Pirmasis puslapis
Išeivijos
    padangėje
Krikščionybė
    šiandien
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Taikos piligrimystės į Asyžių tąsa Šventojoje Žemėje

Mindaugas BUIKA

Tarp susitikimo dalyvių viduryje su popiežiumi Benediktu XVI – Jeruzalės lotynų patriarchas Fuadas Tualis ir Izraelio vyr. rabinas Jona Metcgeris

Popiežiaus pastabos Izraelio religiniams vadovams

Tęsiant „Asyžiaus dvasia“ paremtą tarpreliginį taikos dialogą, popiežius Benediktas XVI susitiko su Vatikane apsilankiusia Izraelio religinių bendruomenių taryba. Ši unikali institucija, su kurios nariais Šventasis Tėvas jau buvo pasimatęs Nazarete per savo 2009 metų vizitą Šventojoje Žemėje ir pakvietęs atvykti į Romą, sudaryta palyginus neseniai – 2007-aisiais ir ženklino religinių vadovų bendravimo siekį šiuo atžvilgiu galbūt jautriausiame pasaulio regione. Tarybą sudaro 18 skirtingų tikybų, įskaitant judėjus, musulmonus, krikščionis, drūzus, samaritiečius, beduinus. Krikščionis taryboje atstovauja stačiatikiai, armėnai, koptai, anglikonai, liuteronai, taip pat įvairių tradicijų katalikai.

Lapkričio 10 dieną vykusiame susitikime su Popiežiumi tarp 27 religinių lyderių buvo Izraelio aškenarių vyriausias rabinas Jona Metegeris, Jeruzalės lotynų patriarchas Fuadas Tualis, Izraelio musulmonų vyriausias imamas Mohamadas Kivanas, šios šalies drūzų bendruomenės vadovas šeichas Mufakas Taifas, Haifos melkitų arkivyskupas Elijas Šakuras, Jeruzalės anglikonų arkivyskupas Suheilis Davanis ir kiti lyderiai.

Kreipdamasis į juos Šventasis Tėvas pirmiausia pažymėjo, kad dabar skirtingų religijų dialogas tapo dar aktualesnis, tad svarbu, kad jis vyktų „bendroje abipusio supratimo ir pagarbos atmosferoje“, ir tai vestų į draugystę ir tvirtą pasitikėjimą“. Žinant dabartinius sunkius išbandymus Šventojoje Žemėje, kupinoje brangių prisiminimų visoms monoteistinėms religijoms , tai tiesiog privaloma. Benediktas XVI priminė spalio pabaigoje Asyžiuje vykusiame religinių vadovų susitikime nurodytą dvejopą nesantaikos bei smurto apraiškų pobūdį: vardan iškreipto požiūrio į religiją, arba dėl paties Dievo neigimo, būdingo šiuolaikinei visuomenei.

„Tokioje situacijoje mes, kaip religiniai vadovai, esame pašaukti patvirtinti, jog teisingai išgyventas žmogaus santykis su Dievu yra stipri taikos jėga, – sakė Šventasis Tėvas. – Ir ši tiesa turi tapti regimai liudijama mūsų kasdienybėje, tarpusavio sambūvyje, ypač Šventojoje Žemėje“. Reikia šviesti ir ugdyti visų religinių bendruomenių narius, kad jie labiau pažintų ir gerbtų kitas tikybas, būtų atviresni tarpusavio bendravimui ir bendradarbiavimui. Kad pasaulis būtų žmoniškesnis, religiniai vadovai ypač turi akcentuoti teisingumą, nes „teisingumas, kartu su tiesa, meile ir laisve, yra fundamentalus reikalavimas patvariai taikai pasaulyje“, – aiškino popiežius Benediktas XVI. Jis pabrėžė, kad susitaikymo kelias reikalauja išmintingos vizijos, bet pirmiausia –pasitikėjimo Dievu, kuris vienintelis gali parodyti kryptį ir suteikti stiprybės. Kaip tik todėl baigdamas kalbą Šventasis tėvas pacitavo savo maldą Dievui dėl taikos Izraelyje ir Palestinoje, kurią kalbėjo 2009 metais Jeruzalėje prie Raudų sienos: „Visų amžių Dieve, lankydamasis Jeruzalėje, „taikos mieste“, dvasiniuose žydų, krikščionių ir musulmonų namuose, sudedu Tau prie kojų visame pasaulyje esančių Tavo žmonių džiaugsmus, viltis ir troškimus, išbandymus, kančias ir skausmą. Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dieve, išgirsk prispaustųjų, išgąsdintų ir gedinčiųjų aimanas; suteik savo taiką šiai Šventajai Žemei, Artimiesiems Rytams ir visai žmonijos šeimai; sužadink širdis visų, kurie šaukiasi Tavo vardo, kad nuolankiai eitų teisingumo ir gailestingumo keliu.“

Įpareigojantis šoa priminimas dabarčiai

Pasisakant kitiems susitikimo dalyviams pirmasis kalbėjo Izraelio judėjų aškenazių (tai yra žydų su europietiškomis šaknimis) vyriausiasis rabinas J. Metcgeris, kuris šį įvykį pavadino „unikalia istorine galimybe“, nes be religijų balso Šventosios Žemės problemų neįmanoma išspręsti. Prisimindamas savo tautos dramatišką likimą praėjusiame amžiuje, jis pažymėjo, kad kilęs iš giminės, kuri Vokietijoje ir Lenkijoje buvo nacių beveik sunaikinta. Susitikimo diena,  lapkričio 10-oji, taip pat ženklino 73-iąsias vadinamosios „Kristall nacht“ (vok. „Krikštolinės nakties“) metines, kai per surengtus žydų pogromus nacių valdytoje Vokietijoje sunaikinta šimtai sinagogų su jose saugotomis šventosiomis knygomis. Tada prasidėjo didžioji žydų tragedija, vadinamasis šoa arba holokaustas, pareikalavęs šešių milijonų žmonių gyvybių, kurių vienintelė kaltė buvo jų tautinė, žydiška tapatybė.

Rabinas J. Metcgeris apgailestavo, kad „šėtono neapykanta nepailsta“, kadangi ir šiandien „šoa neigėjai kelia savo galvas“. Su aiškia nuoroda į Iraną, jis pastebėjo, kad „vienos šalies į rytus nuo Eufrato prezidentas iki šiol žada sunaikinti mus ir mūsų valstybę“. (Tai yra žydus ir Izraelį). Tuo tarpu pasaulis, anot rabino, į šiuos grasinimus reaguoja nepakankamai ir tai suteikia paskatas nacių stiprėjimui, bei jų piktų kėslų įgyvendinimui. Štai kodėl svarbu, kad Šventojoje Žemėje visų ten veikiančių religijų vadovai pajėgė susiburti į vieną  instituciją, Tarybą, tuo patvirtindami, jog „kartą ir visiems laikams mes galime gyventi taikoje, rodydami tarpusavio pagarbą ir vertinimą bei laisvai tarnaudami savo Viešpačiui.“

J. Metcgeris pabrėžė, kad tokia taikdariška tarpreliginė bendrystė Šventojoje Žemėje, Izraelio valstybėje, yra gera ir skatinanti žinia viso pasaulio religijų lyderiams dėl tarpusavio sutarimo ir pagarbos. „Nėra jokios priežasties, kodėl Abraomo sūnūs negalėtų gyventi taikoje vienas su kitu ir nėra ko liūdinti mūsų Viešpatį danguje“, – baigdamas teigė Izraelio vyriausiasis rabinas. Kartu jis pripažino popiežiaus Benedikto XVI didelius nuopelnus skatinant taiką Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje, pavadindamas juos „palaiminta veikla“.

Panašias nuostatas bei įsipareigojimą taikai nepaprastomis regiono sąlygomis reiškė ir kiti kalbėjusieji bei po susitikimo su žiniasklaidos atstovais bendravusieji  Šventosios Žemės religiniai vadovai. Štai Izraelio musulmonų vyriausias imamas šeichas M. Kivanas taip pat patvirtino, jog tas Vatikano įvykis tapo „istorine diena“, skatinančia visų tikybų išpažinėjų santarvę ir draugiškumą šalyje, kurią jie visi vadina „sakralia“. Jis reiškė įsitikinimą, kad popiežius Benediktas XVI savuoju visame pasaulyje pripažintu autoritetu toliau reikšmingai padės. Izraelio drūzų religinės bendruomenės vadovas šeichas M. Tarifas taip pat kalbėjo, kad brolybės skatinimas ir smurto bei kitų išpuolių prieš žmogiškąjį orumą atmetimas yra bendri visų regiono religijų tikslai. O jų vadovų kelionė į Romą ir susitikimas su Popiežiumi suteikė dar vieną „erdvės ir laiko galimybę“ tos bendrystės atnaujinimui ir draugiškumo stiprinimui.

Jeruzalės anglikonų arkivyskupas S. Davanis reiškė viltį, kad Izraelio religinių bendruomenių tarybos taikdariškas balsas bus girdimesnis ir politiniame lygmenyje, kuriame vykstančios derybos turi spręsti praktines regiono problemas. „Dabar kol kas mes neturime glaudesnių santykių su valstybiniais pareigūnais, bet manau, kad jie turi išgirsti, kaip mes darbuojamės taikos labui“, – sakė arkivyskupas S. Davanis, pastebėjęs, jog Palestiniečių administracija šiuo atžvilgiu yra palankesnė. Anglikonų vadovas taip pat nurodė, jog Taryba dabar renkasi gana dažnai, beveik kiekvieną mėnesį, ir rengiama taikos ugdymo programa švietimo sistemai, kuri gali būti įvesta Izraelio ir Palestinos arabų savivaldos mokyklose.

Susitaikymas per atsivertimą ir maldos dvasią

Pabaigoje žodį taręs Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas F. Tualis, savo pasisakymą pradėjo nuo minėtosios spalio 21 dienos piligrimystės į Asyžių prisiminimų. Tai buvo tikrai „apmąstymų, dialogo ir maldos už taiką ir teisingumą pasaulyje diena“, – sakė Šventosios Žemės katalikų hierarchas, dėkodamas popiežiui Benediktui XVI, kad jis, remdamasis savo didžiuliu moraliniu autoritetu sugebėjo suburti skirtingų tikybų išpažinėjus. Tai skatino ir Izraelio religinių bendruomenių tarybos narius kartu atvykti į Romą, susitikti su Šventuoju Tėvu ir atnaujinti įsipareigojimą puoselėti teisingumą, taiką bei pagarbą kiekvieno žmogaus orumui.

„Mes nepretenduojame spręsti tarptautinių ar regioninių problemų diplomatiniame lygmenyje, – priminė patriarchas F. Tualis. – Bet mes suvokiame tikėjimo ir maldos galią bei savo atsakomybę padaryti daugiau dėl susitaikymo tarp vietinių žydų, musulmonų, drūzų ir krikščionių bendruomenių per mūsų tvirtus ir gerus santykius.“ Ganytojas pripažino, jog problemų Šventojoje Žemėje ir visuose Artimuosiuose Rytuose yra daug, kartais konfliktas atrodo neišsprendžiamas dėl įsivyravusios „smurto kultūros“, bet religiniai vadovai neturi teisės į desperaciją, nuovargį ar savojo tikslo atsisakymą. Taip jie vienijasi su popiežiaus Benedikto XVI pastangomis bei konkrečiomis iniciatyvomis teisingumui, laisvei ir bendrystei tarp visų tautų. Taip visi regiono religiniai lyderiai vienybėje su Šventuoju Tėvu per „širdies atsivertimą ir maldos dvasią“ yra pasirengę būti tikrais „tiesos ir  taikos piligrimais“.

Po susitikimo Vatikane kalbėdamas su žurnalistais Haifos melkitų arkivyskupas E. Šakuras sakė, kad jis ir kiti Tarybos nariai yra įsitikinę, jog visos religinės tradicijos „gali ir turi prisidėti prie konflikto sprendimo, o ne jo skatinimo“. Žinoma, Šventojoje Žemėje dar daug smurto ir kitokio neteisingumo bei problemų, kurias reikia spręsti. Bet gerų santykių skatinimas ir stiprinimas tarp skirtingų religijų vadovų yra esminis žingsnis teisinga kryptimi. Kaip tik tai savo baigiamajame komunikate po susitikimo su Šventuoju Tėvu patvirtino Izraelio religinių bendruomenių tarybos nariai, nurodydami į Dievo, Visatos Kūrėjo, šaukimą „visiem žmonėms gyventi tarpusavio taikoje ir orume“.

Pareiškime jie pakartojo savo įsipareigojimą gerbti žmogiškosios gyvybės šventumą ir atmesti visas smurto formas, „ypač tas, kurios vykdomos religijos vardu, taip išniekinant patį sakralumą“. Tam, kad būtų palaikoma santarvė ir abipusė pagarba, mes „turime auklėti savo vaikus ir bendruomenes, bei užkirsti kelią bet kuriam priešiškumui prieš kitų jausmus ir įsitikinimus“, – nurodo Izraelio religinių bendruomenių vadovai. Jie reiškia pasirengimą ginti iš protėvių paveldėtas šventoves su jų „religiniu šventumu ir kultūriniu reikšmingumu. Tai svarbus pabrėžimas, žinant, jog padažnėjo ekstremistinių išpuolių Izraelyje prieš maldos namus: neseniai žydų radikalai išniekino ir apgriovė vieną vietos musulmonų mečetę. Savo pasipiktinimą ir solidarumą islamo išpažinėjams išreiškė prie jos skubiai atvykęs pats Izraelio prezidentas Šimonas Peresas.

Komunikate nurodoma, kad visi tikintieji turi teisę laisvam priėjimui prie savo šventų vietų ir civilinė valdžia yra įgaliota tai užtikrinti. Krikščionių, judėjų ir musulmonų religiniai vadovai primena savo tikybų bendrą mokymą, jog taikos palaikymas, teisingumo vykdymas ir teisumas yra svarbiausi Dievo įsakymai, kurių įgyvendinimą pirmiausia turi paliudyti tikinčiųjų vadovai. „Mes jau turime išskirtinę pareigą būti dėmesingi mūsų tarpe esančių silpnųjų pagalbos šauksmui ir kartu darbuotis dėl teisingesnės visuomenės, ypač Šventojoje Žemėje, kuri yra brangi visiems“, – konstatuojama Vatikane paskelbtame tarpreliginiame pareiškime.

© 2011 „XXI amžius“