Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Popiežius iškelia neįgaliųjų vertę ir jų globėjų nuopelnus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina neįgalų berniuką

Žmogiškumo matą apibrėžia santykis su kančia

Praėjusiose Pasaulinėse jaunimo dienose Madride, vadovaudamas šimtatūkstantinių ir milijoninių džiūgaujančių jaunų žmonių minių maldos susitikimams, popiežius Benediktas XVI neužmiršo pačių silpniausių, kurie tuose renginiuose dėl sveikatos problemų negalėjo dalyvauti. Parodydamas savo dvasinį artumą ir pagarbą šiems nelaimingiesiems, rugpjūčio 20 dieną jis Ispanijos sostinėje aplankė San Chozė (Šv. Juozapo) globos namus, kuriuose yra slaugomi keli šimtai jaunų neįgaliųjų, sergančių sunkiomis neurodegeneratyvinėmis ligomis. Šią instituciją 1898 metais įkūrė ir iki šiol administruoja Šv. Dievo Jono hospitalerių (slaugytojų) vienuolija, glaudžiai bendradarbiaudama su ligonių šeimomis ir padedančiais savanoriais.

Kreipdamasis į šį jį šiltai priėmusį ir pasveikinusį kolektyvą bei atvykusius ganytojus ir medicinos darbuotojus, Šventasis Tėvas vėl ragino tikinčiuosius pažinti Kristų ir jam tarnauti, globoti vargšus, ligonius bei tuos, kurie atsidūrę sunkumuose, kuriems reikalinga mūsų pagalba. Tai ypač  aktualu, kai kentėjimai ir negalia netikėtai sukrečia pačią jaunystę, kai gyvenimas tik išsiskleidžia su savo potencialiomis galimybėmis ir iškelia didingų bei prasmingų tikslų siekimo perspektyvas. „Ar gali gyvenime būti kažkas didinga, kai kančia netikėtai įžengia į jį ir dar jaunatviškame amžiuje“,– retoriškai klausė Popiežius. Atsakydamas jis priminė savo enciklikos apie krikščionišką viltį „Spe Salvi“ mokymą, kad „tikrąjį žmoniškumo matą apibrėžia santykis su kančia ir su kenčiančiuoju… Visuomenė, negebanti priimti savo kenčiančių narių ir negebanti padėti bei dalintis jų kentėjimais, pakelti juos per vidinę užuojautą, yra žiauri ir nežmoniška visuomenė“.

Toks yra krikščioniškas suvokimas, sekantis iš Kristaus kryžiaus aukos dėl žmonijos atpirkimo. Prie nukryžiuoto Išganytojo budėjusi Skausmingoji Motina ir apaštalai yra tie didieji liudytojai kartu su pačiu Jėzumi, kurie „parodo mums, kaip kančios tragedijos patirtis yra svarbi dėl mūsų gėrio ir dėl pasaulio išgelbėjimo“, – aiškino Benediktas XVI. Šis liudijimas patvirtina visos žmogiškosios gyvybės, sukurtos pagal Dievo atvaizdą, orumą ir šventumą, ir joks jos silpnumas ir pažeidimas (prigimtinis, ligos ar socialinis) negali paneigti to jos dieviškojo atspindžio. „Dar daugiau, kadangi pats Dievo Sūnus norėjo laisvai priimti kančią ir mirtį, mes taip pat galime (ir turime) pastebėti Dievo atvaizdą visų kenčiančiųjų veiduose“, – sakė Šventasis Tėvas.

Asmeninio susitikimo su Kristumi svarba

Ši Viešpaties išskirtinė meilė kenčiantiems turi padėti ir mums su meile žvelgti į visus nelaiminguosius ir pirmiausia ne tiek materialių, kiek dvasinių jų poreikių patenkinimo siekiui. Bet taip gali atsitikti tik per mūsų pačių – vienuolių, sielovadininkų, savanorių, slaugytojų ir medikų, šeimos narių, kurie kasdien triūsia su sunkiais ligoniais,– asmeninį susitikimą su Kristumi. „Jūs savo gyvenimu ir savo įpareigojančia tarnyste esate pašaukti skelbti žmogiškosios būties didingumą, rodant užuojautą ir mylintį rūpinimąsi kenčiančiais, kaip pats Dievas darė, – tvirtino susirinkusiems popiežius Benediktas XVI. – Jūsų kilniuose darbuose mes girdime aidą Evangelijos žodžių: „kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40).

Toks nuoširdus rūpinimasis kartu yra paliudijimas, kad sunkiai sergantys ir neįgalieji jauni žmonės yra tikri „Dievo vaikai“, taigi, beribis gėris visai žmonijai. Šis žinojimas ir pripažinimas pažadina švelnumui ir gerumui net labiausiai sukietėjusias žmonių širdis, taigi, paskatina jų atsivertimą ir veda į išganymą. „Brangūs draugai, mūsų visuomenei, kuri pernelyg dažnai pradeda abejoti neįkainojama gyvybės verte, labai reikia jūsų: ryžtingu būdu jūs padedate kurti meilės civilizaciją, – baigdamas kalbėjo Šventasis Tėvas. – Dar daugiau, jūs vaidinate svarbiausią vaidmenį toje civilizacijoje. Kaip Bažnyčios sūnūs ir dukterys, jūs siūlote Viešpačiui savo gyvenimus su visais pasiekimais ir problemomis, bendradarbiaudami su Juo, tampate tuo užuojautos turtu, kurio taip reikia žmonių giminei“. Atsisveikindamas ir suteikdamas apaštalinį palaiminimą, popiežius Benediktas XVI visiems meldė šventųjų globėjų užtarimo, Dievo sustiprinimo ir atlygio.

© 2011 „XXI amžius“