2011 m. gruodžio 2 d.
Nr. 87
(1967)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


ARCHYVAS

2011 metai


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Merkinės muziejus

Šarūnas Šimkevičius

Merkinės kraštotyros muziejus
įsikūrė 1887 pastatytoje cerkvėje

Merkines muziejaus eksponatai

Merkines muziejuje

Kiekvienas muziejus prasideda nuo kolekcininko ar apskritai senienų mėgėjo, o jau tik paskui įgauna savo gyvenimą. Kolekcininkų Dzūkijoje yra labai daug, dažniausiai jie yra mokytojai.

Pirmieji mokyklų muziejai sovietinėje Lietuvoje pradėjo kurtis apie 1966–1969 metus. Tai buvo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos istorijos (vadovas A. Anuškevičius), Alytaus Piliakalnio vidurinės mokyklos kraštotyros (vadovė O. Bladienė), Kauno rajono Babtų vidurinės mokyklos kraštotyros (vadovė M. Makauskienė), Druskininkų savivaldybės Leipalingio vidurinės mokyklos kraštotyros (vadovas A. Volungevičius) muziejai. Labai įdomus faktas, kad pirmieji tokio tipo muziejai atsirado būtent Dzūkijoje.

Dar norėtųsi akcentuoti skirtumus tarp prieškario senienų rinkimo vajaus dalyvių ir šių laikų. Pats įdomiausias momentas yra socialinis kraštotyrininko – muziejaus kūrėjo ar apskritai kolekcininko, aspektas. Pasitelksiu konkretų prieškario tekstą, kuriame labai aiškiai įvardintos profesijos asmenų, dalyvavusių to meto kraštotyros vajuje. „Kasdien, pamažu, nematant nyksta mūsų praeitį liudiję visokie senų dienų paminklai paminklėliai, pradedant barškučiais karvei po kaklu, baigiant visokiomis mašinomis, visokiais gyvenamais ir negyvenamais pastatais. Civilizacijos technika veja lauk viską (...)

Mes visi visokie matininkai, kultūrtechnikai, mokytojai, advokatai, daktarai, gydytojai, profesoriai, viršaičiai, studentai, seniūnai griebėmės jų gelbėti.

Nyksta maži paminkliukai, juos mes greičiau sugriebiame ir saugojame, atiduodami muziejams ar patys pas save laikydami, bet didžiųjų praeities liudininkų, techniškųjų paminklų, kurie dėl įvairių įvairiausių priežasčių pradėjo sparčiai nykti, nesudėsi į mažą provincijos ar mokyklos muziejėlį, kur nors palypy nukištą“ (Lingys J. Susirūpinkime techniškaisiais praeities kultūros paminklais! // Gimtasai kraštas. 1938. Nr. 1-2(17-18). P. 185) .

Kaip matome iš teksto, prieškario ir mūsų laikų kraštotyrininko ar kolekcininko socialinis statutas yra visiškai pasikeitęs. Prieškaris buvo toks laikotarpis, kai net verslininkai domėjosi senienomis, kūrė muziejus. Dabartiniai turtuoliai kuria ką kita. Geriausiai šiuolaikinius kolekcininkus apibūdina Algimantas Antanavičius: „Tik nevadink manęs kolekcionieriumi, aš save vadinčiau senovės mylėtoju, mėgėju, senienų rinkėju. Na, kokie čia turtai, kokie milijonai: tie, kurie Palangoje ar paežerėse kolekcionuoja žemės sklypus, tie tai kolekcionieriai“.

 Mokytojo Juozo Kaupinio vadovaujamas Merkinės muziejus labai įdomus, be to, Kaupinis buvo vieno privataus muziejaus įkūrėjas. Kolekcininkas ir mokytojas Juozas Kaupinis gimė 1940 metais Jokubiškių kaime (Alytaus apskr.), o į Merkinę persikėlė 1967 metais. Dirbo mokykloje, laisvalaikiu užsiėmė kalvyste.

 1989 metais per Vėlines Merkinės kryžių kalnelyje atsirado pirmasis kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, pastatytas J. Kaupinio. 1993 metų spalio 10 dieną Kaišiadorių vyskupas pašventino būsimos koplyčios kertinį akmenį . Dabar koplyčia, suprojektuota architekto A. Bielevičiaus, jau stovi. Pastatė ją rajono politiniai kaliniai ir tremtiniai. Pokario metais šioje vietoje užkasdavo partizanus, o paskui įrengė mokyklos stadioną. Išaušus Atgimimui mokiniai ten atsisakė sportuoti, kai iš mokytojo Kaupinio ir savo tėvų sužinojo, kieno ten ilsisi išniekinti palaikai. Dabar kryžių čia labai daug.

