Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Keistas teisingumo ministerijos požiūris į žmogaus teises

Kastytis Stalioraitis

Apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos santykiuose su Rytais ir su jais susijusius Lietuvos teisės sisteminius trūkumus pirmą kartą labai skambiai prabilta šiais metais, kilus įtarimams, kad garsiojoje Eglės Kusaitės byloje Lietuvos specialiosios tarnybos neleistinai bendradarbiavo su SSRS KGB galių tęsėja Rusijos Federacijos (RF) Federaline saugumo tarnyba (FST). Pasigirdo balsų, kad Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai bei tarpvalstybinė savitarpio teisinės pagalbos sutartis su Rusija iš viso nenumato jokio RF specialiųjų tarnybų procesinio dalyvavimo civilinėse bei baudžiamosiose bylose Lietuvos teritorijoje, tačiau garsiai apie visa tai prabilo ne valstybinės institucijos, bet protestuojantys buvę SSRS politiniai kaliniai, visuomeninės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, visuomenės veikėjai. Valdžios institucijos viso šio reikalo beveik nekomentavo, matyt, bijodamos būti apkaltintos kišimusi į teismų procesą. Kištis į teismų procesą neteisminėms institucijoms iš tiesų negalima, tačiau paaiškėjus įstatymų ir kodeksų dviprasmiškumų žalai žmogaus teisėms, Prezidentas, Seimas, o visų pirma Teisingumo ministerija, kad nuramintų visuomenę, privalėjo skubiai anonsuoti, kad teiks pasiūlymus taisyti teisės aktus skubos tvarka.

Apie sisteminius trūkumus santykiuose su Rytais valdžios institucijos buvo priverstos kalbėti rugpjūtį, kai kažkas spaudoje išplatino informaciją apie tai, jog LR Teisingumo ministerija ir Lietuvos bankai pagal Baltarusijos ir Lietuvos tarpusavio teisinės pagalbos bendradarbiavimo sutartį perdavė Baltarusijos Respublikos Teisingumo ministerijai Baltarusijos piliečio bankų sąskaitų Lietuvoje išklotines. Tas pilietis – Alesis Beliackis – JAV ir Europos Sąjungoje (ES) žinomas žmogaus teisių gynėjas, o sąskaitose esantys pinigai skirti nukentėjusiems nuo politinio režimo Baltarusijoje paremti. Dabar jis – Baltarusijos kalėjime. Prasidėjo Teisingumo ministerijos valdžios paaiškinimai, jog kaltos abėcėlės, kompiuteriai, valstybinės tarnybos pareigybių reglamentai, tarpžinybinės koordinacijos stoka, dar kažkas. Vyriausybė pasipiktino, kad 20 metų sistema  veikė nepriekaištingai (!) ir še tau –  „vienetinis  neapsižiūrėjimas“ Teisingumo ministerijoje. Paaiškino, kad „vienetinių neapsižiūrėjimų“ tyrimas bus tęsiamas „tarpžinybinės sąveikos sistemos tobulinimo kryptimi“. Teisingumo ministerijos vadovas Remigijus Šimašius pabrėžė apgailestaujantis dėl „vienetinio incidento“. Spėju, jog Teisingumo ministras net nežino, kad jis – dar vieno neseniai įvykusio incidento bendrininkas, šį kartą ginant žmogaus teises Rusijoje.

