|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Jis buvo tikėjimo pavyzdys Paminėtos kunigo Broniaus Laurinavičiaus 30-osios nužudymo metinės Romas BACEVIČIUS
Praėjo 30 metų, kai vėlyvą 1981 m. lapkričio 24 dieną Vilniuje, KalvarijųŽalgirio gatvių sankryžoje, KGB suorganizuotoje eismo autoavarijoje žuvo Adutiškio klebonas kun. Bronius Laurinavičius (191319441981). Atkaklus kovotojas už tikinčiųjų teises buvo labai neparankus tuometinei valdžiai. Šio iškilaus žmogaus 30-ųjų žūties metinių minėjimai vyko lapkričio 19 dieną Švenčionėliuose, o lapkričio 26 dieną Vilniuje. Praėjusį šeštadienį Vilniuje kun. B. Laurinavičiaus pagerbimas prasidėjo prie jo žūties vietoje iškilusios skulptoriaus Antano Kmieliausko rausvo granito skulptūros, kurioje pavaizduotas Jėzus, nešantis kryžių. Minėjimo dalyviai prie paminklo uždegė žvakelių, sugiedojo Marija, Marija, Lietuva brangi ir Tautišką giesmę. Paskui Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje už kun. B. Laurinavičių buvo aukojamos šv. Mišios. Kancelebracijai vadovavo vysk. Juozas Tunaitis, dalyvavo mons. Alfonsas Svarinskas, kunigai Arūnas Kesilis, Algimantas Keina, Petras Dumbliauskas SDB, diak. Miroslav Petrovskij. Pamokslą sakęs vysk. J. Tunaitis priminė susirinkusiesiems kun. B. Laurinavičiaus biografiją, sakė, kad jo tarnystė pasižymėjo nuostabiu ryžtingumu, atkaklumu ir visišku atsidavimu tikėjimui ir tiesai. Vyskupas ypač pabrėžė kunigo Broniaus mokėjimą katekizuoti vaikus (išlikusiose nuotraukose jį matome nusifotografavusį su šimtu ar daugiau vaikų). Vysk. J. Tunaitis sakė, kad kun. B. Laurinavičius savo bebaime kova už žmogaus ir tikėjimo teises paliko gyvą pavyzdį šių dienų jaunimui. Kiekvienam iš mūsų jis buvo tikėjimo pavyzdys sakė vysk. J. Tunaitis. Paskui minėjimas tęsėsi Šv. arkangelo Rapolo parapijos salėje. Čia pirmasis kalbėjęs mons. Alfonsas Svarinskas sakė, kad Kunigų seminarijoje turėtų būti arkivyskupų Mečislovo Reinio, Julijono Steponavičiaus, tokių kunigų, kaip B. Laurinavičius portretai, kurie kaip didvyriai ją turėtų puošti ir būtų pavyzdžiu būsimiems kunigams. Monsinjoras taip pat teigė, kad iš pradžių sovietiniais metais kunigų kova prieš sovietų valdžią atrodė tarsi auka Dievui. Buvo nedrąsu, bijota apsirikti, padaryti kažką netinkama. Kunigams būtų buvę sunku imtis kovos prieš sovietų valdžią, jei nebūtų atsiradę bendražygių. Kai tokių atsirado, pasidarė drąsiau. Gaila, kad dabar, kai atėjo laisvės metai, mes užmiršome, kad esame Kristaus kariai, sakė mons. A. Svarinskas. O Kristaus kareivis visąlaik yra kareivis iki miršta. Jis visąlaik turi atlikti savo pareigą. Jei bažnyčios ir toliau tuštės, senoji karta išmirs, o jaunimas neateis, nejaugi ir tada kaltinsime bolševikus? Pasak monsinjoro, mes nuolat turime prisiminti savo didvyrius, nes jie ir mus, gyvuosius, savo pavyzdžiu paskatins dirbti Dievui ir Tėvynei svarbius darbus. Mons. A. Svarinskas taip pat ragino skelbti rožinio kalbėjimo už Lietuvą akciją. Dievas yra džentelmenas ir jeigu Jo pagalbos neprašysim, Jis pats mums į pagalbą neateis, sakė mons. A. Svarinskas. Siūlau visiems kalbėti rožinį pagal paskutinę lietuvių kalbos redakciją ir į šią akciją įtraukti pasaulio lietuvius. Susirinkusiesiems buvo parodytas kun. Algimanto Keinos sukurtas filmas apie kun. B. Laurinavičių. Jame išgirdome kunigo Broniaus balsą iš jo atsisveikinimo su Švenčionėlių parapijiečiais, perkėlus į Adutiškį, žodžio. Amžininkai papasakojo apie jo atliktus darbus. Bene svarbiausias 1959 metais pabaigta statyti Švenčionėlių bažnyčia, kuri yra tarsi kunigo paminklas. Ji buvo pradėta statyti 1939-aisiais, tačiau dėl karo darbai sustojo. Tik dėl kun. B. Laurinavičiaus ir parapijiečių atkaklumo buvo gautas leidimas statybą tęsti. Filmo herojai pasakojo, kad statyboje kasdien be jokio atlyginimo plušo bent po 200 parapijiečių. Kalbant apie Švenčionėlių bažnyčios statybą nepamiršti ir kiti iki kun. B. Laurinavičiaus bažnyčią stačiusieji kunigai: parapijos klebonai Ambraziejus Jakavonis, Boleslovas Badzevičius, juolab kad ir jie buvo nužudyti. Pasakojama ir apie kun. B. Laurinavičiaus persekiojimą, jo paties 1981 metais Adutiškio bažnyčioje parapijiečiams sakytą perspėjimą, jog šie vieną dieną gali išgirsti, kad jų klebonas apsinuodijo, pasikorė arba po automašina palindo. Jei taip atsitiktų, netikėkite tuo, tai ne aš pats tą pasidariau, sakė parapijiečiams kun. B. Laurinavičius. Ir iš tiesų po kelių mėnesių kunigas žuvo KGB surengtoje autoavarijoje buvo pastumtas po automašina. Renginio dalyviai išgirdo ir kunigo testamentą, kuriame jis prašė būti palaidotas Švenčionėliuose. Po jo žūties to nepavyko įgyvendinti, kun. B. Laurinavičius buvo palaidotas Adutiškyje. Ir tik 1988 metais kunigo testamentas įvykdytas jis perlaidotas Švenčionėlių bažnyčios šventoriuje. Filme parodomi kadrai iš perlaidojimo. Taip pat parodyti prieš metus filmuoti kadrai iš paminklo pastatymo jo žūties vietoje iškilmių. Jose kalbėjęs Seimo narys Petras Gražulis priminė, kad Vilniaus Savivaldybės valdininkai visaip trukdė, labai stengėsi, kad to paminklo nebūtų. Ir tik kai P. Gražulis vieno iš jų paklausė, ar tik ne jis kunigą B. Laurinavičių po automašina pastūmė, reikalai pagaliau pajudėjo. Tarp renginio dalyvių ir šįkart buvo Seimo narys P. Gražulis su kolega Valentinu Mazuroniu, paminklo autorius skulptorius A. Kmieliauskas. Minėjime dalyvavusi sesuo Nijolė Sadūnaitė prisiminė, kaip jai 1987 metais KGB majoras prokuroras Vidmantas Baumila grasino gyvenimą baigti taip, kaip kun. B. Laurinavičius po automašinos ratais. Daug metų Švenčionėliuose mokytojavusi Apolonija Duksienė sakė, kad žmonės, kilę iš to Lietuvos krašto, kuris buvo okupuotas, įpratę kovoti, jie psichologiškai taip nusiteikę, kitaip nemoka. Moters manymu, jei į Švenčionėlius klebonauti būtų paskyrę bet kurį kunigą, kilusį ne iš okupuotos Lietuvos, jis čia bažnyčios nebūtų pastatęs. O kun. B. Laurinavičius, kilęs iš Baltarusijoje esančių Gervėčių, buvo užgrūdintas kovotojas ir sugebėjo išsikovoti teisę baigti statyti bažnyčią. Jos konsekravimas, pasak A. Duksienės, buvo didžiausia šventė miesto istorijoje. Kun. P. Dumbliauskas prisiminė savo vienintelį susitikimą su kun. B. Laurinavičiumi, kuomet jis su kun. Juozu Žemaičiu, dabartiniu Vilkaviškio vyskupu emeritu, lankė Rytų Lietuvos bažnyčias ir apsilankę Švenčionėliuose kunigo Broniaus buvo mielai apnakvindinti kukliame jo namelyje. Vilnietė Aldona Kačerauskienė priminė, kad prieš 30 metų kasdien važinėdavusi į darbą nuo Žalgirio stotelės. Po kunigo nužudymo kokią savaitę kiekvieną rytą pastebėdavusi jo žūties vietoje padėta daug gyvų gėlių, o vakarais, grįžtant iš darbo, jų jau nebūdavo. Minėjimas baigtas sugiedojus Tautišką giesmę. Paskui dar ilgai bendrauta agapėje, už vaišingumą dėkota atstovams iš Švenčionėlių bei Šv. arkangelo Rapolo parapijiečiams. Ypatingos pagarbos nusipelnė šio renginio sumanytoja Kun. Broniaus Laurinavičiaus įamžinimo paramos fondo vadovė Julija Ambrasienė. * * * Lapkričio 19-ąją minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis kun. B. Laurinavičiaus rūpesčiu pastatytoje Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje. Jas aukojo mons. A. Svarinskas, kun. A. Keina, Švenčionėlių klebonas kun. Edmundas Paulionis, Kaltanėnų klebonas kun. Jeronimas Petrikas ir kun. Steponas Tunaitis. Mons. A. Svarinskas ne tik prisiminė kun. B. Laurinavičių, jo nuveiktus darbus, bet kvietė nenustoti kovojus. Po šv. Mišių bažnyčioje buvo surengtas koncertas, kuriame grojo ir dainavo Švenčionėlių meno mokyklos auklėtiniai ir pedagogai, o kai Švenčionėlių kultūros centro ansamblis Sudota uždainavo kun. B. Laurinavičiaus mėgtą dainą Oi, neverk, motušėle, bažnyčioje žmonės atsistojo ir dainavo kartu. Išėję iš bažnyčios visi susirinko prie kun. B. Laurinavičiaus kapo bažnyčios šventoriuje. Minėjime dalyvavo Seimo narys Valentinas Stundys bei Švenčionių vicemerė Raja Krupenina. Paskui žmonės rinkosi Švenčionėlių kultūros centre, čia buvo atidaryta paroda Gyvenimą pašventęs Altoriui ir Tėvynei, kurios eksponatai vėliau perduoti Nalšios muziejui. Muziejaus direktorė Alytė Šekštelienė sakė, kad eksponatai bus deramai saugomi ir prieinami plačiajai visuomenei. Paskui visi pamatė kun. Algimanto Keinos sukurtą filmą apie kun. B. Laurinavičių. Beje, artėjant kun. B. Laurinavičiaus gimimo 100-osioms metinėms, Švenčionių r. savivaldybės mero Vytauto Vigelio potvarkiu buvo sudarytas organizacinis komitetas jo atminimui pagerbti ir įamžinti. Komitetas numatė 20112013 metais vyksiantį renginių ciklą. Vienas iš organizacinio komiteto veiklos pasiūlymų Švenčionėlių miesto Mėžionėlių gatvę pervadinti kun. B. Laurinavičiaus vardu. Kun. B. Laurinavičius 2000 metais buvo įrašytas į Katalikų Bažnyčios pasaulio kankinių sąrašą, prezidento apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties) už narsą, ištvermę ir pasiaukojimą kovojant dėl tautos laisvės.
Edvardo ŠIUGŽDOS
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |