Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Popiežiaus parama žemdirbystės vystymui

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas dėkoja kadenciją baigiančiam FAO vadovui afrikiečiui Žakui Diufui už kompetenciją ir atsidavimą įveikiant aprūpinimo maisto produktais krizę

Popiežius Benediktas XVI sveikina FAO sesijos dalyvius

Kritikuojama spekuliacija maistu

Susitikime su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 37-osios metinės sesijos dalyviais popiežius Benediktas XVI  kalbėjo, kad sprendžiant globalinę bado problemą yra svarbūs ne tik techniniai bruožai, bet pirmiausia žmogiškasis faktorius ir solidarumo principo įgyvendinimas. Šventasis Tėvas pasveikino Romoje būstinę turinčios FAO, neseniai paminėjusios įkūrimo 65-metį, naujai išrinktą vadovą brazilą Žozę Gracianą da Silvą ir padėkojo kadenciją baigiančiam generaliniam sekretoriui afrikiečiui Žakui Diufui už kompetenciją ir atsidavimą įveikiant aprūpinimo maisto produktais krizę, ištikusią kai kuriuos pasaulio regionus. Šventasis Sostas ir visa Katalikų Bažnyčia remia šios organizacijos girtiną ir nepakeičiamą darbą ir yra pasirengusi bendradarbiauti sunkumuose atsidūrusių brolių ir sesių naudai, patvirtino Popiežius.

Šiuo atveju strategija yra labai aiški: gaivinti ir vystyti žemės ūkio, žemdirbystės sektorių bendrajame ekonomikos stiprinimo kontekste tiek siekiant gausinti maisto produkciją, tiek ir dėl bendrojo kaimiškųjų regionų vystymo. Dabartinėje krizėje, palietusioje visas ekonominio ir socialinio gyvenimo sferas, reikia siekti įveikti skurdą. „Ir pirmasis žingsnis čia turėtų būti išlaisvinimas nuo bado milijonų vyrų, moterų ir vaikų, kurie neturi kasdieninės duonos“, – aiškino Šventasis Tėvas, turėdamas omenyje, kad šiuo metu maisto stoką patiria apie milijardas pasaulio gyventojų, t. y. septintadalis žmonijos. Tam turi įtakos objektyvūs maisto produkcijos pasiskirstymo netolygumai dėl besikeičiančių klimato sąlygų (sausrų ar potvynių), išaugęs maisto poreikis naujomis demografijos ar socialinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, spartus milijardinių valstybių Kinijos ir Indijos vystymasis) bei kainų kaita.

Tačiau kad ir kokie būtų svarbūs tie faktoriai, „bado tragedija negali būti vertinama išimtinai techniniais terminais“, – aiškino Benediktas XVI. Badas, kaip ir apskritai skurdas bei atsilikimas, „dažnai yra pasekmė egoistinio elgesio, kuris sklisdamas iš žmogaus širdies pasireiškia jo visuomeniniame veikime, ekonominiuose santykiuose ir netgi rinkos sąlygų sudaryme“. Kaip galima tylėti, anot Šventojo Tėvo, dėl to fakto, kad netgi maistas yra tapęs spekuliavimo objektu, kada apeinamas įstatymas (neoficialiai sudarant kartelius – M. B.), jau nekalbant apie moralės principų pamynimą, kai vieninteliu tikslu tampa pelnas. Taip paneigiama pirmutinė visų asmenų teisė pamaitinti save, nes maistas yra susijęs su fundamentalia teise gyventi.

Solidarumas ir žmogiškasis faktorius

Todėl reikia be jokių atidėliojimų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu kovoti su viskuo, kas trukdo vystyti žemės ūkio produkcijos gamybą ir kurti jos efektyvius paskirstymo mechanizmus. FAO ir kitų ekspertų tvirtinimu, maisto pakanka išmaitinti visiems pasaulio gyventojams, o vystymo galimybės yra dar žymiai didesnės. Šioje srityje kiekvienai politinei akcijai, kiekvienai strategijai esminiu turi būti solidarumas su labiausiai stokojančiais. Kuriant pažangos modelį svarbu yra ne tik viso ekonominio spektro poreikiai ir techninės realizavimo priemonės, bet žmogiškoji plotmė, tikrojo broliškumo jausmas, apie kurį popiežius Benediktas XVI rašė savo socialinėje enciklikoje „Caritas in Veritate“.

