Naujienų vaivorykštė
Vengrų muzikos klasikas
Rimantas Klevečka
|
Vengrų muzikos genijus
Ferensas Listas (Ferenz Liszt)
|
|
Spalio 22 d. sukanka 200 metų nuo vengrų muzikos
genijaus Ferenso Listo (Ferenz Liszt) gimimo. Tądien muzikinė visuomenė
minės Pasaulinę F. Listo dieną. Panašiai kaip 2009 metais minint
Pasaulinę Jozefo Haydno dieną įvairių šalių bei kontinentų koncertų
salėse skambėjo šio kompozitoriaus oratorija Pasaulio sukūrimas,
F. Listui skirtai dienai pasirinkta jo oratorija Kristus. Spalio
22 dieną ši oratorija nuskambės keliolikoje po visą pasaulį išsibarsčiusių
miestų: vieni jų glaudžiai susiję su atskirais paties F. Listo gyvenimo
laikotarpiais, kituose kompozitorius asmeniškai niekuomet nesilankė,
tačiau jo muzika nuolat skamba šių miestų koncertų salėse, bažnyčiose,
nemažėja juose gyvenančių F. Listo talento gerbėjų. Oratoriją Kristus
girdės ne tik Budapešto Šv. Stepono katedron susirinkę klausytojai,
bet ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje susirinkusi publika,
o spalio 23 d. ji skambės Kauno filharmonijoje, atliekama Lietuvos
nacionalinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro bei solistų.
Diriguos maestro Juozas Domarkas.
Vengrų muzikos klasikas Ferensas Listas gimė 1811
metų spalio 22 d. Vengrijos ir Austrijos pasienyje įsikūrusiame
Doborjane. Mokyti muzikos jaunąjį Listą pradėjo jo tėvas. Būdamas
devynerių, Listas pradėjo koncertuoti, muzikos studijas tęsė Vienoje,
vadovaujamas K. Černio ir A. Saljerio, vėliau tobulinosi Paryžiuje.
Muzikinį kompozitoriaus palikimą sudaro 19 vengrų rapsodijų, operos,
oratorijos, sonatos, kantatos, mišios, koncertai fortepijonui ir
orkestrui.
Biblijos tekstų pagrindu parašytą Kristaus gyvenimo
istoriją nuo gimimo Betliejuje iki mirties ant kryžiaus Golgotos
kalne ir Prisikėlimo pasakojanti oratorija nuo pat jos sukūrimo
buvo laikoma barokinės Georgo Friedricho Hendelio oratorijos Mesijas
atitikmeniu romantizmo epochos muzikoje.
Iš Veimaro, kuriame F. Listo kūrybinė veikla buvo
itin produktyvi, 1861 m. kompozitorius persikėlė į Romą. Amžinajame
Mieste ir katalikybės sostinėje jis ištisus dešimt metų kūrė religinę
chorinę muziką. Įdomu tai, jog 1865 metais F. Listas tapo katalikų
dvasininku akolitu.
Kūrybinis sumanymas sukurti oratoriją Biblijos
tematika brendo gana ilgai. Dar 1853 metais F. Listas ėmė rūpintis
libreto parengimu. 1857 metais, diriguodamas Hektoro Berliozo Kristaus
kūdikystę (LEnfance du Christ), vėl prisiminė šį savo ketinimą,
tačiau rašymo ėmėsi tik 1862 metais. Kristų F. Listas su pertraukomis
kūrė nuo 1862 iki 1866 metų. Baigęs oratoriją, laiškuose bičiuliams
kompozitorius rašė: Man visai nesvarbu, kada ir kur ji bus atlikta.
Muzikos rašymas man, kaip menininkui, yra būtinybė, todėl man pakanka
paties fakto, kad kūrinys yra sukurtas... Tačiau jau 1866 metų
liepą dvi oratorijos dalys buvo atliktos Romoje, 1867 metais pirmoji
kūrinio dalis Kalėdų oratorija skambėjo Romoje, o 1871 metų
gruodžio 31 d. Vienoje. Kūrinys publikuotas 1872 metais, o oratorijos
premjera įvyko 1873 metų gegužės 29 d. protestantų bažnyčioje Veimare.
Tų pačių metų lapkritį F. Listo Kristus suskambo ir kompozitoriaus
gimtojoje Vengrijoje.
Trijų valandų trukmės oratorija reikalauja nemažų
orkestro ir choro pajėgų, todėl tai nėra koncertų salėse dažnai
skambantis kūrinys. Jame persipina Senojo ir Naujojo Testamento,
tradiciniai Romos Katalikų Bažnyčios liturgijos, senųjų lotyniškų
himnų tekstai. Kūrinio vientisumas sukuriamas teminių jungčių dėka.
Savotiškas oratorijos motto laukto ir pranašauto Mesijo atėjimą
skelbiantis grigališkasis Advento himnas pranašo Izaijo žodžiais
Rasokite, dangūs (Rorate coeli), skambantis kūrinio pradžioje
ir lyg aidas pasikartojantis antrojoje dalyje bei kūrinio pabaigoje.
Oratoriją sudaro trys dalys: Kalėdų oratorija,
Po Apsireiškimo bei Kančia ir Prisikėlimas. Pirmojoje dalyje
skamba Apreikimo Mergelei Marijai tema, Iganytojo gimimo Betliejuje
istoriją pasakoja choras, su vargonų akompanimentu atlikdamas Stovi
Motina gražioji (Stabat Mater speciosa), vėliau Piemenėlių giesmė
prie ėdžių bei Trijų Rytų Išminčių maršas, kuriame lengvai atpažįstami
vengrų liaudies muzikos motyvai. Antroji oratorijos dalis skirta
vieajai Kristaus veiklai. Ją sudaro: Palaiminimai, Viešpaties
malda, Stebuklas, pasakojantis apie audros nuraminimą Galilėjos
ežere. Pradžioje muzika dramatiška, girdimas nerimo ir baimės kaustomų
apaštalų maldavimas: Viešpatie, gelbėk mus, nes žūvame (Domine,
salva nos, perimus!). Per ežero bangų keteras ateina Kristus, audra
rimsta, muzika tampa rami ir sutelkta. Antroji oratorijos dalis
baigiama iškilmingu Kristaus įžengimu į Jezuralę: skamba solistų,
choro ir orkestro atliekamas didingas ir džiugus Hosanna. Dramatizmo
kupina paskutinioji kūrinio dalis pradedama susikaupimo ir skausmo
kupina Kristaus malda Alyvų kalne Liūdna mano siela (Tristis
est anima mea). Baritono atliekamoje solo partijoje skamba Dievo
Sūnaus pokalbis su Dievu Tėvu, apmąstomas laukiančios išganingosios
Kančios siaubas, nusilenkiama Tėvo valiai: Tačiau tebūnie kaip
Tu, o ne kaip aš noriu. Kitas trečiosios oratorijos dalies epizodas
seno lotyniško himno odiais paraytas Stovi Motina skausminga
(Stabat Mater dolorosa). Tai pirmojoje kūrinio dalyje Kalėdų
oratorijoje skambančio epizodo Stovi Motina gražioji (Stabat
Mater speciosa) priešingybė, kurioje įkūnijamas Dievo Motinos skundas
dėl skaudžių likimo, lėmusio jai išvysti kruviną Sūnaus kančią ir
mirtį, smūgių. Epizodo pabaigoje muzika įgauna jėgos, prisipildo
įtampos, joje girdimos Kristaus Prisikėlimo, gyvybės pergalės prieš
mirtį nuojautos.
Trumpas, vos dvi minutes tetrunkantis Velykų himnas,
skirtas moterų chorui O, sūnūs ir dukterys (O filii et filiae)
pasakoja apie Mariją Magdalietę, atėjusią aplankyti Kristaus kapo
ir radusią jį tuščią. Oratorija baigiama iškilmingu Prisikėlė!
(Resurrexit!), skirtu chorui ir orkestrui ir savo nuotaika kiek
primenančiu garsųjį G. F. Hendelio Hallelujah iš oratorijos Mesijas.
Veržli fuga neša svarbią teologinę žinią ir simbolizuoja iš kapo
pakylantį Išganytoją.
F. Listo Kristus gana novatoriškas kūrinys
katalikų religinės muzikos kontekste. Nors oratorijoje juntama J.
S. Bacho, G. L. Palestrinos muzikos įtaka, svarbiausias vaidmuo
joje tenka ne chorui, o orkestrui. Be to, šis opusas ženklina ir
svarbų lūžį paties F. Listo kūryboje. 55 metų sulaukusio kompozitoriaus
sukurta oratorija sujungia ankstesnius kūrėjo pasiekimus, tačiau
drauge išduoda novatorišką vėlyvojo kūrybos periodo stilių. Klausydamiesi
F. Listo oratorijos Kristus, ne tik keliaujame šventosios istorijos
puslapiais, tačiau prisiliečiame ir prie universalių amžintųjų vertybių,
kurias atspindi šventojo apaštalo Pauliaus laiško Efeziečiams žodžiai,
kompozitoriaus pasirinkti kaip programinė oratorijos nuostata:
sekti tiesa bei meile ir visuose dalykuose augti Dievop.
© 2011 XXI amžius
|