1928 metais prie Merkinės valsčiaus valdybos namo sienos buvo prikalta lenta „Garbė žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę 1918–1928 metais“ ir užrašytos jų pavardės: kun. dr. Juozas Bakšys, mokytojas Juozas Bloznelis, Simas Miškinis, Julius Žėkas, Kazys Janulevičius, Vincas Jezerskis, Vaclovas Zurlys. Penktame dešimtmetyje lenta buvo sunaikinta, o 1993 metais pritvirtinta lentos kopija, kurią atkūrė Juozas Kaupinis.

 Juozas Kaupinis vadovavo dviem Merkinės muziejams: kraštotyros ir Lietuvos laisvės kovų ir kančių. Prieš jį Merkinės kraštotyros muziejui vadovavo Juozas Vitkus, miręs 1985 metais. XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje mokytojo J. Vitkaus iniciatyva Merkinės vidurinėje mokykloje suorganizuotas kraštotyrininkų būrelis. Ekspedicijose surinkta medžiaga 1956 metais eksponuota nedidelėje Merkinės mokyklos patalpoje. Merkinės kraštotyros muziejaus ekspozicija 1968 metais įsikūrė cerkvėje, 1887 metais pastatytoje Merkinės rotušės vietoje už Rusijos pinigus.

Muziejuje yra 14 skyrių. Seniausius laikus atspindi akmens, žalvario ir geležies amžių teminės ekspozicijos. Taip pat supažindinama su Merkinės istorija, dzūkų buitimi, verslais, liturginiais drabužiais ir reikmenimis, juodąja keramika. Vienas vertingiausių eksponatų – rotušės varpas, nulietas 1670 metais Vilniaus meistro J. Delamaro. Išskirtinio dėmesio nusipelno šio muziejaus archeologijos rinkinys, sukauptas per kelis dešimtmečius. Iš retesnių eksponatų paminėtini gludinti dviašmeniai akmeniniai kirviai, akmeniniai patrankų sviediniai, lankinės segės trumpa ir trikampe kojelėmis, žiediniai antsmilkiniai, plačiaašmeniai kovos kirviai, alavinio bokalo dalis, keli sveiki XVI–XVII a. kokliai . Dalis eksponatų surinkti paties Kaupinio. Pats surinko nemažai titnago dirbinių, kurių Merkinės apylinkėse dar galima surasti. Garbingiausioje muziejaus vietoje  –senas Merkinės varpas, didžiulis varinis Lietuvos herbas ir užrašas Lietuvos Respublika. Šis herbas ir užrašas maždaug 1991 metais buvo Lietuvos pasienyje.

Lietuvai modernėjant jis pakeistas lentele, ir darbininkai jau ruošėsi jį pragerti. J. Kaupinis jį iškaulijo už tvirčiausią valiutą – keturis butelius degtinės – tiek, kiek darbininkai būtų nusipirkę už pinigus, gautus metalo supirktuvėje, nes herbas buvo varinis. Paskui buvo du mėnesiai restauravimo darbo, nes per herbą jau spėjo pervažiuoti traktoriumi. Būdamas labai nagingas, pats sukalė daugelį muziejaus lentynų.

1990 metais išlikusiame rotušės rūsyje Kaupinis įrengė sovietmečio atributikos ekspoziciją – „Raudonąjį kampelį“ ir ten eksponavo Lenino atvaizdus.

2000 metais prie Merkinės kraštotyros muziejaus susibūrė kaimo kapela „Vienaragis“, kurioje muzikavo ir Juozas Kaupinis, o vadovavo merkiniškis Kęstutis Kaupinis.

J. Kaupinio iniciatyva ir kolekcijos pagrindu Merkinėje, buvusioje stribynoje, sename žydo name, įkurtas Rezistencijos muziejus. Storos, skliautuotos mūrinės namo sienos slopindavo kankinamų žmonių riksmus. Muziejuje sukaupta 15000 eksponatų, atspindinčių Lietuvos partizanų gyvenimą, gyventojų tremtį bei tautos atgimimą. Lankytojams eksponuojama apie 800 daiktų: partizanų skiriamųjų ženklų, nuotraukų, dokumentų, kovų vietose aptiktų radinių, bylojančių apie pokario kovas ir tremtinių dalią . Juozas galėdavo papasakoti beveik kiekvieno daikto istoriją. Viename kambaryje, vadinamame ,,sanatorijų kambariu“, iškabintas didžiulis SSRS žemėlapis su pažymėtomis tremčių ir įkalinimo vietomis.

Juozas Kaupinis išėjo į amžinybę 2004 metais. Liko jo muziejai, nukalti kryžiai Kalnelyje ir atmintis.

Merkinė, Varėnos rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija