2011 m. rugpjūčio 24 d.
Nr. 59
(1939)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Popiežiaus sprendimai pinigų plovimo prevencijai

Mindaugas BUIKA

Prisitaikymas prie Europos Sąjungos normų

Šventajam Sostui įsijungiant į kovą su nusikalstamumu, finansinių lėšų įsigijimu bei naudojimu ir skatinant Visuotinę Bažnyčią žengti šiuo keliu, Vatikane jau kuris laikas galioja įstatymai, kuriais siekiama užkirsti kelią vadinamajam „pinigų plovimui“. Šiam tikslui popiežius Benediktas XVI dar 2010 metų gruodžio 30 dieną paskelbtu dekretu įkūrė naują Vatikano instituciją – Finansinės informacijos žinybą (Autorita di Informazione Finanziaria, AIF), – kuri turi savarankiškai ir nepriklausomai kontroliuoti visų Šventojo Sosto struktūrų, įskaitant Vatikano banką (IOR), komercinę bei monetarinę veiklą. Nuo šių metų balandžio pradžios įsigaliojus minėtiems įstatymams, AIF vadovu paskirtas kardinolas Atilas Nikora, iki tol vadovavęs Apaštalų Sosto paveldo administracijai.

Paskelbtas ir įsigaliojęs teisinis aktas, pavadintas „Įstatymu dėl prevencijos ir kovos su nusikalstamos kilmės pinigų plovimu bei su terorizmo finansavimu“, veikia įgyvendinant įsipareigojimus, kuriuos Vatikano miestas-valstybė prisiėmė pagal sudarytą valiutinę konvenciją su Europos Sąjunga. Nuo pat Vatikano miesto-valstybės sukūrimo 1929 metais – vadinamosios Laterano sutartys su Italija, išsprendžiant „Romos klausimą“ – oficialus piniginis vienetas Vatikane yra toks pats, kaip ir Italijoje. Keletą dešimtmečių tai buvo Italijos lira, o pastarajai šaliai įsijungus į „euro zoną“, nuo 2002 metų Vatikane įsigaliojo euras.

Pagal minėtas 1929 metų Laterano  sutartis Vatikanas turi teisę kalti tam tikrą ribotą monetų skaičių su Popiežiaus atvaizdu, tačiau iki 2009 metų Vatikano monetos, labai vertinamos numizmatikos pasaulyje, priklausė Italijos pinigų emisijos sistemai. Jų kalimo kriterijai buvo nustatomi dvišalėmis Vatikano miesto-valstybės ir Italijos Respublikos konvencijomis. Po 2009 metų gruodžio 17 dienos valiutinės konvencijos su Europos Sąjunga, kurią Vatikanas sudarė jau be Italijos tarpininkavimo, įsigaliojo nauja tvarka, kartu prisitaikant prie Europos Sąjungoje galiojančių kovos su pinigų padirbinėjimu bei vadinamuoju nusikalstamu jų „plovimu“ taisyklių. Kardinolo A. Nikoros vadovaujama Finansinės informacijos žinyba kaip tik ir prižiūri šių teisinių aktų vykdymą bei visų piniginių operacijų skaidrumą. Popiežiaus Benedikto XVI įvesti naujieji įstatymai numato, kad už finansinius nusikaltimus Vatikane yra skiriamos didelės baudos ir netgi kalėjimo bausmė.

„Tarptautinė bendruomenė visiškai pateisinamai vis labiau pasitelkia juridinius principus ir įrankius, kurie įgalina užkirsti kelią bei pasipriešinti pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui, – rašo Šventasis Tėvas naujų potvarkių proga 2010 metų pabaigoje paskelbtame Apaštaliniame laiške Motu proprio forma. – Todėl ir Šventasis Sostas, pritardamas tiems įsipareigojimams, adaptuojasi prie šių taisyklių savo turimų materialinių resursų naudojime.“ Aiškindamas šią naująją popiežiaus Benedikto XVI finansinio „skaidrumo“ politiką, Vatikano informacinės tarnybos direktorius jėzuitas kunigas Federikas Lombardis pažymėjo, kad prie to turi prisitaikyti visos organizacinės struktūros, susietos su Katalikų Bažnyčios vadovybe, ir bendradarbiauti „nuoširdumo dvasioje“, vengdamos finansinio netikrumo ir neaiškumo.

