2011 m. rugpjūčio 31 d.
Nr. 61
(1941)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pokario manifesto tikslai

Edmundas Simanaitis

Naudoja NKVD žargoną

Pastaruoju metu internete pasirodo žinučių apie pokarį. Atsirado ir pokario portalo manifestas: „Dabar svarbiausia yra neleisti įsiviešpatauti  istorijos klastotojams, neleisti galvažudžiams vadintis  nacionaliniais didvyriais.“  Laisvės kovotojai, ginklu priešinęsi okupantui ir stabdę genocido akcijas, okupanto žargonu ir šiame portale vadinami „banditais“. Polemika su sovietikais – tuščias laiko gaišinimas, atoveiksmis turėtų rastis teisinėmis priemonėmis. Šia proga būtina ir labai naudinga  pirmiausia domėtis  antivalstybinės propagandos nutylėjimais, kurie iškalbingesni už  sovietinių ekspolitrukų standartinę  agitaciją.

Nutylėtas Stalino-Hitlerio suokalbis

Pokaris galėjo atsirasti tik po karo. Karo pradžia buvo detaliai suplanuota Kremliuje 1939 m. rugpjūčio 23 dieną. Du diktatoriai patvirtino šį paktą, pasirašydami, pasak Nobelio premiją gavusio A. Solženicino, J. Stalinas – Molotovo, o Hitleris – J. Ribentropo rankomis. Būtent šis dokumentas tapo „teisiniu“ pagrindu pradėti Antrajį pasaulinį karą – užpulti ir pasidalinti Lenkijos Respublikos žemes, nepriklausomas Baltijos šalis „išvaduoti iš kapitalistų jungo“ bei vykdyti „socialistines revoliucijas“ pagal  standartinį Kremliaus scenarijų jau okupuotose Baltijos šalyse. Vėliau šios „komunizmo statybos“ akcijos buvo įvardytos tikruoju vardu – genocido politika. Tik suomiai gebėjo pasipriešinti ir  išvengti to gėdingo spektaklio. Apie suokalbį, pusamžiui  nulėmusį Baltijos tautų istoriją, memorandume neužsimenama nė žodeliu.

Tautos teisė į valstybingumą nediskutuotina

„Be to, mes neketiname apsiriboti vien moraliniu aspektu. Kad būtų suprasti kruvini pokario įvykiai, būtina įžvelgti klasines jų ištakas. Kas ir  už ką iš tikrųjų kovojo? Kas ir ko norėjo?“– teigiama manifeste. Tauta 1918 metais atkūrė Lietuvos valstybę, kurios pasiekimai ekonomikos, švietimo, tautinės-pilietinės savimonės ugdymo srityse buvo itin ženklūs. Nepriklausoma valstybė – saugūs Tautos namai. Sovietinė okupacija ir  vykdyta brutali genocido politika, dangstoma tariama „klasių kova“, negalėjo nesukelti tautos pasipriešinimo. Kremlius labai stengėsi, kad Vakarų Europos demokratija piktintųsi tik nacių režimo nusikaltimais. Kita vertus, naivu tikėtis, kad pilietinę savivoką subrandinusi Tauta negintų savo laisvių. Matyt, todėl buvusios sovietų imperijos šalininkai gavo užduotį: peikti Laisvės kovotojus – partizanus, Lietuvos karius, savanorius.

Komunizmo utopija dangstomi imperiniai tikslai

Visa sovietinė propaganda skelbė darbo klasės kovą už laimingą  rytojų „statant  socializmą“. Generalinis sekretorius M. Gorbačiovas kalbėjo, kad socializmas sovietų šalyje galutinai laimėjo, bet įtvirtinimui  dar reikia pereiti „brandaus socializmo“ fazę. Pagal tuometinius partinius „mokslus“ Sovietijoje, kurioje tolydžio vyravo chroniškas plataus vartojimo prekių  deficitas, liko tik vienas  žingsnis į komunizmą, visuotinio gėrio ir laimės santvarką. Tas žingsnis buvo žengtas ir ... visas Sovietų „Sojūzas“ subyrėjo kaip kortų namelis. Pavergtosios tautos atkūrė nepriklausomybę, o Rusijoje prasidėjo „laukinio kapitalizmo“ periodas. Sovietikai linkę to žingsnio pasekmių neprisiminti.

Baltijos Kelio fenomenas

XX amžiuje per 22 laisvo ir kūrybingo gyvenimo metus Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse subrendo pilietinė visuomenė. Tai – pats didžiausias ir reikšmingiausias lietuvių tautos šimtmečio pasiekimas. Okupantų pasikeitimai anaiptol nesugriovė šio pasiekimo , bet priešingai – sutvirtino. Visa tai buvo pagrindas antrajai Lietuvos Respublikai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare.     

Nereikėtų stebėtis svetimų spectarnybų vykdoma propaganda, kuria siekiama gaivinti okupacijos metų nostalgiją. Padėtis galėtų pasikeisti stiprėjant demokratijai Rytuose. Teks palaukti... Tačiau rūpintis valstybingumo stiprinimu privalu nuolatos. Šviesus Baltijos Kelio  20-mečio jubiliejus liudija Tautos pasirinkimo  teisumą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija