|
Prezidentės metinė spaudos konferencija
Metinėje spaudos konferencijoje prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo įvairiais valstybės ir vyriausybės klausimais. Prezidentė vylėsi, kad šią vasarą Lietuva galės kalbėti apie realų strateginį investuotoją į naują atominę elektrinę (AE). Anksčiau skeptiškiau apie AE kalbėjusi šalies vadovė dabar tvirtino, kad atominė energetika Lietuvai yra neišvengiama. Noriu visus užtikrinti, kad Lietuvai atominė energetika kol kas neišvengiama, kol turime tiekėjus, nuo kurių priklausome beveik 100 proc., ypač dujų srityje, ir kurie energetikos politiką taiko kaip polinį įrankį arba spaudimo priemonę, sakė Prezidentė. Ji teigė, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių jungimasis į Nordpool rinką vyksta planingai, kabelis su Švedija turėtų būti baigtas 2014 metais. Atsakydama į klausimą apie Latvijos poziciją D. Grybauskaitė sakė, kad Latvija iš projekto nesitraukia ir jame dalyvaus, nepaisant to, kad prezidentas Andris Berzinis anksčiau sakė, jog šalis neturi tam pinigų. Latvija iš tiesų nesitraukia iš projekto ir jame dalyvaus vienokiu ar kitokiu būdu pagal savo galimybes. Projektas yra ilgametis, finansavimo galimybės ir dalyvavimo formos yra labai įvairios. Pati Latvija yra ir bus suinteresuota pirkti elektrą iš mūsų elektrinės, o tai reiškia ir dalyvauti jos statyboje, kalbėjo prezidentė, kartu pripažindama, kad konkrečią dalyvavimo formą pasirinks naujoji kaimyninės šalies Vyriausybė ir naujasis prezidentas.
Palietusi santykių su Gazprom klausimą, prezidentė D. Grybauskaitė sakė mananti, kad susiderėti su Rusijos dujų bendrove dėl dujų kainų mažėjimo yra sudėtinga, nes tai turi politinį charakterį. Tačiau ji mano, kad ne tik rusiškos dujos lemia šilumos kainas ir pabrėžia, kad gyventojų gąsdinimas dėl rekordinių kainų nebus toleruojamas. Toks kainų skirtumas, kokį Gazprom taiko Lietuvai ir rinkos kainų, yra visiškai su politiniu atspalviu. Todėl viskas priklauso nuo politikos ir Rusijos vadovų požiūrio į bendradarbiavimą su Lietuva. Bet kuri valstybė, kuri yra priversta mokėti 30-40 proc. daugiau nei rinkos kaina, tai vadinu politine, o ne energetine kaina, sakė prezidentė. Ji yra įsitikinusi, kad siekiant mažinti šilumos kainas reikia demonopolizuoti šilumos ūkį. Kitais metais man bus labai svarbus šilumos ūkio demonopolizavimas. Esu pateikusi įstatymų paketą, kuris tiesiogiai turėtų daryti įtaką šilumos kainų suvaldymui. Deja, Seimas ir vėl šį įstatymą dėl atskirų lobistinių interesų atidėjo iki rudens. Labai norėčiau viešai pasakyti, kad šilumos ūkio depolitizacija yra būtina, kad gyventojai būtų išlaisvinti iš vietos politikų ir monopolijų gniaužtų, kalbėjo Prezidentė. Ji pabrėžė, kad nebus toleruojamas gyventojų gąsdinimas dėl šilumos kainų. Savivaliavimas ir žmonių gąsdinimas, kaip vyksta dabar, kad šilumos kainos drastiškai augs, nebus toleruojamas, tvirtino šalies vadovė, tačiau konkrečių priemonių, kurių gali būti imtasi, neatskleidė. Kaip žinoma, šį rudenį šilumininkai prognozuoja rekordines šilumos kainas dėl brangstančių rusiškų dujų šildymo išlaidos esą gali padidėti net 30 proc. Jeigu stebite tarptautines rinkas, tai paskutines tris dienas naftos kaina pasaulyje pinga. Nematau didelių objektyvių ekonominių priežasčių, kad kainos augtų. O kokių priemonių bus imamasi, pasižiūrėsime, kaip elgsis šilumininkai. Jos yra įvairiausios, pavyzdžiui, atsakomybės perskirstymas, nes šiuo metu atsakomybė yra likusi ore, o visos teisės atiduotos savivaldybėms, sakė D. Grybauskaitė. Anot jos, mažesniuose miesteliuose, kur kūrenama biokuru, žmonės už šildymą moka mažiau nei didžiuosiuose miestuose. Tai ir rodo savivaldos politikų darbo kokybę ir jų požiūrį į savo žmogų ir čia net ne Gazprom kaltas, sakė ji.
