Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Paroda apie JAV lietuvius

Benjaminas ŽULYS

Parodą puošia knygos

Parodos organizatorius doc. dr. Romualdas Aloyzas Dobrovolskis

Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta paroda „JAV lietuviai“ ir fotomenininko Felikso Kerpausko kūrinių ekspozicija. Parodos lankytojams pateikiama apie 70 retų ir žinomesnių leidinių, vienokia ar kitokia forma susietų su Amerikos lietuvių gyvenimu, jų literatūrine, visuomenine veikla. Parodos organizatorius doc. dr. Romualdas Aloyzas Dobrovolskis renginio atidaryme kalbėjo, kad kai kurie leidiniai anksčiau kokia nors proga buvo pristatomi atskirai. Dabar jie surinkti vienoje vietoje ir duoda pilnesnį supratimą apie Amerikos lietuvių kūrybinę veiklą. Pats parodos sudarytojas yra fizikas, su literatūra, menu jo specialybė nieko bendra neturi, tačiau vidinis noras paskatino imtis šios iniciatyvos. Ją paskatino, parėmė, aktyviai dalyvavo organizuojant šios bibliotekos Ryšių su visuomene ir projektų vadovė, taip pat – XXVII knygų mėgėjų draugijos vadovė Dalia Poškienė. Jai talkino Kauno kolegijos dėstytojas, žurnalistas Ričardas Venckus, šioje kolegijoje įkūręs Poligrafijos muziejų.

Parodos atidaryme D. Poškienė priminė, kad šie metai yra Laisvės gynėjų ir skaudžių netekčių atminimo metai. Tai siejama ir su tiesiogine Lietuvos partizanų kova su sovietiniais okupantais, ir tas kovas lydinčiu spausdintu žodžiu. Muziejininkė su kolegomis lankėsi buvusioje pogrindinėje spaustuvėje ab. Ši paroda  byloja, kad knygnešystė gyvavo ne vien lietuviškos spaudos draudimo laikais, bet ir sovietmečiu. Tokia knygnešyste galima pavadinti ir lietuviškos spaudos plėtotę Amerikoje.

D. Poškienė pasidžiaugė, kad ši paroda yra vienintelė tokia Kaune, gal ir visoje Lietuvoje. Ji priminė, kad nemažai lietuvių išeivijos knygų turi Kauno Maironio lietuvių literatūrinis muziejus, Lietuvių išeivijos institutas, kitos žinybos, privatūs asmenys. Štai ir R. Dobrovolskis į šią parodą atnešė savo bibliotekoje turimas knygas. Jis gali papasakoti apie kiekvieną parodoje esančią knygą, jos autorius, sudarytojus. Jis pastebi, kad kai kurios knygos yra išleistos Amerikoje, o vėliau perspausdintos Lietuvoje. Toks leidinys yra 272 puslapių 1984 m. Čikagoje išleistas Amerikos lietuvio Edmundo Jasiūno albumas „Darius ir Girėnas. 1933–1983“. Vos keletas egzempliorių pasiekė Lietuvą. 1993 metais pataisytas ir papildytas buvo išleistas Lietuvoje. Buvusio Lietuvos kariuomenės vado Stasio Raštikio Amerikoje išleista knyga „Kovose dėl Lietuvos“ irgi vėliau buvo perspausdinta Lietuvoje.

Pats pirmasis Amerikoje išleistas lietuviškas leidinys, manoma, yra lietuvių–lenkų kalbų žodynas, dienos šviesą išvydęs 1875 metais Jį išleido buvęs kaimo mokytojas, lietuviškai pramokęs lenkas Mikas Tvarauskas. Jis taip pat išleido atsišaukimą „Mieli Broliaj“. Po to sekė kiti leidiniai, sudaryti ir kitų Amerikos lietuvių entuziastų.

Parodoje taip pat eksponuojami Amerikos lietuvių leidiniai „Amerikos lietuvis“, „Pasaulio lietuvis“, „Draugas“. Beje, leidinio „Pasaulio lietuvis“ pavadinimą pasiūlė Valdas Adamkus.

Ekspozicijoje matome žinomų lietuvių sudarytus leidinius apie Lietuvą. Antai knygos mylėtojams yra žinomi dailininko Kazio Varnelio Vilniuje esantis namas-muziejus. Šis lietuviškos knygos mylėtojas rinko apie Lietuvą leidinius iš viso pasaulio visomis kalbomis. Jis mūsų šaliai padovanojo didelę lietuviškų knygų kolekciją. Pernai, nuveikęs daug gerų darbų Lietuvai, jis išėjo į amžinybę. Savo indėlį kaupiant lietuviškus leidinius įnešė amerikietė Birutė Stankutė-Stankevičienė, dailininkas Kazimieras Žoromskis, kiti lietuviškų leidinių mylėtojai. Parodoje yra itin vertingas enciklopedinis dvitomis „JAV lietuviai“. Čia minimi mums mažai žinomi ar visai nežinomi Amerikoje gerbiami lietuviai, visuomenės veikėjai – baletmeisteris Eugenijus Bandzevičius, agronomas Stasys Briedis, teisininkas Antanas Garmus, chemikė Birutė Kasperavičienė, daugybė kitų žymių lietuvių. Vertingi parodoje eksponuojami leidiniai „Išeivijos dailė“, „Lietuvos menininkai“, „Iš mūsų išeivijos dešimtmečių“, garsiosios Bostono enciklopedijos tomas ir kt.

Kalbėta apie fotomeną

Antroji parodos dalis – meninė fotografija. Fotomenininkas Feliksas Kerpauskas kalbėjo, kad jis taip pat domisi Amerikos lietuvių kūryba, jų rašiniais apie Lietuvą, literatūrinėmis, meninėmis galiomis. Štai ir Amerikos lietuvių darbuose esama daug fotografijų, jos puošia ir parodos patalpos sienas. Menininkas sako, kad jam artimi gamtos motyvai, tėviškės grožis. Jis nevažiuoja fotografuoti egzotinių vaizdų į užsienį, bet randa jų Lietuvoje, tik  dera juos pastebėti. Menininkui tai nesunkiai sekasi – geriausiai apie tai byloja jo darbai.

Menininkas – nūnai pensininkas, daug metų dirbęs pedagoginį darbą. Vien pastaruosius 30 metų muziką dėstė Kauno J. Dobkevičiaus vidurinėje mokykloje. (Jis baigė Vilniaus pedagoginį institutą, J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą.) Dabar, kaip jis sakė, turi daugiau laiko, tad labiau gali atsidėti kūrybai. Jis turi sumanymą fotografiją pavaizduoti drobėje taip pat kitų planų.

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“