2011 m. gruodžio 2 d.
Nr. 87
(1967)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Prikelti iš laiko užmaršties

Kaip žinome, yra posakis: „Iš akių – ir iš širdies bei atminties“. Žmonės greitai pamiršta žodžius: „niekada nepamiršiu“. Iš pradžių gal ir pasimeldžiama, ir prie kapo nuvykstama, bet kuo toliau, tuo labiau viskas eina užmarštin. Ir nebereikia nei maldos, nei šv. Mišių. Lieka apleistas kapas (vis tas taupumas, mąstant apie savo būsimąjį kapą, laikiną, iki Paskutinio teismo dienos, poilsio vietą). Žvelgiant į jį, reikėtų kiekvienam savęs paklausti: „O jeigu taip su manimi? Norėčiau to aš, ar ne?“

Bažnyčioje dirbusių kunigų kapų užmarštis buvo užvaldžiusi ir mus, skuodiškius. Mus išjudino dabartinis Skuodo Švenčiausios Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Petras Merliūnas.

Jau nuo pirmų atvykimo į Skuodo parapiją dienų jo visur pilna. Atvyko šaltą 2004 m. lapkričio 17 dieną. Nustebo, pažvelgęs į altorius, tabernakulį, pamatęs abejingumą tvarkai. Jau kitą dieną pats ėmėsi tvarkyti tabernakulį, puošti altorių priekines dalis. 2005 metais, klebonui vadovaujant, pakeistos bokšto balkių konstrukcijos, imtasi rengiamų Parapijos namų įrengimo, pradedant nuo pamatų tvirtinimo. Pertvarkytas bažnyčios elektros ūkis. Bažnyčios pastatas, kiti parapijai priklausantys pastatai, žemės apie pastatus nuosavybė – įteisintas.

Kleboną liūdina kapinėse matomi užmiršti parapijoje dirbusių kunigų kapai. Tiesa, kunigai laidoti XIX a. pabaigoje. Surasta net 16 palaidotų kunigų kapų (taip pat ir prieš 160 metų palaidoto klebono kun. Tomo Sudimto kapas). Ačiū Dievui, kad kelios moterys, žinodamos palaidojimo vietas, apravėdavo. Joms garbė. Nors kai kurie pasišaipo: „Kiek jūs už priežiūrą gaunat?“ O negavo nieko. Tai buvo jų auka ir pagarbos išreiškimas.

Išdrįso klebonas savo rūpestį iškelti viešumon. Pakviesti Pastoracinės Tarybos nariai aptarimui. Paskui imtasi aukų rinkimo kunigų kapų sutvarkymui. Atsakomybę prisiėmė Vytautas Šmitas.

Ar ne nuostabu? Į kapų sutvarkymo reikalą atsiliepė visa parapija. Aukų pakanka ne tik paminklo pastatymui ant Skuodo bažnyčios statytojo kapo, bet ir didesniems darbams. Atnaujinti buvę metalo kryžiai (3), kitoje vietoje pastatytas kryžius ant trijų palaidotų kunigų kapo. Sutvarkytos net 10 kunigų kapavietės. Ant bažnyčios sienos pakabinta kun. Tomui Sudimtui atminimo lenta, kurią 2011 m. rugsėjo 27 d. pašventino vyskupas Jonas Boruta, o lapkričio 5 dieną kapinėse (Narvydžių), dalyvaujant gausiam būriui tikinčiųjų, prelatui Juozui Šiuriui, dekanato kunigams, darbų vykdytojams, valdžios atstovams, per šv. Mišias, išklausius kan. Andriaus Sabaliausko turiningą žodį apie kunigo reikšmę Bažnyčioje, klebonui paprašius, pašventinti paminklai, pasimelsta už mirusius grojant orkestrui, giedota giesmių.

Skuodo parapijos tikintieji dėkingi klebonui (neseniai atšventusiam 70-ąjį savo gimtadienį) už jo rūpestį tiek dvasine, tiek medžiagine Bažnyčia.

Kunigų kapų sutvarkymu buvo įrodyta, jog ne visada galioja posakis: „Iš akių – ir iš atminties“.

Niekada nepamirškime savo mirusiųjų. Nepamirškime ir mirusio kunigo kapo, kapo to, kuris ėjo šventas ir garbingas pareigas, saugojo katalikų tikėjimą, tautiškumą. Nesunaikinkime kunigų kapų, kaip, sako, buvo padaryta vienoje parapijoje. Mat nebuvo, kas prižiūrėtų. Keista, nes kapai buvę šventoriuje.

Būkime dėmesingi vieni kitiems ne tik, kol Dievas leidžia šia žemele vaikščioti. Niekada nepamirškime vaikščiojusių pirma mūsų. Ir mūsų laukia kelionės pabaiga.

Skuodo Švenčiausios Trejybės parapijos tikintieji

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija