išvežta į SSRS Krasnojarsko sritį, Mansko rajoną, Sergejevkos kaimą, kuriame priverstinai gyveno iki 1957 metų. Buvęs saugumietis, pranešus jam apie prieš 58 metus padarytą nusikalstamą veiką, kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodė iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gauti archyviniai dokumentai su įtariamojo parašais, jo darbo biografija bei kita bylos medžiaga.
© 2011 XXI amžius
|