Priminęs šį dokumentą jis pabrėžė, kad būtent aprūpinant maistu įgyvendinama aiški iš Evangelijos kylanti etinė rekomendacija „pamaitinti alkstantį“. Šis žmogiškas sentimentas yra įrašytas į kiekvieno asmens širdį ir Bažnyčia juo vadovaujasi savuosiuose gailestingumo darbuose. Iš šios perspektyvos yra pašaukta veikti ir tarptautinė bendruomenė, įtvirtindama žmogiško orumo vertybę ir „nepalikdama jokios erdvės daliniams interesams“, kada kalbama apie bendrąjį gėrį, aiškino Šventasis Tėvas. Jis taip pat pažymėjo, jog ir FAO turi atsinaujinti, kad būtų įveikiamos kliūtys jos efektyviam veikimui, kurio tikslas, kaip nurodo organizacijos statutas, „garantuoti maitinimosi kokybę, prieinamumą maisto produktams, kaimiškųjų vietovių vystymą, kad žmonija būtų išvaduota nuo bado“.

Ypač svarbu, kad FAO darniai bendradarbiautų su nacionalinėmis vyriausybėmis, remtų žemdirbystės vystymo ir maisto produktų paskirstymo gerinimo iniciatyvas labiausiai stokojančiuose regionuose. „Tai aktualu dabartinėmis aplinkybėmis, kada mažėja (žemės ūkiui skirti) ekonominiai ir finansiniai resursai, o badaujančių skaičius pasaulyje nemažėja, kaip kad buvo tikimasi“, – sakė Popiežius. Jis atkreipė dėmesį į dramatišką milijonų badaujančių vaikų padėtį, „kurie yra pirmosios šios tragedijos aukos ir pasmerkti ankstyvai mirčiai arba fizinės ir psichinės brandos sulėtėjimui bei yra išnaudojami, kad gautų bent minimalų maisto kiekį“. Į rūpinimąsi ateities kartomis kaip tik įeina dėmesys kaimo vietovėms ir žemdirbystei, kad tuo užsiimančios šeimos ir bendruomenės labiau pasitikėtų savo perspektyvomis, o ne tik galvotų apie varganą išlikimą.

Šeimos ūkio skatinimas

„Mes turime pripažinti, kad nepaisant įsipareigojimų, parama ir konkreti pagalba dažnai apsiriboja nelaimių atvejais (kaip, pavyzdžiui, dabar, kilus didžiulei sausrai Afrikos rytinėje dalyje, arba po pernykščių potvynių Azijos pietuose – M. B.), užmirštant, jog darnaus vystymosi koncepcija turi kurti ateitį kiekvienam asmeniui, šeimai ir bendruomenei sudarant palankias ilgalaikes perspektyvas ir nuolatinės pažangos tikslus“, – tvirtino Benediktas XVI. Jis paragino tarptautinę bendruomenę iš naujo atrasti kaimo vietovėje gyvenančios ir ūkininkaujančios šeimos vertę bei jos esminę funkciją užtikrinant stabiliai gaunamo maisto kiekį. Kaimiška terpė su tradiciniu šeimos branduoliu ne tik yra palanki žemdirbystės produkcijos augimui. Čia tėvai išmintingai perduoda savo vaikams maisto produktų gamybos, saugojimo ir paskirstymo patirtį, „bet taip pat ir gyvenimo būdą, auklėjimo principus, kultūros ir religingumo tradicijas, asmens gyvybės sakralumo koncepciją visose jos egzistencijos etapuose“, – pabrėžė Šventasis Tėvas. Taigi, moraliai sveika ir darni kaimiškoji šeima „yra modelis ne tik darbinei veiklai, bet ir konkretaus solidarumo raiškai su esminiu moters vaidmens sustiprinimu“.

Baigdamas pokalbį popiežius Benediktas XVI dar kartą pažymėjo, kad reikia gerai suvokti, jog maisto saugumas yra tikrasis žmogiškasis poreikis, kurį reikia patenkinti kaip teisę. Tai garantuoti būtina ne tik dabartinėms, bet ir būsimosioms kartoms, todėl svarbu „tausoti gamtinius resursus, apsaugant juos nuo piktavališko eksploatavimo“. Beatodairiškas vartojimas ir eikvojimas ignoruoja visus svarstymus ir siekius dėl genetinio paveldo, biologinės įvairovės apsaugos, nes tai yra labai svarbu žemdirbystės veiklai. Pagaliau tai   pirmiesiems tėvams duota Dievo nuoroda: „Dirbkite ir prižiūrėkite“, kuri išreiškia žmogiškuosius santykius su Kūrinija.

Mūsų laikas yra kupinas daugybės problemų, kurios veikia žemdirbystės sritį, bet kartu suteikia ir naujų galimybių palengvinti ar net išvengti bado dramatizmo. Todėl reikia darbuotis, kad per maisto poreikio patenkinimo garantijas žmogus galėtų realizuoti jo, sukurto pagal Dievo panašumą, paskirtį, linkėjo FAO sesijos dalyviams Šventasis Tėvas.

© 2011 „XXI amžius“