Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Atidarytas pirmasis krematoriumas, Kaune statys kolumbariumą

Krematoriumas Kėdainiuose

Kėdainių krematoriumą šventina kun. Tomas Trečiokas

Atsisveikinimo su velioniu prieš palaikų kremavimą salė

Penktadienį Kėdainių pramoniniame parke atidarytas pirmasis Lietuvos krematoriumas. Jo simbolinę juostą perkirpo Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė ir Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, o patalpas pašventino Kėdainių Šv. Juozapo parapijos vikaras kun. Tomas Trečiokas. Atidaryme taip pat dalyvavo Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas, Seimo narys Antanas Matulas, Kėdainių katalikų, reformatų ir stačiatikių dvasininkai.

Kol kas Kėdainių krematoriume, statytame pusantrų metų, veiks viena kremavimo linija, užtikrinanti 4000 kremavimų per metus, t. y. tenkinanti šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją, kuriai vieta taip pat paruošta. Paskelbta, kad pirmosios kremacijos pradėtos lapkričio 29 dieną.

Kaip praneša interneto svetainė kedainietis.lt, pasak krematoriumą įrengusios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, pastarąjį mėnesį vykdyti galutiniai įrangos bandomieji darbai praėjo sklandžiai, todėl veiklą buvo galima pradėti planuotu laiku. „Paleidus deginimo įrenginį, krematoriume bus aukšta temperatūra, darbas vyks nepertraukiamai, jei prireiks, ir 24 valandas per parą“, – sako bendrovės vadovas. Jis teigė, kad krematoriume nebus teikiamos šarvojimo ar laidojimo paslaugos. „Čia bus dvi atsisveikinimo su velioniu prieš palaikų kremavimą salės, palaikus atlydėję artimieji galės laukti proceso pabaigos specialioje poilsio zonoje, taip pat, jei pageidaus, galės jį stebėti – nuo palaikų įleidimo į krosnį iki kremavimo pabaigos – kompiuterio monitoriuje arba pro technologinį apžvalgos langelį“, – pasakojo V. Labanauskas. Galimybė stebėti kremavimo eigą bus tik Lietuvos krematoriume – artimiausi Latvijos ir Lenkijos krematoriumai to negali pasiūlyti. Krematoriume bus galima įsigyti čia siūlomų urnų, tačiau mirusiojo palaikus atlydėję artimieji gali atsivežti ir kitur įsigytas. Vieno kremavimo trukmė – apie 45–50 minučių, viso proceso (nuo palaikų kremavimo pradžios iki urnos atsiėmimo) – apie pustrečios valandos.

Nepertraukiamą kremavimo ciklą užtikrins ES direktyvų ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti vokiečių kompanijos IFSW sumontuota įranga: jos išmetamų taršalų parametrai net mažesni nei reikalaujama. „Siekėme, kad visa pirmojo mūsų šalies krematoriumo įranga būtų grįsta šiuolaikinėmis technologijomis: nekenkianti aplinkai ir žmonėms bei garantuojanti kokybišką darbą, – pabrėžė V. Labanauskas. – Tokios modernios įrangos nėra Latvijos ir Lenkijos krematoriumuose“. Kad aplinkos tarša atitiktų ES reikalavimus, rūpinsis ir vietos aplinkos apsaugos specialistai, ir krematoriumų įrangos gamintojų ekspertai: įrangos darbas nuolat bus stebimas internete, fiksuojami įrengimų parodymai.

Krematoriumo projektas, kainavęs apie 8 mln. litų, vykdytas privačiomis lėšomis. Krematoriumo pastatą projektavo architektas Gintautas Natkevičius. Generalinis projekto rangovas – statybų bendrovė „Vikstata“. Šiuo metu krematoriume dirba 7 darbuotojai.

Iki šiol laidojimo paslaugų įmonės Lietuvoje kremavimo paslaugas teikdavo Rygoje arba Varšuvoje. Kol Lietuvoje nebuvo krematoriumo, mažai kas kalbėjo apie specialias urnų laidojimo vietas – kolumbariumus. Pirmasis statomas Klaipėdoje, o štai pirmadienį įvyko diskusija dėl kolumbariumų įrengimo galimybių Kauno mieste. Savivaldybėje surengtame pokalbyje „Siūlomos vietos įrengti kolumbariumams Kauno miesto kapinėse“  buvo išsakytos Bažnyčios, laidojimo paslaugų teikėjų ir kremavimą atliekančios įstaigos atstovų nuomonės.

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ darbuotojams atlikus studiją paaiškėjo, jog kolumbariumus būtų galima įrengti septyniose iš dvidešimt penkių miesto kapinių.  Daugiausia vietų – 1500 – galėtų atsirasti pirmosiose Romainių kapinėse. Bendras kolumbariumų užimamas plotas, išsidėstęs penkiose šiuo metu nenaudojamose ir apleistose kapinių vietose, siektų 847 metrus. Dvigubai mažesnius kolumbariumus galima būtų įrengti antrosiose Romainių ir Petrašiūnų kapinėse. 350 vietų kolumbariumui vieta numatyta Karmėlavos kapinėse. Nedideli – po 150 vietų – statiniai galėtų atsirasti Seniavos, Karių ir Eigulių kapinėse. Iš viso penkiolikoje vietų, esančių minėtose kapinėse, galima saugoti 3600 urnų su velionių pelenais.

„Daugumoje kapinių yra po dvi vietas, kurias įmanoma pritaikyti kolumbariumams įrengti. Daugiausia tinkamų plotų radome Romainių I kapinėse. Žinoma, visas vietas reikėtų apsvarstyti viešai ir nuspręsti, kurios jų yra tinkamiausios“, – sakė SĮ „Kapinių priežiūra“ laikinai einantis pareigas direktorius Evaldas Stankevičius. Jo tvirtinimu, Kauno miesto taryba nutars, ar kolumbariumai reikalingi, kur jie turėtų įsikurti bei kas juos statys – savivaldybė ar privatūs investuotojai. SĮ „Kapinių priežiūra“ skaičiavimu, 100 vietų kolumbariumo įrengimas kainuotų apie 122 tūkst. litų. Manoma, kad geriausiai tiktų ir ilgaamžiškiausi būtų betono liejinio statiniai. Jie atsirastų ne tik laisvose kapinių vietose, bet galėtų būti pastatyti ir vietoje apleistų, griūvančių tvorų. „Vienu metu atliktume du darbus. Ir pakeistume senąsias tvoras, ir sukurtume galimybes saugoti urnas“, – tvirtino E. Stankevičius. Jo teigimu, lapkričio 25-ąją Kėdainiuose pradėjus veikti pirmajam Lietuvoje krematoriumui kolumbariumų įrengimas tampa itin aktualus. Kauno miesto savivaldybė iki kitų metų Vėlinių – lapkričio 1-osios – numato įrengti pirmąjį kolumbariumą. Petrašiūnų kapinėse atsirasiantis statinys bus dviejų skirtingose vietose stovinčių dalių. Viena jų bus skirta socialiai remtinų žmonių palaikų pelenų saugojimui. Ją už savas lėšas ketina įrengti savivaldybė. Antrasis kolumbariumas bus prabangesnis ir numatytams tiems, kurie už urnų talpinimą galės sumokėti vienkartinį mokestį. Pastarąją amžinojo poilsio oazę griečiausia bus leista įrengti verslininkams. Pasak E. Stankevičiaus, pagal atliktą galimybių studiją Petrašiūnų kapinėse galėtų būti įrengtas 700 vietų kolumbariumas. Jo ilgis būtų maždaug 400 metrų. „Pradėsime rengti dokumentus ir tikimės, jog jau gruodį Kauno miesto taryboje bus priimti principiniai sprendimai“, – sakė E. Stankevičius.

Kadangi urnos užkasimas žemėje atsieitų tris kartus pigiau nei vieta kolumbariume, bus ieškoma galimybių ir kapinėse įrengti specialų jų laidojimo lauką.

Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas sakė, kad Bažnyčia nebeprieštarauja velionio palaikų kremavimui. Tačiau norint mirusįjį palaidoti pagal katalikiškas apeigas reikalaujama neišbarstyti jo pelenų ir nesaugoti jų namuose. „Urna arba turi būti saugoma kolumbariume, arba laidojama žemėje“, – aiškino monsinjoras.  Kalbėdamas apie savivaldybės planus įrengti urnų laidojimo vietas, Bažnyčios atstovas sakė, jog, prieš planuojant statyti kolumbariumus, būtina pagalvoti apie palaikų apsaugą. „Statant kolumbariumus, būtina užtikrinti neprieinamumą, kad būtų užkirstas kelias palaikų išniekinimui“, – kalbėjo mons. A. Grušas.

Pasak Kauno mero Andriaus Kupčinsko, kolumbariumo kauniečiai itin laukia. Miesto vadovui per šiuos metus teko dalyvauti šešiose šermenyse, iš kurių pusėje mirusiųjų palaikai buvo sudeginti.

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos nario Raimundo Pociaus tvirtinimu, savivaldybė turėtų pagalvoti ir apie pelenų barstymo lauką, nes to gali pageidauti ne katalikišką tikėjimą propaguojančių velionių artimieji.

XXI

Modesto PATAŠIAUS
(„Lietuvos rytas“) nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“