Neseniai Lietuvos Respublikos (LR) TM gavo Rusijos Federacijos Teisingumo ministerijos (RF TM) prašymą apklausti Lietuvos Respublikos pilietę Eglę Kusaitę su įspėjimu dėl pasekmių už melagingus parodymus bei su priesaika kalbėti tik tiesą terorizmu kaltinamų Rusijos Federacijos piliečių Apti ir Aišat Magmadovų byloje Rusijoje. Kiek žinoma, Rusijos ministerijos prašymą inicijavo minėtų piliečių advokatai. RF TM atsiuntė 27 klausimų, į kuriuos prašė atsakyti E. Kusaitę, pabrėžtinai, kaip liudininkę, sąrašą. Bylos prieš E. Kusaitę (o jų – net keturios vienu metu) Lietuvoje taip plačiai nušviestos, kad nėra reikalo jų perpasakoti. Priminsiu tik tai, kad vadinamoji E. Kusaitės teroro akto byla pagal LR įstatymus negali būti nagrinėjama kartu su Rusijos piliečių Apti ir Aišat Magmadovų byla Rusijoje, kurioje, kaip matyti iš RF TM prašymo, E. Kusaitė nėra nei įtariamoji, nei kaltinamoji. Lietuvoje Eglės Kusaitės byla yra išskaidyta į dvi: vienoje  E. Kusaitė yra įtariamoji (ikiteisminio tyrimo prokuroras – Justas Laucius), kitoje – kaltinamoji ( kaltintojas – prokuroras  Mindaugas Dūda, pakeitęs toje pačioje byloje kaltintoją J. Laucių). Dar dvi bylos – tariamai už grasinimus nužudyti prokurorą J. Laucių ir tariamai už prokuroro M. Dūdos įžeidimą.

Bet grįžkime prie Rusijos advokatų prašymo Lietuvos Teisingumo ministerijai apklausti E. Kusaitę kaip liudininkę. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, remdamasi LR TM pateiktu prašymu pagal LR savitarpio teisinės pagalbos su RF sutartį paprašyti  E. Kusaitę atsakyti į RF TM pateiktus klausimus,  2011 liepos 22 d. surengė E. Kusaitės atsakymų į RF TM klausimus procedūrą – kažką panašaus į viešą teismo posėdį. Teisėja V. Liudvinavičienė paskelbė, kad procedūroje dalyvauja E. Kusaitė su savo atstovu advokatu Kęstučiu  Stungiu, o „teroro akto“ byloje – ir Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda. Teisėja paaiškino, kad atstovas nėra ginčo dalyvis, jam leidžiama tik konsultuoti E. Kusaitę tuo atveju, jei pažeidžiamos jos apklausos procedūros. Ji nepranešė, ar posėdyje dalyvauja Teisingumo ministerijos atstovas. Taip pat ji nepaaiškino, kokiu pagrindu procedūroje dalyvauja būtent Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda. Šį klausimą teisėjai uždavė K. Stungys. Teisėja suteikė žodį M. Dūdai, kad paaiškintų, kodėl jis dalyvauja E. Kusaitės apklausoje. Prokuroras M. Dūda paaiškino, kad viskas turi vykti pagal LR Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), t.y. kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje  privalo dalyvauti prokuroras. Kodėl būtent jis, nei jis pats, nei teisėja nepasakė. Labai svarbu žinoti, kad pagal LR BPK liudininko apklausos metu prokuroras turi vienintelę teisę – užduoti apklausiamam asmeniui papildomų klausimų. Daugiau prokuroro teisių LR BPK šioje situacijoje nerasta. Ir štai teisėja V. Liudvinavičienė suteikia žodį M. Dūdai pareikšti ir reikalauti, kad pagal RF TM prašymą Eglė Kusaitė atsakytų į RF TM klausimus kaip liudininkė, t.y. įspėti ją, kad už melagingus parodymus ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, ir priimti E. Kusaitės priesaiką kalbėti tik tiesą. M. Dūda motyvavo savo reikalavimą tuo, kad pagal LR BPK 80 straipsnį „kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką“.

Pirma, M. Dūda prieš tai pripažino, kad teisę jam dalyvau ti liudininkės apklausoje suteikė LR BPK, o šis tokioje procedūroje nenumato jokių prokuroro pareiškimų teisėjui, antra, RF TM atsiųstame teisinės pagalbos prašyme dėl bylos Rusijoje, kurioje sprendžiamas Rusijos Federacijos piliečių Apti ir Aišat Magmadovų likimas, E. Kusaitė nėra nei įtariamoji, nei kaltinamoji, trečia, teiginys, kad „kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką“ – civilizuotoje teisėje tereiškia, kad niekas negali priversti asmens liudyti prieš save. E. Kusaitė, kaip Rusijos Federacijos piliečių Apti ir Aišat Magmadovų byloje gynybos prašoma liudyti liudininkė, norą liudyti pareiškė pati, ir šis jos pareiškimas turėjo būti patenkintas.  Teisėja V. Liudvinavičienė patenkino prokuroro M. Dūdos reikalavimą. Teisėja E. Kusaitės, kaip  liudytojos, statuso nuo pat posėdžio pradžios iki pabaigos nepaskelbė. Tad M. Dūda, apsivilkęs prokuroro mantiją, pagal LR BPK įtariamosios ikiteisminio tyrimo apklausoje dalyvavo kaip tyrėjas. Tai – visiška nesąmonė, nes Lietuvos Generalinės prokuratūros prokuroras M. Dūda nėra ir negali būti tyrėjas Rusijos Federacijos teismo byloje. Dar daugiau, pagal LR BPK 58 straipsnį M. Dūda, kaip suinteresuotas Rusijos piliečių Apti ir Aišat Magmadovų bylos Rusijos Federacijoje baigtimi asmuo, iš viso negalėjo dalyvauti E. Kusaitės apklausos procese. Jis yra kaltintojas E. Kusaitės byloje Lietuvos Respublikoje, kurioje nagrinėjamos E. Kusaitės sąsajos su Rusijos piliečiais Apti ir Aišat Magmadovais, neva E. Kusaitės bendrininkais, įvykdant teroro aktą (kurio nebuvo). Akivaizdu, kad bylos Rusijos Federacijoje baigtis, nepripažinus  Apti ir Aišat Magmadovų kaltais, sukeltų abejonių dėl kaltintojo M. Dūdos profesinių gebėjimų. Teisėja V. Liudvinavičienė šio M. Dūdos savanaudiško intereso neįžvelgė. Net paskelbusi, kad E. Kusaitė nebus apklausiama kaip liudininkė, teisėja leido prokurorui M. Dūdai ir toliau oficialiai dalyvauti E. Kusaitės apklausoje ir uždavinėti jai klausimus  iš esmės kaip kaltinamajai savo byloje Lietuvoje. Pažymėtina, kad teisėja V. Liudvinavičienė stengėsi laikytis visų kitų formalumų apklausiant E. Kusaitę tarsi kaip liudytoją, nors prieš tai paskelbė, kad tai nebus liudininkės atsakymai į klausimus. Jai buvo paskelbta jos teisė: 1) duoti parodymus savo gimtąja kalba; 2) susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas; 3) prašyti, kad būtų daromi jos parodymų garso ir vaizdo įrašai; 4) pačiai surašyti parodymus. Tokio „liudijimo“ ir tardymo proceso surogato LR Teisingumo ministerijai pateiktas rezultatas – niekinis apklausos protokolas, teisiniu požiūriu vertas ir  Lietuvoje ir Rusijoje tiek pat, kiek įsivaizduojamas E. Kusaitės pasisakymas per televiziją. Taigi teisėja V. Liudvinavičienė iš esmės nepatenkino teisėto LR TM ir RF TM prašymo, kuris, beje, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją: asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. O be tokios svarbios liudininkės, kokia Rusijos piliečių Apti ir Aišat Magmadovų  byloje Rusijos Federacijoje prašoma būti E. Kusaitė, bylos nagrinėjimas ten negali būti bešališkas. Jei Rusijos piliečiai Apti ir Aišat Magmadovai bus pripažinti kaltais nuvertinus E. Kusaitės parodymus (be įspėjimo ir  priesaikos), už jų likimą tiesiogiai bus atsakinga teisėja V. Liudvinavičienė ir Teisingumo ministerija. Ar sureagavo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (o juk tai jos garbės reikalas, kad įvyktų teisingumas, tegul ir Rusijoje) į tokį Lietuvos teismo pasityčiojimą iš Rusijos Federacijos Teisingumo ministerijos? Mano žiniomis – ne. Tai apie ką kalbam?

Autorius – mokslų daktaras, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Seime

© 2011 „XXI amžius“