Kultûros zona

Naujienø vaivorykðtë

Vengrø muzikos klasikas

Rimantas Kleveèka

Vengrø muzikos genijus Ferensas Listas (Ferenz Liszt)

Spalio 22 d. sukanka 200 metø nuo vengrø muzikos genijaus Ferenso Listo (Ferenz Liszt) gimimo. Tàdien muzikinë visuomenë minës Pasaulinæ F. Listo dienà. Panaðiai kaip 2009 metais minint Pasaulinæ Jozefo Haydno dienà ávairiø ðaliø bei kontinentø koncertø salëse skambëjo ðio kompozitoriaus oratorija „Pasaulio sukûrimas“, F. Listui skirtai dienai pasirinkta jo oratorija „Kristus“. Spalio 22 dienà ði oratorija nuskambës keliolikoje po visà pasaulá iðsibarsèiusiø miestø: vieni jø glaudþiai susijæ su atskirais paties F. Listo gyvenimo laikotarpiais, kituose kompozitorius asmeniðkai niekuomet nesilankë, taèiau jo muzika nuolat skamba ðiø miestø koncertø salëse, baþnyèiose, nemaþëja juose gyvenanèiø F. Listo talento gerbëjø. Oratorijà „Kristus“ girdës ne tik Budapeðto Ðv. Stepono katedron susirinkæ klausytojai, bet ir Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje susirinkusi  publika, o spalio 23 d. ji skambës Kauno filharmonijoje, atliekama Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro bei solistø. Diriguos maestro Juozas Domarkas.

Vengrø muzikos klasikas Ferensas Listas gimë 1811 metø spalio 22 d. Vengrijos ir Austrijos pasienyje ásikûrusiame Doborjane. Mokyti muzikos jaunàjá Listà pradëjo jo tëvas. Bûdamas devyneriø, Listas pradëjo koncertuoti, muzikos studijas tæsë Vienoje, vadovaujamas K. Èernio ir A. Saljerio, vëliau tobulinosi Paryþiuje. Muzikiná kompozitoriaus palikimà sudaro 19 vengrø rapsodijø, operos, oratorijos, sonatos, kantatos, miðios, koncertai fortepijonui ir orkestrui.

Biblijos tekstø pagrindu paraðytà Kristaus gyvenimo istorijà nuo gimimo Betliejuje iki mirties ant kryþiaus Golgotos kalne ir Prisikëlimo pasakojanti oratorija nuo pat jos sukûrimo buvo laikoma barokinës Georgo Friedricho Hendelio oratorijos „Mesijas“ atitikmeniu romantizmo epochos muzikoje.

Ið Veimaro, kuriame F. Listo kûrybinë veikla buvo itin produktyvi, 1861 m. kompozitorius persikëlë á Romà. Amþinajame Mieste ir katalikybës sostinëje jis iðtisus deðimt metø kûrë religinæ chorinæ muzikà. Ádomu tai, jog 1865 metais F. Listas tapo katalikø dvasininku – akolitu.

Kûrybinis sumanymas sukurti oratorijà Biblijos tematika brendo gana ilgai. Dar 1853 metais F. Listas ëmë rûpintis libreto parengimu. 1857 metais, diriguodamas Hektoro Berliozo „Kristaus kûdikystæ“ (L‘Enfance du Christ), vël prisiminë ðá savo ketinimà, taèiau raðymo ëmësi tik 1862 metais. „Kristø“ F. Listas su pertraukomis kûrë nuo 1862 iki 1866 metø. Baigæs oratorijà, laiðkuose bièiuliams kompozitorius raðë: „Man visai nesvarbu, kada ir kur ji bus atlikta. Muzikos raðymas man, kaip menininkui, yra bûtinybë, todël man pakanka paties fakto, kad kûrinys yra sukurtas...“ Taèiau jau 1866 metø liepà dvi oratorijos dalys buvo atliktos Romoje, 1867 metais pirmoji kûrinio dalis – „Kalëdø oratorija“ skambëjo Romoje, o 1871 metø gruodþio 31 d. – Vienoje. Kûrinys publikuotas 1872 metais, o oratorijos premjera ávyko 1873 metø geguþës 29 d. protestantø baþnyèioje Veimare. Tø paèiø metø lapkritá F. Listo „Kristus“ suskambo ir kompozitoriaus gimtojoje Vengrijoje.

Trijø valandø trukmës oratorija reikalauja nemaþø orkestro ir choro pajëgø, todël tai nëra koncertø salëse daþnai skambantis kûrinys. Jame persipina Senojo ir Naujojo Testamento, tradiciniai Romos Katalikø Baþnyèios liturgijos, senøjø lotyniðkø himnø tekstai. Kûrinio vientisumas sukuriamas teminiø jungèiø dëka. Savotiðkas oratorijos motto – laukto ir pranaðauto Mesijo atëjimà skelbiantis grigaliðkasis Advento himnas pranaðo Izaijo þodþiais – „Rasokite, dangûs“ (Rorate coeli), skambantis kûrinio pradþioje ir lyg aidas pasikartojantis antrojoje dalyje bei kûrinio pabaigoje.

Oratorijà sudaro trys dalys: „Kalëdø oratorija“, „Po Apsireiðkimo“ bei „Kanèia ir Prisikëlimas“. Pirmojoje dalyje skamba Apreiškimo Mergelei Marijai tema, Išganytojo gimimo Betliejuje istorijà pasakoja choras, su vargonø akompanimentu atlikdamas „Stovi Motina graþioji“ (Stabat Mater speciosa), vëliau – „Piemenëliø giesmë prie ëdþiø“ bei „Trijø Rytø Iðminèiø marðas“, kuriame lengvai atpaþástami vengrø liaudies muzikos motyvai. Antroji oratorijos dalis skirta viešajai Kristaus veiklai. Jà sudaro: „Palaiminimai“, „Vieðpaties malda“, „Stebuklas“, pasakojantis apie audros nuraminimà Galilëjos eþere. Pradþioje muzika dramatiðka, girdimas nerimo ir baimës kaustomø apaðtalø maldavimas: „Vieðpatie, gelbëk mus, nes þûvame“ (Domine, salva nos, perimus!). Per eþero bangø keteras ateina Kristus, audra rimsta, muzika tampa rami ir sutelkta. Antroji oratorijos dalis baigiama iðkilmingu Kristaus áþengimu á Jezuralæ: skamba solistø, choro ir orkestro atliekamas didingas ir dþiugus „Hosanna“. Dramatizmo kupina paskutinioji kûrinio dalis pradedama susikaupimo ir skausmo kupina Kristaus malda Alyvø kalne – „Liûdna mano siela“ (Tristis est anima mea). Baritono atliekamoje solo partijoje skamba Dievo Sûnaus pokalbis su Dievu Tëvu, apmàstomas laukianèios iðganingosios Kanèios siaubas, nusilenkiama Tëvo valiai: „Taèiau tebûnie kaip Tu, o ne kaip að noriu“. Kitas treèiosios oratorijos dalies epizodas – seno lotyniðko himno žodžiais parašytas „Stovi Motina skausminga“ (Stabat Mater dolorosa). Tai – pirmojoje kûrinio dalyje – „Kalëdø oratorijoje“ – skambanèio epizodo „Stovi Motina graþioji“ (Stabat Mater speciosa) prieðingybë, kurioje ákûnijamas Dievo Motinos skundas dël skaudþiø likimo, lëmusio jai iðvysti kruvinà Sûnaus kanèià ir mirtá, smûgiø. Epizodo pabaigoje muzika ágauna jëgos, prisipildo átampos, joje girdimos Kristaus Prisikëlimo, gyvybës pergalës prieð mirtá nuojautos.

Trumpas, vos dvi minutes tetrunkantis Velykø himnas, skirtas moterø chorui – „O, sûnûs ir dukterys“ (O filii et filiae) pasakoja apie Marijà Magdalietæ, atëjusià aplankyti Kristaus kapo ir radusià já tuðèià. Oratorija baigiama iðkilmingu „Prisikëlë!“ (Resurrexit!), skirtu chorui ir orkestrui ir savo nuotaika kiek primenanèiu garsøjá G. F. Hendelio „Hallelujah“ ið oratorijos „Mesijas“. Verþli fuga neða svarbià teologinæ þinià ir simbolizuoja ið kapo pakylantá Iðganytojà.

F. Listo „Kristus“ – gana novatoriðkas kûrinys katalikø religinës muzikos kontekste. Nors oratorijoje juntama J. S. Bacho, G. L. Palestrinos muzikos átaka, svarbiausias vaidmuo joje tenka ne chorui, o orkestrui. Be to, ðis opusas þenklina ir svarbø lûþá paties F. Listo kûryboje. 55 metø sulaukusio kompozitoriaus sukurta oratorija sujungia ankstesnius kûrëjo pasiekimus, taèiau drauge iðduoda novatoriðkà vëlyvojo kûrybos periodo stiliø. Klausydamiesi F. Listo oratorijos „Kristus“, ne tik keliaujame ðventosios istorijos puslapiais, taèiau prisilieèiame ir prie universaliø amþintøjø vertybiø, kurias atspindi ðventojo apaðtalo Pauliaus laiðko Efezieèiams þodþiai, kompozitoriaus pasirinkti kaip programinë oratorijos nuostata:  sekti tiesa bei meile ir visuose dalykuose augti Dievop.

© 2011 „XXI amþius“