Laisvei reikia religijos
Mindaugas BUIKA
Karališkas Popiežiaus sutikimas Berlyne
Kaip religijai reikia laisvės, taip laisvei reikia religijos, šios XIX amžiaus žymaus vokiečių vyskupo ir Bažnyčios socialinio mokymo pirmtako Vilhelmo fon Ketlerio mintys, popiežiaus Benedikto XVI cituotos per jo karališką sutikimą Berlyne, geriausiai apibūdina praėjusios Šventojo Tėvo apaštalinio vizito savo tėvynėje Vokietijoje evangelizacijos uždavinius. Pabrėždamas, kad religija yra vienas iš svarbiausių pagrindų sėkmingam visuomeniniam gyvenimui, jį priėmusiems šalies prezidentui Christianui Vulfui ir kanclerei Angelai Merkel popiežius Benediktas XVI nurodė, kad Vokietija, kartais vadinama Europos varikliu, už savo pasiekimus turi dėkoti, kad tautos laisvės galia buvo formuojama kaip atsakomybės prieš Dievą ir vienų už kitus pasekmė.
Tokios vystymosi dinamikos, paremtos amžinosiomis vertybėmis, kai žmogus jaučia pareigą tiesai ir gėriui, kartu suvokdamas atsakomybę didesniam gėriui (Dievui), kaip tikrosios laisvės garanto reikia Vokietijai ir šiandien. To reikia šiuolaikiniam pasauliui, kuriam būtinas gilus kultūrinis atsinaujinimas ir atradimas iš naujo fundamentalių vertybių, per kurias galima kurti geresnę ateitį, kalbėjo Šventasis Tėvas per iškilmingą sutikimą prie vyriausybinių Bellevue rūmų. Nors popiežius Benediktas XVI savo tėvynėje lankėsi jau trečią kartą, tačiau diplomatinis valstybės vizitas buvo pirmasis, todėl tam buvo išpildyti visi protokoliniai reikalavimai su karinių dalinių iškilminga rikiuote ir pan.
Apie Šventojo Tėvo rugsėjo 2225 dienomis vykusios kelionės metu sakytas kalbas ir celebruotų pamaldų homilijas bus rašoma kituose XXI amžiaus numeriuose. Dabar norisi apžvelgti jo atsakymus žurnalistams per tradicinę spaudos konferenciją lėktuvo skrydyje į Berlyną, nes tuose atsakymuose gerai atsispindėjo vizito tikslų ir uždavinių esmė. Pradėdamas šį susitikimą, Vatikano informacinės tarnybos vadovas jėzuitas kunigas Federikas Lombardis, be kita ko, pranešė, kad Benedikto XVI vizitui į Vokietiją nušviesti buvo akredituota apie 4 tūkstančiai žurnalistų iš viso pasaulio. Lėktuve kartu su Popiežiumi keliavo 68 žurnalistai, iš kurių dvi dešimtys buvo vokiečių tautybės.
Improvizuota spaudos konferencija lėktuve
Atsakydamas į pirmąjį asmeninį klausimą, kiek dar vokiečiu jaučiasi į apaštalo šv. Petro sostą 2005-aisiais išrinktas buvęs Miuncheno kardinolas Jozefas Ratcingeris, popiežius Benediktas XVI patvirtino, kad jo vokiškas tapatumas tebėra stiprus.
Savo gimtąja vokiečių kalba jis toliau skaito daugumą knygų, jaučia priklausomybę Vokietijos istorijai su visa jos didybe ir silpnybėmis. Kita vertus, jam, kaip ir kiekvienam krikščioniui, religinė priklausomybė yra ne mažiau svarbi, kadangi krikštas yra naujas gimimas ir įsijungimas į naują žmonių terpę, kuriai priklauso visos tautos ir visos kultūros, neprarasdamos savo natūralių ištakų. Na ir, žinoma, suvokimas aukščiausios Popiežiaus atsakomybės toje naujojoje tautoje, Katalikų Bažnyčios bendruomenėje, tą priklausomybę dar labiau pagilina, daro jautresnę.
Antrasis užduotas klausimas lietė kai kurių Vokietijos katalikų formalų pasitraukimą iš Bažnyčios narystės dėl atskleistų kunigų seksualinių nusikaltimų mažamečių vaikų atžvilgiu. Popiežius Benediktas XVI buvo paklaustas apie sentimentus dėl šios problemos ir ką jis galėtų pasakyti tiems, kurie nori apleisti Bažnyčią. Atsakydamas Šventasis Tėvas pripažino, kad minėti pavienių dvasininkų nusikaltimai yra baisūs skandalai, tačiau iš bažnytinės bendruomenės pasitraukiama ir dėl bendrojo dabar išryškėjusio sekuliarizacijos proceso. Palyginęs Bažnyčią su Viešpaties tinklu, popiežius Benediktas XVI pastebėjo, jog kaip ir į kiekvieną žvejybos tinklą, taip pat ir į šį gali patekti blogos žuvies.
Katalikų ganytojų uždavinys yra gerai išaiškinti ir padėti suprasti tikrąją Bažnyčios, kaip Dievo tautos, prigimtį, kad gebėtų atsispirti ir išlaikyti bet kuriuos skandalus. Kita vertus, reikia visomis išgalėmis darbuotis iš vidaus, kad tokie skandalai daugiau nepasikartotų. Trečiasis klausimas buvo skirtas Šventojo Tėvo reakcijai į pasitaikiusius nedidelių grupių gatvės protestus, nukreiptus prieš jo vizitą Vokietijoje. Atsakydamas Benediktas XVI demokratiškai pripažino, kad visi protestai bei kritika yra normalūs dalykai laisvoje ir pasaulietinėje visuomenėje. Todėl jis pasirengęs gerbti kiekvienos nuomonės raišką, jeigu tai daroma civilizuotu būdu.
Kita vertus, Šventasis Tėvas pažymėjo, kad jis pastebi Vokietijoje didelę meilę Popiežiui ir didelius lūkesčius, susijusius su jo vizitu, nes vienuose šalies gyventojų sluoksniuose jaučiamas stiprėjantis moralinio balso visuomenėje poreikis. Pagaliau ketvirtajame, paskutiniame klausime, palietus ekumeninius jo vizito bruožus, Benediktas XVI sakė, kad iš tikrųjų jo susitikimai su bičiuliais liuteronais šioje kelionėje yra vienas iš svarbiausių dalykų. Mes gyvename sekuliarizuotoje epochoje ir visi krikščionys turi bendrą misiją nešti Kristaus mokymo liudijimą, sakė Popiežius. Net jeigu kol kas institucinės vienybės tarp visų krikščionių dar nėra, bet mes esame vieningi mūsų tikėjime į Kristų, į Švenčiausiąją Trejybę ir į žmogų, sukurtą pagal Dievo atvaizdą. Todėl Šventasis Tėvas pabrėžė, jog yra laimingas, galėdamas parodyti šią fundamentalią vienybę, kad visi krikščionys kartu darbuojasi dėl žmonijos gerovės.
© 2011 XXI amžius
|