Bažnyčios pažeidžiamumas skatina kontrolę

Tai aktualu siekiant teisingo ir sąžiningo būvio vis labiau globalizuotame pasaulyje, kuriame, deja, ekonomika ir finansai ne taip jau retai tampa nelegalios veiklos erdve, ieškant piniginės naudos iš nusikaltimų ar netgi terorizmo finansavimo. Tai kelia realią grėsmę teisingumui ir taikai. „Nelegali veikla visuomet rodė nepaprastą gebėjimą infiltruoti ir užteršti ekonomikos ir finansų pasaulį, bet jos stiprėjimas tarptautiniame lygmenyje, naujos technologijos naudojimas tampa vis  klastingesnis ir dar didesnėmis slaptumo galimybėmis, – pažymėjo tėvas F. Lombardis. – Siekiant nuo to apsisaugoti, yra gyvybiškai svarbu sukurti abipusės kontrolės ir informacijos tinklus tarp žinybų, kurios yra atsakingos už pasipriešinimą minėtai nusikalstamai veiklai.“

Jis taip pat priminė, kad Vatikanas, visos Šventojo Sosto struktūros bei bažnytinės organizacijos yra ne mažiau pažeidžiamos dėl galimos pažeidėjų infiltracijos, todėl turi rodyti išskirtinį budrumą visose atliekamose finansinėse operacijose. Juk šiuo atžvilgiu, kaip ir pasitaikantys seksualiniai nusikaltimai (pavyzdžiui, pedofilijos atvejai), labai greitai tampa pretekstu antibažnytinėms jėgoms sukelti vadinamuosius „skandalus“ viešojoje erdvėje (reikia tik prisiminti, kaip plačiai per visą pasaulį nuskambėjo buvusios kontraversijos, kai Vatikano bankui 1981–1989 metais vadovavo lietuvių kilmės JAV arkivyskupas Paulius Marcinkus). Bažnyčia, būdama skaidresnė piniginių lėšų tvarkyme, įgys dar didesnį pasitikėjimą tarptautinėje bendruomenėje, o tai yra gyvybiškai svarbu jos evangelinės misijos vykdymui. Be abejonės, į šias pastabas bei naujuosius popiežiaus Benedikto XVI potvarkius turėtų atkreipti dėmesį vietinių Bažnyčių institucijos, kad išvengtų galimų klaidų ir kaltinimų savo finansinių reikalų tvarkyme.

Tarp naujų Šventojo Tėvo įvestų potvarkių, yra reikalavimas, kad kiekvienas asmuo, atvykdamas į Vatikaną ar išvykdamas iš jo, deklaruotų  turimas pinigines lėšas tuo atveju, jeigu jų suma viršija 10 tūkstančių eurų. Tuo atveju, jeigu šie pinigai yra skirti kokiai nors finansinei operacijai, tai turi būti deklaruojami toje Šventojo Sosto institucijoje (pavyzdžiui, Vatikano banke), kur jie yra nukreipiami. Jeigu minėtos lėšos niekur nenaudojamos ir lieka individo asmeninėje nuosavybėje, tai vis tiek turi būti deklaruojamos Vatikaną saugančiame policijos (Žandarmerijos korpuso) dalinyje. Kilus įtarimams kertant Vatikano sienas, policininkai turi teisę apieškoti automobilius, lagaminus bei kitus asmeninius daiktus, tuo atveju, jei reikalaujamas deklaravimas nebuvo atliktas.

Tėvas F. Lombardis paaiškino, kad minėtas didesnės nei 10 tūkstančių eurų sumos deklaravimas yra visiškai normali pasienio kontrolės procedūra, siekiant užkirsti kelią „pinigų plovimui“ bei kitiems finansiniams netikslumams. Popiežiaus įsteigta Finansinės informacijos žinyba savo ruožtu išsiuntinėjo nuorodas visoms Vatikano  institucijoms tinkamai sutvarkyti dokumentus bei archyvus pagal naujas normas bei pranešti apie iškilusius įtarimus dėl galimų tokio pobūdžio pažeidimų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija