Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Rinkimai Rusijoje – pirmoji nesėkmė V. Putino partijai

Balsuoja Rusijos premjeras Vladimiras Putinas

Valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ vėliava

Nors sekmadienį Rusijoje rinktos Valstybės Dūmos rinkimų kampanija neapsiėjo ir be tokių pigių reklaminių triukų kaip V. Putino bandymas papirkti Rusijos karius – rinkimų dieną juos žadino muzika ir šventiniai pusryčiai, bet rinkimai buvo laimėti minimaliai. Suskaičiavus Rusijos parlamento rinkimų rezultatus, paaiškėjo, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo, tačiau žymiai mažesniu rezultatu nei buvo tikėtasi – ji negavo 50 proc. balsų. Preliminariais skaičiavimais, partijai pavyko gauti 49,83 balsų. Komunistų partija laimėjo 19,15 proc., „Sąžininga Rusija“ – 13,11 proc., Rusijos liberaldemokratų partija – 11,65 proc. balsų. Likusios trys opozicinės partijos, remiantis preliminariais duomenimis, į parlamentą vėl nepatenka. Rinkėjai buvo ypač pasyvūs – rinkimuose į Dūmą dalyvavo vos pusė, t.y. 50,4 proc. balso teisę turinčių Rusijos piliečių. Jeigu toks rezultatas bus patvirtintas, „Vieningoji Rusija“ neteks šiuo metu turimos dviejų trečdalių daugumos, kuri leido jai netrukdomai keisti įstatymus.

Šie rinkimai į žemuosius parlamento rūmus – 450 vietų Valstybės Dūmą – laikomi rimtu V. Putino galimybės išsilaikyti valdžioje išbandymu, jam rengiantis per kovą įvyksiančius prezidento rinkimus vėl siekti prezidento posto Kremliuje. Opozicijoje esančios jėgos siekė paskutinių galimybių kaip nors išjudinti iš pusiausvyros Putino per dešimt metų sukurtą politinę monopoliją. Apklausos rezultatai rodė, kad lapkričio pradžioje Putino reitingai krito iki žemiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį. Jį palaikė apie 60 proc. šalies gyventojų, nors dar spalį premjero darbą teigiamai vertino beveik 70 proc. Praėjusių metų pabaigoje V. Putino populiarumo reitingas siekė net 79 proc. Paskaičius komentarus rusiškų interneto svetainių puslapiuose susidaro įspūdis, kad jeigu apklausa būtų atlikta internetu, V. Putino populiarumas siektų vos 10 proc. Dar blogesnė žinia į prezidentus norinčiam grįžti V. Putinui buvo ta, kad „Vieningosios Rusijos“ partijai gali nepavykti išlaikyti dviejų trečdalių daugumos Valstybės Dūmoje. Putino partijos reitingai krito dar labiau – mėnesio pradžioje vos per savaitę jie smuko nuo 62 proc. iki 51 proc.

Nors prieš rinkimus buvo prognozuojama, kad „Vieningoji Rusija“ pajėgs užsitikrinti aiškią daugumą naujos sudėties parlamente, bet visuomenės apklausos rodė, kad, palyginti su 2007 metais, ji gaus maždaug 10 proc. mažiau balsų vietoj tada gautų 64,3 proc. balsų ir 315 vietų Dūmoje – tik apie 53 proc. Tačiau opozicija, neleidusi V. Putino partijai gauti nė 50 proc., pasiekė savotišką pergalę. Būsimo V. Putino pralaimėjimo prognozes galima buvo numatyti ir iš kai kurių netiesioginių požymių. Pavyzdžiui, neseniai, po vienos imtynininkų kovos, V. Putinas išgirdo precedento neturintį tribūnų švilpimą Maskvos arenoje. Kairiųjų liberalų „Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis praėjusią savaitę sakė, jog opozicija tikisi pagerinti rinkimų rezultatus, didėjant gyventojų pavargimui nuo V. Putino, kuris rengiasi valdyti iki gyvos galvos.

Nors Rusijos prezidentas D. Medvedevas biuletenį į balsadėžę metė šypsodamasis ir pozuodamas prieš fotografus, tačiau rinkimai į Valstybės Dūmą vyko ne taip sklandžiai, kaip norėjo ir prognozavo jis pats su premjeru V. Putinu. Rusijos parlamento –Valstybės Dūmos – rinkimų dieną atakas patyrė dažnai valdžią kritikuojančios žiniasklaidos priemonės  laikraščio „Komersant“ interneto svetainė kommersant.ru  ir radijo „Echo Moskvy“ tinklalapis. Populiarus verslo dienraštis „Kommersant“ po ketvirtadienio kibernetinės atakos nedirbo keturias dienas iš eilės. Taip pat nukentėjo asociacijos „Golos“ („Balsas“   red. past.) tinklalapis golos.org. „Golos“ vadovai šeštadienį sakė, kad valdžia ypač pyksta dėl jų „Pažeidimų žemėlapio“ projekto, kur žmonės galėjo įdėti bet kokią informaciją apie sukčiavimą per rinkimus visoje Rusijoje. Rusijos tinklaraštininkai taip pat skundėsi, kad negali prieiti prie savo puslapių populiarioje tinklaraščių platformoje Livejournal.com. Dar keli opozicijos naujienų tinklalapiai yra neprieinami. Opozicinės partijos skundžiasi dėl rinkimų tvarkos pažeidimų. Vienintelė Rusijos nepriklausoma stebėjimo kompanija „Golos“ užregistravo per 5300 nusiskundimų dėl rinkimų įstatymo pažeidimų. Komunistų partijos irgi teigia, kad sulaukė „tūkstančių skambučių iš regioninių biurų, kurie patvirtina masinius pažeidimus ir sukčiavimus – visą dieną ėjo pranešimai tarsi iš karo zonos“. Kitos opozicinės partijos irgi įtaria masinius rinkimų pažeidimus – balsavimą už pinigus ar balsadėžių užkimšimą.

Buvo pranešama apie Maskvoje vykstančius masinius demonstracijos „Prieš rinkimus“ narių suėmimus. Demonstracija turėjo įvykti Raudonojoje aikštėje. Rusijos Vidaus reikalų ministerija pranešė apie 12 žmonių sulaikymą, kurie nenorėjo skirstytis ir mėtė lankstinukus. Patys opozicijos atstovai teigė, kad daugelis potencialių akcijos dalyvių buvo suimti dar pakeliui į demonstraciją.

Maskvos centre, Triumfo aikštėje, likus pusvalandžiui iki nesankcionuotos opozicijos akcijos pradžios, sulaikytas ir opozicinio judėjimo „Mes“ lyderis R. Dobrochotovas.

Policininkai sekmadienio vakarą sulaikė kelis aktyvistus, dalyvavusius nesankcionuotoje akcijoje prie Svečių Rūmų Sankt Peterburge. newsru.com pranešė, kad Rusijos sostinėje būriavosi specialūs policijos būriai OMON ir kariai. Jie išsirikiavo prieš opozicinio „Kairiojo fronto“ rengiamą akciją „Rinkimų boikotas“, kuris turėjo vykti Teatro aikštėje Maskvoje. Šio miesto centre budėjo ir greitosios pagalbos automobiliai. Pranešta apie opozicijos atstovų persekiojimą. „Kitokios Rusijos“ aktyvistas Andrejus Gorinas šeštadienį gavo 10 parų arešto. Kitas opozicionierius – Sergejus Udalcovas – buvo pastebėtas sekmadienį, kai jį nežinomi vyrai sodino į „Mitsubishi“ automobilį be numerių. newsru.com taip pat pranešė, kad Vladimiro mieste rinkimai neapsiėjo be incidentų – esą apie 50 žmonių įsiveržė į vieną balsavimo apylinkę, ten kilo muštynės, ir tai neva organizavo „Teisingosios Rusijos“ atstovas, deputatas Antonas Beliakovas. Pats deputatas aiškino, kad veržėsi į apylinkę, nes norėjo užfiksuoti masinius rinkimų pažeidimus.

Keistai atrodė Rusijoje vykusius parlamento rinkimus stebėjusio Lietuvos Seimo nario Egidijaus Vareikio pranešimas, kad „bendrąja prasme“ rinkimai jo stebimose apylinkėse vyksta normaliai, nors neišvengiama smulkių pažeidimų. E. Vareikis sakė, kad, aplankęs gal 12–13 rinkiminių apylinkių Maskvoje, konstatavo, jog rinkimai iki pietų vyko visai ramiai, būta tik nežymių techninių pažeidimų – blogai su rinkėjų sąrašais, politinių pažeidimų nepastebėta. Tiesa, jis matęs, kad netoli V. Majakovskio aikštės, „kur dažnai renkasi opozicija“,  pasiruošta mitingui, stovi autobusai su policija bei greitosios pagalbos automobiliai.

Opozicinės partijos ir politologai nuogąstauja, kad V. Putino sugrįžimas į prezidento postą kovo mėnesį sustiprins autoritarizmą ir represijas, o griežtą politikos liniją pajus ir Baltijos šalys.

Lapkričio pirmojoje pusėje Helsinkyje vykusioje konferencijoje vienas opozicinės neregistruotos partijos PARNAS lyderių, buvęs premjeras Michailas Kasjanovas sakė: „Šiandien Rusijoje nėra jokios demokratijos ir niekada visiškos demokratijos Rusijoje nebuvo. Paskutinius 5–7 metus V. Putino režimas sugriovė viską, kas buvo iki tol sukurta. Šiuo metu Rusijoje nėra laisvų rinkimų, valdžios padalijimo, laisvos spaudos, nėra nepriklausomos teismų sistemos“. M. Kasjanovas mano, kad po rokiruotės valdžioje V. Putinui sugrįžus į prezidento postą dar bent dešimčiai metų, Kremlius mainais už investicijas ir energetinius išteklius gali reikalauti viešai ignoruoti žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir šio klausimo nekelti ES lygiu iš savo partnerių, taip pat ir Baltijos šalių. Žinomas žmogaus teisių gynėjas Rusijoje Sergejus Kovaliovas (beje, 1976 metais nuteistas Vilniuje ilgiems metams kalėti lageriuose už bendradarbiavimą su Lietuvoje veikusiu pogrindžiu), replikuodamas apie Estijos ir visų Baltijos šalių ateitį į valdžią sugrįžus V. Putinui, priminė Gruzijos karą 2008 metais, kurio metu gruzinams teko susidurti su Rusijos kariuomene ir buvo prarasti Pietų Osetijos ir Abchazijos regionai. „Estijos nuogąstavimai dėl pasienio gali pakartoti Gruzijos likimą. Ponai iš vieningosios Europos, toks pavojus egzistuoja! O kaip jūs reagavote į įvykius Gruzijoje? Jūs šitą pavojų numatėte ir bandėte su juo kovoti? Arba priešingai, jūs pavojų padidinote? Aš manau, kad jūsų, europiečių, elgesys padidino tokio tipo pavojų“, – apie galimas grėsmes Baltijos šalims Europos Parlamento ALDE frakcijos organizuotoje diskusijoje Helsinkyje kalbėjo S. Kovaliovas. Kitas PARNAS partijos lyderis Vladimiras Ryžkovas neabejoja, kad nuo pavasario represijos Rusijoje tik stiprės, griežtą V. Putino politiką pajus ir Baltijos valstybės. „Politika griežtės. V. Putinas – griežtos linijos šalininkas. Jeigu kalbame apie Lietuvą, prisimenate Mažeikius, kada užsuko naftos tiekimą, buvo mėsos karas su Lenkija, dujų karas su Ukraina, daug visko buvo, ir tai – V. Putino politika. Manau, kad V. Putinas – ne reformatorius, ne modernizuotojas, jis – KGB pulkininkas, jis – griežtos politikos šalininkas, kuri galios ir Baltijos valstybėms. Todėl reikia vienos bendros strategijos, kad Europa kalbėtų vienu balsu su Rusija“, – sakė V. Ryžkovas.

Ypač aštriai prieš V. Putiną pasisakė paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas. Paraginęs Rusijos piliečius balsuoti, jis siūlė nepalaikyti V. Putino vadovaujamos „Vieningos Rusijos“ partijos.

© 2011 „XXI amžius“