|
Vatikano biudžetas be deficito, bet aukų įnašai sumažėjo
Mindaugas BUIKA
Autoritetinga finansų kontrolė
Tuo metu, kai daugelio pasaulio šalių valstybiniai biudžetai patiria sunkumus, mažiausios valstybės, Vatikano, biudžetas po kelių metų pertraukos vėl stabilizuotas, tačiau, kita vertus, kelia susirūpinimą tai, jog pasaulio katalikų bendruomenės aukos popiežiaus labdaringiems darbams 2010 metais gerokai sumažėjo. Be abejonės, čia taip pat, matyt, juntamos ekonominės krizės pasekmės, tačiau evangelinio dosnumo poreikis turi būti nuolat prisimenamas. Tokias išvadas galima būtų daryti po liepos pradžioje Vatikane vykusio Kardinolų Tarybos posėdžio, skirto Šventojo Sosto organizaciniams ir ekonominiams reikalams. Jame buvo pristatyta konsoliduota ataskaita apie Šventojo Sosto ir Vatikano miesto-valstybės biudžetų sąmatas.
Kaip pranešama paskelbtame komunikate, vykusiame posėdyje, kuriam pirmininkavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė, dalyvavo šie minėtos Kardinolų Tarybos nariai, vadovaujantys stambioms įvairių žemynų katalikų diecezijoms: Madrido (Ispanija) arkivyskupas kardinolas Antonijus Marijo Roukas Varela, Mechiko (Meksika) arkivyskupas Norbertas Rivera Karera, Durbano (Pietų Afrika) arkivyskupas kardinolas Vilfridas Foksas Napjeras, Limos (Peru) arkivyskupas kardinolas Chuanas Luisas Siprianas Tornas, Lagoso (Nigerija) arkivyskupas kardinolas Antonijus Olubunmis Okodžis, Seulo (Pietų Korėja) arkivyskupas kardinolas Nikolas Čeng Džinsukas ir San Paulo (Brazilija) arkivyskupas kardinolas Odilas Pedras Šereris. Šią Kardinolų Tarnybą, du kartus per metus besirenkančią į Romą svarstyti Vatikano ekonominės padėties, savo laiku įkūrė palaimintasis Jonas Paulius II, norėdamas pabrėžti, kad Švento Sosto institucijų finansai turi rūpėti visai Bažnyčiai, ypač jos hierarchams.
Finansinę 2010 metų ataskaitą pateikė Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektūros vadovas kardinolas Velasijas de Paolis bei vyriausiasis buhalteris Stefenas Fraleonis, pastarajame susitikime taip pat dalyvavo Vatikano miesto-valstybės administratorius kardinolas Džovanis Lajolas ir jo pavaduotojas arkivyskupas Karlas Marija Viganas. Buvo atvykęs ir Apaštalų Sosto nekilnojamo turto (paveldo) administratorius kardinolas Atilijus Nikora bei jo pavaduotojas arkivyskupas Domenikas Kalkanjas. Kadangi Šventojo Sosto biudžeto išlaidose tradiciškai pirmauja žiniasklaida, į posėdį buvo pakviesti Vatikano Radijo generalinis direktorius jėzuitas kunigas Federikas Lombardis ir jo pavaduotojas Albertas Gasparis.
Muziejaus ir banko nauda
Šventojo Sosto finansų ataskaitoje nurodoma, kad praėjusiais metais bendros biudžeto pajamos buvo 245,2 milijonų eurų, o bendros išlaidos 235,2 milijonų eurų. Taigi buvo gautas beveik 10 milijonų eurų perteklius ir tai yra tikrai teigiamas rezultatas, žinant ankstesnių poros metų deficitus: 2009 metais buvo prarasta 4,1 milijonų eurų, o 2008 metais 911 tūkstančių eurų. Tie deficitai buvo susiję su pasaulio didžiąja ekonomine krize ir dėl to sumažėjusiomis pajamomis ir Šventojo Sosto investicinių operacijų bei nekilnojamo turto nuoma. Išlaidas paprastai sudaro Visuotinei Bažnyčiai tarnaujančių dikasterijų ir institucijų veikla, diplomatinės struktūros (apaštalinės nunciatūros). Šioje sistemoje pernai darbavosi 2806 asmenys dvasininkai ir pasauliečiai, kuriems mokamas atlyginimas. Palyginus su 2009 metais, Šventojo Sosto darbuotojų skaičius šiek tiek padidėjo, nes tuomet buvo 2762 apmokami etatai.
Dar geresnė padėtis 2010 metų sąmatoje yra su atskirai sudaromu Vatikano miesto-valstybės biudžetu, kurio pajamos pernai siekė 255,9 milijonų eurų, o išlaidos 234,8 milijonų eurų. Taigi teigiamas balansas viršijo 21 milijoną eurų, tuo metu, kai 2009 metais Vatikano savivaldos biudžetas turėjo 7,8 milijonų eurų deficitą, o 2008-aisiais minusas siekė net 15,3 milijonų eurų. Vatikano teritorinėje savivaldoje, suteikiančioje būtinus struktūrinius patarnavimus Apaštalų Sosto institucijoms, pernai darbavosi 1876 atlyginimus gaunantys asmenys ir palyginus su 2009 metais etatų skaičius buvo sumažintas 15 apmokamų vietų. Pajamas Vatikano savivalda gauna iš pašto ženklų leidybos, numizmatinių monetų kalimo, prekybos mokesčių. Posėdyje ypač pasidžiaugta labai išaugusiu atsinaujinusio Vatikano Muziejaus gausiu lankytojų skaičiumi, nešančiu nemažas pajamas. Prie Šventojo Sosto biudžeto svariai prisideda savo finansinėmis operacijomis Vatikano bankas (šias funkcijas atlieka Religinių darbų institutas, IOR), pernai įnešęs 55 milijonus eurų (2009 metais šis banko įnašas, kai jis pirmą kartą paskelbtas sąmatos ataskaitoje, buvo lygus 50 milijonų eurų).
Taip pat nepakeičiama finansinė parama Šventajam Sostui, ypač Popiežiaus labdaringai veiklai visame pasaulyje, yra vietinių Bažnyčių, vienuolijų ir atskirų tikinčiųjų ir jų grupių įnašai bei aukos. Tam pasaulio diecezijose organizuojamos ir specialios rinkliavos, pavyzdžiui, vadinamųjų Petro skatikų rinkliava per apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus iškilmę. Naujoje ataskaitoje nurodoma, kad 2010 metais šios dotacijos popiežiui siekė 67,7 milijonus dolerių (suma pateikiama doleriais, nes šia valiuta daugiausia į Vatikaną pristatomos pasaulio katalikų aukos), o tai rodo ryškų beveik 15 milijonų dolerių sumažėjimą, palyginus su 2009 metais, kai buvo suaukota 82,5 milijonai dolerių. Pranešime teigiama, kad didžiausi katalikų aukų įnašai atėjo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos ir Prancūzijos. Taip pat ataskaitoje skelbiama, kad palyginus su nedideliu katalikų skaičiumi, reikšmingai popiežių parėmė Pietų Korėjos ir Japonijos tikintieji.
Kita svarbi ir nepakeičiama įnašų kategorija yra iš pasaulio diecezijų gaunamos sumos pagal Bažnyčios teisės 1271-ą kanoną, įpareigojantį vyskupus pagal galimybes remti popiežiaus ir Visuotinės Bažnyčios misiją. Šiuo atžvilgiu taip pat jaučiamas tam tikras įnašų sumažėjimas: 2010 metais iš pasaulio episkopatų (dosniausi buvo JAV ir Vokietijos vyskupai) gauta 27,3 milijonų dolerių ir tai 4,2 milijonų dolerių mažiau nei ankstesniais 2009 metais. Kardinolų Taryba išreiškė gilią padėką visiems aukotojams, kurie dažniausiai visiškai anonimiškai padeda visuotinei Šventojo Tėvo tarnystei.
© 2011 XXI amžius
|