Pirmasis puslapis
Išeivijos
    padangėje
Krikščionybė
    šiandien
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Bankas „Snoras“ – nacionalizuotas

Praėjusio trečiadienio vėlyvą popietę Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“ paaiškėjus, kad bankui gresia nemokumas. Vėlų sekmadienio vakarą Lietuvos bankas sprendė, kaip toliau veiks nacionalizuotas bankas. Lietuvos banko valdyba, išklausiusi banko „Snoras“ laikinojo administratoriaus Simono Freakley ataskaitą ir įvertinusi jo pateiktus galimus banko pertvarkos modelius, nurodė ne vėliau kaip iki trečiadienio pateikti galutinę išvadą dėl „Snoro“ veiklos atkūrimo būdų. Lietuvos banko valdyba taip pat panaikino kai kuriuos veiklos apribojimus. „Snoro“ klientams į sąskaitas bus grąžinamos lėšos, kurios, pateikus mokėjimo nurodymą dėl pritaikyto veiklos apribojimo, nepasiekė gavėjo kitame banke, – teigiama Lietuvos banko pranešime. Lietuvos banko valdyba, lapkričio 17 d. nutarimu nusprendusi leisti „Snoro“ klientams – fiziniams ir juridiniams asmenims – pervesti ar išimti lėšų iki 500 litų per dieną iš kiekvienos savo sąskaitos naudojantis mokėjimo kortele, leido administratoriui nuo lapkričio 23 d. šias operacijas atlikti ir banko klientų aptarnavimo padaliniuose. Galutinius sprendimus dėl veiksmų siekiant apsaugoti indėlininkų, kreditorių ir kitų klientų interesus Lietuvos banko valdyba ketina priimti ne vėliau kaip lapkričio 24 d.

„Snoro“ valdybai vadovavo Raimondas Baranauskas, į ją įėjo Naglis Stancikas, Romasis Vaitiekūnas, Modestas Keliauskas, Aušra Ižičkienė, Gitanas Kancerevičius, Jurgita Bliumin. Stebėtojų tarybai vadovavo Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, jos nariai buvo Aleksandras Antonovas, Olegas Sukchorukovas, Maksimas Ančipolovskis ir Adamas Habibas. Banko akcijų 68,1 proc. priklauso Vladimirui Antonovui, 25,31 proc. Raimondui Baranauskui, likusios – smulkiems akcininkams. Lietuvos bankas skelbė, kad pradingo dalis banko turto, dėl to gali būti kalti jo vadovaujantys pareigūnai. Po už uždarų durų pusantros valandos vykusio neeilinio Vyriausybės posėdžio finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė: „Vyriausybė nusprendė paimti visuomenės poreikiams banko „Snoras“ akcijas. Sprendimas priimtas įvertinus banko „Snoras“ finansų būklę. Kyla reali grėsmė, kad turtas gali būti mažesnis nei įsipareigojimai“. Vyriausybė nusprendė siūlyti Seimui pakeisti įstatymus ir leisti padalinti „Snorą“ į dvi dalis – vadinamąjį „gerą“ ir „blogą“ banką. Kaip aiškino I. Šimonytė, tokiu būdu valstybei nereikėtų kompensuoti indėlių „Snoro“ klientams, nes jų „gerasis“ bankas galėtų veikti toliau. Ji pabrėžė, kad valstybė yra apdraudusi visus bankuose laikomus indėlius iki 100 tūkst. eurų. Premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad Vyriausybės svarbiausias tikslas – indėlininkų saugumas, todėl priimtas jiems palankiausias sprendimas. Jo teigimu, banko perėmimas – laikinas, esą tai numato Finansinio tvarumo įstatymas . Finansų ministrė sakė, kad Vyriausybės sprendimas perimti banko „Snoras“ akcijas valstybės ekonomikai ypatingų padarinių neturės. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas po posėdžio tikino, kad yra pradingusi dalis banko turto. Tikslios sumos jis neįvardijo. „Kalbama apie dalies turto nebuvimą banke. Su tuo galimai susiję atsakingi banko asmenys. Inspektavimo metu pastebėjome, kad trūksta nemenkos vertės vertybinių popierių, kurie banko nurodomi kaip laikomi užsienio jurisdikcijose, tačiau jos atsakė, kad vertybinių popierių nėra, todėl atitinkamai banko turto vertė reikšmingai sumažėjusi. Apie tai informavome teisėsaugos institucijas“, – sakė V. Vasiliauskas laidai „Panorama“. Jis teigė, kad banke trūkstamų vertybinių popierių vertė – daugiau nei 1 mlrd. Lt. Jis pabrėžė, kad „Snoro“ nacionalizavimas nepakenks visai bankų sistemai. „Mes kalbame išimtinai apie vieną banką. Tai tikrai nėra sisteminė problema, bet jei nebūtų buvusi suvaldyta, būtų tapusi tokia. Indėlininkai turėtų jaustis saugūs. Mūsų sprendimai dėl banko veiklos moratoriumo yra laikini. Iki sekmadienio priimsime sprendimus atnaujinti banko veiklą, kad žmonės galėtų naudotis daugeliu instrumentų“, – sakė V. Vasiliauskas.

Laikinajam administratoriui S. Freakley paskirtas 500 tūkst. litų mėnesinis atlyginimas. S. Freakley teigimu, dalis banko turto naudota ne banko, o akcininkų reikmėms. Banko operacijos buvo sustabdytos, nors netrukus pranešta, kad bankas veiklą gali atnaujinti jau pirmadienį. Jau kitą dieną buvo leidžiama iš bankomatų pasiimti 500 litų, tačiau žmonės penktadienį skundėsi, jog bankomatuose nebėra pinigų. Neveikė ir elektroninė bankininkystė.

„Snoras“ nacionalizuotas, nes, Lietuvos banko teigimu, informacijos analizė atskleidė, jog banko turto kokybė buvo prasta, kredito rizika vertinta neatsakingai, esą ketvirtadienį bankas nebebūtų galėjęs atlikti einamųjų operacijų. Sekmadienio vakarą pranešta, kad nacionalizuoto banko klientai kuria banko indėlininkų ir kreditorių asociaciją, kuri sako bandysianti spręsti klausimus, susijusius su banko restruktūrizavimu, ir teiks savo pasiūlymus Lietuvos bankui bei Vyriausybei.

Tuo metu Lietuvoje esantys buvę „Snoro“ vadovai teigė, kad bankas buvo mokus. Iš Lietuvos išvykęs banko prezidentas bei bendraturtis Raimondas Baranauskas ir pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas šeštadienį viename iš rusiškų Latvijos tinklalapių išplatino pareiškimą, jog visais įmanomais teisiniais būdais gins savo verslą. Po Lietuvos vyriausybės sprendimo nacionalizuoti „Snorą“ V. Antonovas atvyko į Latviją, kur tarėsi dėl tolesnių veiksmų. Į Lietuvą penktadienį ar šeštadienį sugrįžti žadėjęs R. Baranauskas kol kas taip ir neatvyko. Seimas jau kitą dieną po banko nacionalizavimo, atidėjęs kitų klausimų sprendimą, priėmė įstatymų pataisas, kurios leidžia Vyriausybei pertvarkyti „Snorą“, atskiriant „gerus“ ir „blogus“ aktyvus, pirmuosius perduodant naujai įsteigtam valstybiniam bankui, kuris laikinai veiktų, o vėliau būtų parduotas. Banke liktų „blogas“ turtas, kuriam būtų skelbiamas bankrotas.

 Kaip pranešė LTV „Savaitė“, neoficialiais duomenimis, „Snoras“ už gyventojų ir verslininkų bankui patikėtus pinigus pirko užsienio vilas, butus, ištisus pastatus, prabangius automobilius, riedančius ne tik Lietuvos keliais. Tai ne pirmas Lietuvos teisėsaugos tyrimas „Snore“. Prieš porą savaičių Generalinė prokuratūra nutraukė 2007 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pradėtą tyrimą. Įtarta, kad daugiau nei 8 mln. litų, gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių, investuota į „Snoro“ akcijas. Tyrimas pateko į aklavietę, nes Rusija atsisakė Lietuvos prokurorams suteikti informaciją. Kiek tokių tyrimų nutraukta, nežinia, tačiau „Snorą“ nuo pat pradžių lydi šleifas. 1998 metais suimti keturi asmenys. Šie atvažiavo saugumiečiams parduoti 10 000 netikrų dolerių, siūlė atvežti dar daugiau – neribotą kiekį iš Jungtinių Arabų Emyratų. Du iš sulaikytųjų – buvę Lietuvos TSR KGB karininkai, vienas jų dirbo „Snoro“ vindikacijos tarnyboje. Padirbtus dolerius atvežė „Snoro“ automobiliu. Bankas Saugumo prašė grąžinti tarnybinį automobilį, pistoletą, šovinius ir radijo stotį. Per kratas pas apsaugininką aptikta įranga ir slapčia įrašytų pokalbių, kuriuose – keliasdešimt aukščiausių valdžios, policijos, prokuratūros, saugumo pareigūnus kompromituojančių pokalbių apie jų intymų gyvenimą ar net lojalumą valstybei. Beveik prieš dešimtmetį – 2002 m. – mūsų saugumiečiai sužlugdė užsienio mafijos planą, kaip už daugiau nei milijardą litų įsigyti „Snoro“ akcijų ir užvaldyti du trečdalius banko. Pinigus žadėjo pervesti Monako Grimaldi kunigaikščių atstovu prisistatęs Prancūzijos pilietis Jeanas Philippe‘as de Grimaldi. Saugumiečiai išsiaiškino, kad tai apsišaukėlis, jo tėvas – eilinis rumunas, o ši kompanija susijusi su Rusijos mafija. Jie planavo užvaldę paversti „Snorą“ didžiausiu Baltijos šalyse. „Investuojant į „Snoro“ banką siekiama legalizuoti neaiškios kilmės kapitalą“, – taip situaciją apibūdino tuometinis Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus. Tačiau po metų didžiausią „Snoro“ akcininką nusipirko rusų „Konversbank“. Taip „Snoro“ šeimininkais tapo rusai. Šiam sandoriui Lietuvos banko palaiminimo nereikėjo. Netrukus „Konversbank“ investavo dar 25 milijonus ir perėmė „Snoro“ kontrolę. Rusijos spauda šį sandorį vadino keistu. Keturis kartus mažesnis už „Snorą“ „Konversbank“ aptarnavo vien Rusijos atominės energetikos ministerijos sistemą. Galbūt todėl, kad pagrindinis „Konversbanko“ savininkas – mokslininko, dalyvavusio kuriant sovietų branduolines raketas, anūkas Vladimiras Antonovas. Jo tėvo pažintys atominės energetikos ministerijoje galėjo padėti sūnaus verslui, o šis ieškojo, kaip įsitvirtinti   būsimosios Europos Sąjungos erdvėje. Netrukus pusiau rusiškas „Snoras“ įsigijo „Latvijos Krajbanka“. Prasidėjus pasaulinei krizei, V. Antonovas jaunesnysis siekė supirkti Skandinavijos, Baltijos šalių bankus, veržėsi į Didžiąją Britaniją, tačiau bankų priežiūros institucija „Snorui“ filialo steigti neleido. Dažniausia tokio atsisakymo priežastis – įtarimai dėl neskaidrios veiklos, pinigų plovimo.

V. Antonovas svajojo savo rankose išlaikyti švedų automobilių koncerno SAAB akcijas, tačiau Švedijos ir Jungtinių Valstijų valdžios atstovai sandorį užblokavo. Kai kas Antonovus sieja su 2006 metais įvykdytu Rusijos centrinio banko vadovo Andrejaus Kozlovo nužudymu. A. Kozlovas vadintas vienu iš ryžtingiausių kovotojų su finansiniu nusikalstamumu. Anot žiniasklaidos, nužudytasis išvakarėse viešai abejojo „Konversbanko“ veiklos skaidrumu. 2009 metais pasikėsinta ir į Antonovą vyresnįjį. Į jį paleista 18 šūvių. Rusijos žiniasklaida spėlioja, kad šaudyta galbūt dėl jo ir sūnaus verslo. Dar prisiminta, kad prieš dešimtmetį, siekdami atsikratyti įtarimų dėl pinigų plovimo, Antonovai galėjo „užsakyti“ verslo partnerio nužudymą. Tačiau visa tai tik spėlionės – Rusijos teisėsauga neištyrė nė vieno nusikaltimo. O Antonovai savo verslą iš Rusijos patraukė, pasiprašė ir gavo leidimą gyventi Londone.

Prieš nacionalizuojant banką „Snoras“, didžiausiame Lietuvos dienraštyje „Lietuvos rytas“ praėjusios savaitės antradienį pasirodė straipsnis „Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus“. Jame buvo teigiama, kad teisėsaugai įsakyta „atlikti lietuviškuose bankuose kratas, paskelbti apie aptiktas aferas, vadovus sulaikyti, o bankus perimti valstybei“. Tokį krizės metu „sunkiai suvokiamą planą, kurio autoriaus reikėtų ieškoti Prezidentūroje“, sudarė Lietuvos valdžia. Esą „Lietuvos rytui“ pavyko sužinoti, kad „šiomis dienomis Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename iš bankų ir jo vadovų namuose“. Dienraštis teigė, kad „pirmuoju teisėsaugos taikiniu tapusio banko, kurio pavadinimas itin slepiamas“, vadovus leista iš pradžių sulaikyti, o po to teismo prašyti, kad jie būtų suimti. Ypač slaptą operaciją patikėta įvykdyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams, tačiau kai kurie pareigūnai „jau ieško būdų, kaip nuo jos išsisukti – vieni ketina susirgti, kiti net svarsto, ar nevertėtų rašyti atsistatydinimo pareiškimų“, nes „nenori dalyvauti vienoje juodžiausių Lietuvos istorijoje akcijų“, – taip „Lietuvos rytui“ esą sakė aukštas teisėsaugos pareigūnas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama. Straipsnyje buvo minima ir daugiau „pikantiškų“ dalykų. Antradienį Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kuriame neigė, kad jau „prašė leidimo atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“, tačiau nepaneigė, kad vykdomas tyrimas. Kaip vėliau, jau trečiadienio popietę, paaiškėjo iš tą dieną pas prezidentę Dalią Grybauskaitę vykusio pasitarimo su finansų ministre I. Šimonyte ir premjeru A. Kubiliumi, būtent tas straipsnis, atskleidęs kai kuriuos užkulisius, privertė atlikti dar staigesnius žygius – vietoj planuoto „Snoro“ banko nacionalizavimo, numatyto penktadienį, jis buvo paspartintas ir įvykdytas trečiadienį.

„Lietuvos rytas“ taip pat teigė, kad „Lietuvoje dar negirdėtai operacijai“ buvo „diriguojama iš Prezidentūros“. Esą visi veiksmai derinami „su buvusiu prezidentės D. Grybauskaitės rinkimų štabo vadovu, o dabar Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku“. Jam nurodyta išanalizuoti, „kaip po teisėsaugininkų atakos parklupdytus bankus galėtų perimti valstybė“. Nors „Lietuvos rytas“ teigė, jog šia operacija norima pasiekti, kad „mūsų šalyje neliktų lietuviškų bankų“, tačiau „pamiršo“ pasakyti, kad neįvardytas bankas, kurį norima „sunaikinti“, yra vienas didžiausių dienraščio akcininkų „Snoras“ (35,64 proc. dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijų priklausė banko „Snoras“ antrinei bendrovei „Snoro Media Investicijos“.)  Dienraštis teigė, kad šalyje yra keturi lietuviški bankai – Šiaulių bankas, bankas „Snoras“, Ūkio bankas ir Medicinos bankas, pateikė jų finansinius duomenis, nepamiršęs paminėti banko „Snoras“ tariamai puikių finansinių rodiklių. Buvo skelbiama, kad per tris šių metų ketvirčius „Snoras“ uždirbęs 7,079 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, o turtas pasiekęs 8,141 mlrd. litų, banko klientų skaičius siekia 1,187 mln.

© 2011 „XXI amžius“