Pasak Prezidentės, po beveik septynerių metų narystės NATO turime gynybos planus ir ateinantieji metai bus praktinis šių gynybos planų įgyvendinimas. Ji kalbėjo ir apie kibernetinį bei energetinį saugumą, kuris tapo ir NATO dienotvarkės dalimi. Kalbėdama bendrai apie užsienio politiką valstybės vadovė kėlė tikslą šiemet sėkmingai baigti pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Demokratijų bendrijai, pasiruošti pirmininkavimui Europos Sąjungoje 2013 metais ir deryboms dėl naujosios 20142020 metų ES finansinės perspektyvos. D. Grybauskaitė aiškiai pareiškė, kad bet kokios nepamatuotos sankcijos prieš Baltarusijos valstybę, prieš pačius Baltarusijos žmones nuteiktų baltarusius prieš Vakarus ir pastūmėtų Baltarusiją į Rusijos glėbį. Ar to mes norime palinkėti savo kaimynei, kad jos ekonomika būtų sugriauta ir kad ji taptų visiškai priklausoma nuo kitos kaimynės? Ar to mes norime? emocingai kalbėjo prezidentė. Ji pabrėžė, kad Lietuva esą visada palaikė sankcijas režimui tiek politines, tiek vizų, tiek ekonomines, tačiau reikia atskirti režimą nuo Baltarusijos tautos ir Baltarusijos valstybės. Kartu ji pabrėžė, kad Lietuva ragina Minską paleisti politinius kalinius: Visi politiniai kaliniai arba protestuojantys žmonės turi būti paleisti.
Prezidentė D. Grybauskaitė sakė nesanti visiškai patenkinta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kurios vadovas vienintelis iš didžiųjų teisėsaugos institucijų išliko savo poste jai pradėjus valdyti šalį, darbu, tačiau teigia, kad ne vien vadovai lemia institucijos darbo kokybę. Taip jau išėjo, kad kai kuriems suėjo kadencija, kitiems galbūt iškart buvo aišku, kad reikia keistis. (...) Nesu visiškai patenkinta STT darbu, darbo tempais ir rezultatais. (...) Tretieji metai turės būti rezultatų metai, jei rezultatų nebus, atitinkamas išvadas darysiu aš, sakė D. Grybauskaitė. Ji įsitikinusi, kad jau yra sukurta pakankama įstatyminė bazė, kuri leidžia STT dirbti efektyviau, todėl negali būti pasiteisinimų dėl rezultatų nebuvimo.
Prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad teismų sprendimai, įpareigojantys gatvių pavadinimus rašyti tik lietuvių kalba, privalo būti vykdomi. Prezidentė yra Konstitucijos garantas ir teismų sprendimų nediskutuoja ir nekvestionuoja. Visiems noriu priminti, kad teismų sprendimus reikia vykdyti, sakė Prezidentė, žurnalistų paklausta apie dvikalbius užrašus gatvėse.
Kalbėdama apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantą, šiuo metu sugrąžintą į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, prezidentė D. Grybauskaitė nekomentavo tariamo Bažnyčios kišimosi Seime svarstant šį įstatymą. Atsakydama į klausimą, ji tik pacitavo Konstituciją, pagal kurią Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Konstitucijoje parašyta, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, todėl nekomentuoju kitų institucijų veiklų, sakė D. Grybauskaitė. Kaip žinoma, Bažnyčia nepritaria liberaliajam įstatymo variantui. Pasak D. Grybauskaitės, Seime įstrigusio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantas nėra galutinai subrendęs ir turi įvairių alternatyvų. Esu viešai pareiškusi esu už tai, kad Lietuva turėtų kuo daugiau vaikų. O kaip tai išspręsime išspręsime kaip nors, sakė šalies vadovė.
Prezidentė negailėjo kritikos parsiduodančiai žiniasklaidai. Pasak D. Grybauskaitės, pavarčius laikraščius ir panagrinėjus žiniasklaidos priemonių savininkus bei akcininkus, daug kas paaiškėja. Lietuvos ryto žurnalistė D. Grybauskaitės paprašė patikslinti, kas tie jos kalbose dažnai minimi oligarchai ir grupuotės, trukdantys liberalizuoti šalies energetinį ūkį ir tokiu būdu sumažinti kainas.
Galite atsiversti savo laikraščių puslapius ir pasižiūrėti, kada koks straipsnis atsiranda, kur yra užsakymo numeris, kur nėra. Ir tarp eilučių labai daug kas matosi kai viena žiniasklaidos priemonė rašo, kaip gerai turėti tik alternatyvas, kita rašo, kaip blogai turėti suskystintų dujų terminalą, trečias kad atominės nereikia. Nuostabus straipsnių rinkinys, sakė Prezidentė. Pasak D. Grybauskaitės, labai daug kas paaiškėja, kai paskui pasižiūri į tų žiniasklaidos priemonių akcininkus ir savininkus.
Prezidentė kritikos žiniasklaidai negailėjo ir dėl parsidavinėjimo politinėms partijoms. Jos nuomone, pinigus partijoms galėtų aukoti tik patys rinkėjai (t. y. partijų rėmėjai) ir skirti valstybės biudžetas, tada tai būtų skaidriausia sistema, kuri atrištų rankas politinėms partijoms, padarytų jas mažiau priklausomas nuo finansinių rėmėjų ir tai leistų partijoms atėjus į valdžią neatidirbinėti tų pinigų arba kitaip vykdyti atskirų grupių užsakymus. Ji teigė, kad kai kurioms partijoms labai patinka priklausyti nuo juridinių asmenų, tačiau pačios partijos ir politinė sistema Lietuvoje turėtų būti suinteresuota tapti nepriklausoma nuo tokios priklausomybės. Paprašyta įvardyti partijas, kurios yra patenkintos juridinių asmenų finansavimu, Prezidentė nuo tiesaus atsakymo išsisuko: Jūs patys galite tas partijas rasti ir pasižiūrėti, kai buvo diskusijos dėl partijų finansavimo įstatymo pokyčių ir kokios partijos balsavo prieš, kad juridiniams asmenims būtų uždrausta mokėti. Tai nėra paslaptis. Be to, D. Grybauskaitės nuomone, partijoms pinigų iš biudžeto daug nereikia, svarbu, kaip juos naudoji. Jeigu nepirkti žiniasklaidos ir juos naudoti skaidriai, tai tų pinigų daug nereikia. Darbai turi rodyti, ar dirbama žmogui, ar partijos interesams. Yra žinoma, kad kai kurios partijos, ypač valdančios, kai kurias žiniasklaidos priemones pirko netgi už labai didelius pinigus keletą milijonų litų. Ir dabar partijos lėšų gauna dažniausiai iš juridinių asmenų. Pavyzdžiui, TS-LKD (kaip ir visos likusios partijos) daugiausia lėšų savo veiklai gauna iš įvairių bendrovių per pirmą šių metų pusmetį juridiniai asmenys konservatoriams paaukojo 441 tūkst. litų, o fiziniai davė vos 8 tūkst.
Pristatydama nuveiktus darbus ir artimiausių metų prioritetus, prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį sakė, kad norėtų turėti gausesnę komandą. Norėtųsi ir komandos didesnės, ir daugiau žmonių atsidavusių, kurie norėtų aukotis ir dirbti, o ne tik skaičiuoti savo naudą, skundėsi šalies vadovė. Pasak jos, yra ir daugiau dalykų, kuriuos norėtųsi padaryti geriau, bet D. Grybauskaitė jų nesukonkretino. Ne viską įmanoma padaryti, ir toje teisinėje bazėje, kuri yra, ir esant tokioms konstitucinėms galioms, bet aš jokiu būdu nesakau, kad jų man trūksta. (...) Daug yra dalykų, kur norėtųsi geriau. Ar tai klaidos įtariu, kad parodys tik laikas, ir tegu žmonės sprendžia, teigė Prezidentė.
Politologai tikina, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėjo nemažai darbų, tačiau jie kol kas įgyvendinami lėtai ar nežymiai. Galima kalbėti tik apie prokuratūros sistemos pertvarkos pradžią, apie pradžią teismų sistemoje. Prognozuoti, ko galima tikėtis iš Prezidentės ateinančius trejus metus, yra sunku, nes D. Grybauskaitė yra esą tokia politikė, kuri nenoriai dalijasi savo planais, dažnai ji ekspromto žmogus.
© 2011 XXI amžius
|