| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Gyvoji istorijos pamoka Lūšėje Albertas Ruginis
Laisvės kovų įamžinimo komisija, veikianti prie Mažeikių savivaldybės, pasiūlė įamžinti Lūšės mūšio 70 metų jubiliejų. Šią idėją, subrandintą Mažeikių rajono politinių kalinių sąjungos pirmininko Alberto Ruginio ir muziejininko Algimanto Muturo, parėmė LGGRT aukų rėmimo fondas ir Mažeikių rajono savivaldybė. Paminklinį akmenį projektavo ir jį pastatė Mažeikių dailės mokyklos direktorius Zenonas Steponavičius ir Mažeikių šaulių kuopa, vadovaujama Prano Trakinio. Liepos 6 dieną įspūdinga Mažeikių šaulių motorizuota kolona ir gausus būrys neabejingų Lietuvos istorijai žmonių patraukė į Židikų miestelį Mažeikių rajone. Ten, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, šv. Mišias už Birželio sukilėlius aukojo parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Po šv. Mišių klebonas pašventino paminklinį akmenį prie buvusios Lūšės geležinkelio stoties. Čia 1941 m. birželio 24 dieną sukilėliai nuvertė sovietų kariuomenės traukinį. Vienintelis gyvas to mūšio dalyvis Augustas Mylė prisiminė tos dienos įvykius: Sukilėlis Vincas Dubickas geležinkelio stotyje iškabino trispalvę vėliavą. Iš Mažeikių atvyko traukinys su sovietų kariškiais. Jie trispalvę nuplėšė, o Vincą ir stoties viršininką Vincą Blažaitį areštavo ir išvežė Latvijos pusėn. Latvių sukilėliai iš Vainodės telefonu pranešė, kad rusų traukinys grįžta atgal. Dvylika Lūšės partizanų, vadovaujami H. Adamkevičiaus, nutarė išlaisvinti suimtuosius ir Židikų būrio sukilėlių paprašė pagalbos. Išardę geležinkelio bėgius, sustatę kulkosvaidžius laukė traukinio. Garvežiui nuvirtus žuvo keletas raudonarmiečių, kiti buvo sužeisti. Iš viso nelaisvėn paimta 60 rusų kariškių. Išlaisvinti suimti ir į tremtį vežti Latvijos piliečiai. Kautynių metu žuvo sukilėliai Vincas Dubickas ir Kostas Statkus. Pasidavę rusų kariai buvo uždaryti ir vėliau perduoti vokiečiams, o Latvijos piliečiai išskirstyti pas ūkininkus. Vėliau jie grįžo namo, į Latviją. Židikų partizanai, vadovaujami Olšausko, atvyko pavėlavę, kai jau mūšis buvo pasibaigęs. Mat ruošiantis židikiškiams į pagalbą Lūšės partizanams, iššovęs sunkvežimyje pastatytas kulkosvaidis sužeidė partizaną Strikaitį. Taip Lūšės partizanai nuvertė traukinį vieni. Renginį skambėjo sediškės Linos Rupšienės atliekamos raudos, tremtinių choro Atmintis (vadovė Zita Gaižauskienė) dainos, programą parodė Vainodės (Latvija) jaunimo atstovės. Aidėjo šautuvų salvės ir patrankos saliutai. Padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakutės. Renginyje dalyvavo ir kalbėjo Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, LLKS Žemaičių apygardos vadas Steponas Grybauskas, kaimynų latvių ir net bulgarų, besisvečiuojančių Židikuose, atstovai. Lūšės bendruomenė maloniai priėmė garbingus svečius. Seniūnaitė Jadvyga Jagminienė pažadėjo, kad prie paminklo visuomet žydės gėlės. Žuvusiojo sukilėlio V. Dubicko vaikaitė kaunietė Loreta Vasiliauskienė padėkojo už senelio atminimo įamžinimą. Sukilėlių likimas susiklostė įvairiai. Augustas Mylė po sukilimo tapo Vietinės rinktinės kariu, po jos likvidavimo perėjo į Tėvynės apsaugos rinktinę. Po Sedos mūšio pasitraukė į Vakarus ir ilgus metus gyveno Kanadoje, aktyviai dalyvavo šaulių veikloje. Dabar gyvena Viekšniuose. Sukilėlio Jono Griciaus sūnus Petras Gricius prisimena, jog jo tėvas dirbo Lūšėje priežiūros darbininku. Kartu su Kaziu Keturvaikiu, Leonardu Zubiu ir Justinu Pluku ardė geležinkelio bėgius. Po sukilimo jis toliau dirbo prie geležinkelio. 1945 metais, prasidėjus antrajai rusų okupacijai, visi keturi be teismo buvo išvežti į lagerius, tačiau byla nebuvo sudaryta ir po metų juos paleido. 1951 metais vėl visi buvo suimti ir nuteisti 25 metus lagerio ir 5 tremties. Iš lagerių lūšiškiai grįžo 1956 metais be sveikatos ir netrukus mirė.
Mažeikių rajonas
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |