| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Prisiminti Laisvės kovotojų žygiai per Baltijos jūrą
Rugpjūčio 26 dieną krašto apsaugos sistemos vadovybė, Seimo, Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Šaulių sąjungos atstovai bei Švedijos gynybos ministerijos ir kariuomenės atstovai lietuvio rezistento Jono Pajaujo sodyboje Gotlande (Švedijoje) atidengė atminimo lentą Lietuvos ir Švedijos rezistenciniams ryšiams atminti. Ceremonijos metu kalbėjusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė: Ši diena lyg Kovo 11-osios tęsinys. Pusė gyvenimo praėjo galvojant, kad pasaulis baigiasi su saulėlydžiu Baltijos jūroje. Geležinė uždanga, ir atrodė jokios vilties. Bet dabar stovim čia, su Lietuvos kariais, ir pagerbiam šalia esančius. Kai mes lydėjom saulę Palangoje, iš čia žvelgė Jonas Pajaujis. Jis dar dešimt šios nepriklausomybės metų buvo lyg simbolinis tiltas, jungęs dvi perskirtas Lietuvos dalis. Žiūrim į du atminimo lentą juosiančius kaspinus, surištus į mazgą. Tai Lietuvos ir Švedijos draugystės simbolis, pažymėjo kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, pabrėždamas, kad Baltijos jūra ne tik skiria Lietuvą nuo Švedijos, bet ir jungia, skalaudama šių šalių krantus. Šių tautų draugystę taip pat simbolizuoja ir Jono Pajaujo bei kitų rezistentų kova prieš sovietus, partizano Juozo Lukšos drąsa, sakė kariuomenės vadas. Susirinkusiuosius taip pat pasveikino Švedijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Hakanas Jevrellas, Švedijos gynybos pajėgų direktorius operacijoms gen. ltn. Andersas Lindstomas, J. Pajaujo sūnus Kajus. Tą pačią dieną kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai per Baltijos jūrą buvo prisiminti bei įamžinti ir Lietuvoje, Šventojoje. Čia Lietuvos kariai surengė parodomąją programą, simboliškai pakartodami Lietuvos partizanų žygius. Šventojoje taip pat atidengtas šiems žygiams paminėti skirtas paminklas. Šis paminklas, kaip ir šiandien Švedijos Gotlando saloje atidengta memorialinė lenta prie rezistento J. Pajaujo sodybos, įprasmins ne tik partizanų su pasipriešinimą rėmusiomis valstybėmis slaptas operacijas bei žygius, bet ir saugos dėl kilniausio tikslo savo gyvybes paaukojusių Lietuvos karių atminimą, ženklins okupuotos, bet nenugalėtos tautos siekius perduoti žinią apie sudėtingo ir kruvino, didelei pasaulio daliai nematomo, karo aplinkybes. Primins ir tai, kad šiandien esame laisvi, per paminklinio akmens rezistencinės kovos dalyviams atidengimo ceremoniją Šventojoje sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen.ltn. A. Pocius. Šventojoje ir Gotlande taip pat paminėtos kovotojo už Lietuvos laisvę, partizano Juozo Lukšos-Daumanto 60-osios žūties metinės. Partizaninėse kovose užgrūdintas J. Lukša prasiveržė į Lenkiją ir pasitraukė į Vakarus, ten gyvendamas parašė knygą apie partizanų kovas (beje, labai populiarią Švedijoje dėka jos leidimo iniciatoriaus ir vertėjo Jono Ohmano), buvo apmokytas žvalgybos mokykloje, o paskiau su bendražygiais grįžo į Lietuvą, kur išduotas 1951 m. rugsėjo 4-ąją žuvo nuo NKVD persekiotojų. Lietuvos kariuomenės Švedijoje ir Lietuvoje organizuoti renginiai buvo skirti prisiminti istorinius kovotojų už Lietuvos laisvę žygius per Baltijos jūrą 19441953 metais ir įamžinti Lietuvos pasipriešinimo okupacijai dalyvių ryšius su šį pasipriešinimą rėmusiomis Vakarų valstybėmis. Vokiečių ir sovietų okupacijų metais Lietuvos pasipriešinimo dalyviai, siekdami užmegzti ir palaikyti ryšius su Vakaruose veikusių lietuvių išeivijos organizacijų atstovais, naudojosi vandens keliu per Baltijos jūrą. Žinoma, kad pirmoji tokia kelionė įvyko 1943 metais, kai Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) ir Vyriausiojo lietuvių komiteto (VLK) atstovas dr. Algirdas Vokietaitis iš Latvijos žvejų Nidos kaimelio į Švedijos Gotlando salą nuvyko su žvejybiniu kateriu. 19431944 m. A. Vokietaitis dar kelis kartus keliavo iš Lietuvos į Švediją ir atgal. 1944 m. rugpjūčio 7 d. vykstant į Švediją A. Vokietaičio katerį sulaikė vokiečiai. Jis buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje ir į laisvę išėjo tik žlugus nacių Vokietijai. Švediją jis pasiekė tik 1946 m. vasario 22 d. Kaip pirmoji, taip ir kitos A. Vokietaičio kelionės iš Gotlando salos buvo į tą pačią vietą Latvijos žvejų kaimelį Nidą. Išeivijoje gyvenusiems lietuviams, latviams ir estams parengus Baltijos šalių gyventojų evakuacijos planus, iš JAV gavus finansinę paramą ir įsigijus katerius, 1944 metais buvo tikimasi iš Lietuvos pajūrio tarp Šventosios ir Palangos į Švediją perkelti daugiau besitraukiančių lietuvių. Tokių kelionių metu (jų galėjo būti apie kelios dešimtys) į Švediją galėjo būti perkelta apie 100 Lietuvos gyventojų. Kelionės nutrūko vokiečiams katerius su įgulomis paėmus į nelaisvę. 1947 metų pabaigoje Švedijoje apsistoję Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasipriešinimo sovietams nariai pradėjo bendradarbiavimą su švedų žvalgyba dėl grupės žvalgų, sudarytos iš visų trijų tautų atstovų, perkėlimo per Baltijos jūrą. Buvo atrinkti žmonės žvalgybiniam apmokymui, o persikelti nuspręsta 1948-ųjų rudenį. Kelionei į Lietuvą parinkti lietuviai Juozas Lukša (slapyvardis Daumantas) ir Kazys Pyplys (Mažylis) bei Lietuvos latvis Valdemaras Briedis (Uosis). Tačiau J. Lukšai pakeitus savo planus ir nusprendus į Lietuvą patekti oro desanto keliu su prancūzų pagalba, numatyta kelionė neįvyko. Vėliau vietoj jo rengėsi plaukti Jonas Deksnys. Po pasirengimo žvalgų grupė per jūrą turėjo būti perkelta 1949 metų pavasarį. Pirmasis bandymas persikelti buvo 1949-ųjų balandžio pradžioje. Plaukta švedų paruoštu laivu su dviem dyzeliniais motorais. Tačiau vienas iš motorų, likus 50-iai jūrmylių iki Lietuvos kranto, sugedo ir laivo kapitonas, atsisakęs vykdyti užduotį iki galo, grįžo atgal į Stokholmą. Antrą kartą išplaukta 1949 m. balandžio 31 d. galingesniu anglų kateriu (vokišku torpediniu E tipo, varomu trimis dyzeliniais motorais), kuriam vadovavo kapitonas H. H. Klose. Žvalgų grupės nariai buvo ginkluoti, turėjo po vieną JAV gamybos trumpų bangų priėmimo-siuntimo radijo stotį, atskirus šifrus bei kodus, ir kt. 1949 m. gegužės mėn. 1 d., apie 2 val. 30 min. žvalgų grupė iš katerio nuleistomis guminėmis valtimis pasiekė krantą. Desantinę grupę sudarė trys lietuviai J. Deksnys (žvalgų grupės vadovas), K. Pyplys, V. Briedis, latvis Vidvudas Šveicas (Jansons) bei du estai Maksas ir Niksis. Po šios kelionės JAV, Didžiosios Britanijos ir Švedijos karinės žvalgybos organizavo dar bent 11 žvalgų grupių perkėlimų per Baltijos jūrą.
Lietuvos gyventojų genocido
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |