Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Religijos laisvės ir migracijos aktualijos

Mindaugas BUIKA

Protestai prieš krikščionių persekiojimą Egipte

Liepsnoja islamistų padegta krikščionių bažnyčia Kenijoje

Vatikano nuostatos Vilniaus konferencijoje

Lietuvai šiemet pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) Vilniuje vykusioje jos 18-oje Ministrų Tarybos sesijoje, kurioje dalyvavo kelių dešimčių valstybių užsienio reikalų ministrai, Šventajam Sostui atstovavo santykių su valstybėmis sekretorius prancūzas arkivyskupas Dominikas Mambertis. Gruodžio 6 dieną sakytoje kalboje išdėstęs kai kuriuos Katalikų Bažnyčiai rūpimus tarptautinės politikos klausimus, jis palankiai atsiliepė apie Lietuvos vyriausybės ir jos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pastangas „skatinti politinę valią“, kad būtų įtvirtintas „kultūros ir taikos dialogas“ ESBO terpėje. Tai visai teisėtas vertinimas, rodantis Lietuvos brandą ir gebėjimą vadovauti globalinėms struktūroms: ESBO yra didžiausia politinė šiaurės pusrutulio organizacija, kuriai priklauso 56 šalys nuo Kanados iki Kazachstano.

Kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija taikos siekiuose tradiciškai prioritetą teikia fundamentaliems žmogaus teisių klausimams, tai ir arkivyskupas D. Mambertis savo pasisakyme ypač akcentavo religijos laisvės aktualumą tvirtos taikos garantijoms bei žmogiškojo orumo išsaugojimui. Jis priminė, kad pernai ESBO pirmininkaujant Kazachstanui, šios šalies sostinėje Astanoje vykusioje konferencijoje buvo priimta Deklaracija, kurioje pabrėžiama religijos laisvės svarba, kovojant su netoleravimu ir diskriminavimu dėl išpažįstamo tikėjimo. Vatikano užsienio reikalų ministras taip pat pastebėjo, kad, nors religijos laisvė pabrėžtinai skelbiama daugelyje tarptautinės teisės dokumentų ir didžiosios dalies pasaulio valstybių konstitucijose, ji ir toliau pažeidinėjama su nemažėjančiu brutalumu.

Arkivyskupas D. Mambertis priminė, kaip popiežius Benediktas XVI savo kreipimesi 2011 metų Pasaulinei taikos dienai nurodė, jog tokia religijos laisvės pažeidinėjimo padėtis yra visiškai „nepriimtina, kadangi ji įžeidžia Dievą ir žmogaus orumą“. Beje, kaip rodo šiandienos padėtis, skirtingų tikybų atstovų konfliktai kelia grėsmę šalių vidaus visuomenės santarvei, tarptautiniam saugumui ir taikai bei tampa realia kliūtimi autentiškai ir integraliai pažangai. Daugelis krikščionių, ypač kai kuriose musulmoniškose šalyse, kur jų procentas tarp vietinių gyventojų yra gana nedidelis (Egiptas, Pakistanas, Sudanas, Indonezija), patiria nuolatinį diskriminavimą dėl savo tikėjimo į Jėzų Kristų, todėl reikalauja realios religinės laisvės. Šventojo Sosto atstovas Vilniuje sakytoje kalboje nurodė, kad „daugiau kaip du šimtai milijonų krikščionių, priklausančių įvairioms denominacijoms, išgyvena šiuos sunkumus, kadangi (minėtose ir kai kuriose kitose šalyse) esančios teisinės bei kultūrinės struktūros sudaro sąlygas tai diskriminacijai“.

Jis pripažino, kad kaip tik pirmininkaujančios Lietuvos iniciatyva ESBO ribose rugsėjo viduryje Romoje suorganizuota aukšto lygio konferencija „Prevencija bei atsakas į neapykantos incidentus ir nusikaltimus prieš krikščionis“ buvo sėkmingas ir dideles viltis teikiantis įvykis. Tas susitikimas patvirtino, jog tikrai įmanomas „konstruktyvus dialogas siekiant abipusio supratimo ir pagarbos tarp krikščionių ir kitų religijų išpažinėjų bei netikinčiųjų“, – sakė arkivyskupas D. Mambertis, kuris pats asmeniškai buvo pakviestas jame dalyvauti ir išsakyti Vatikano poziciją. Galbūt į minėtą Romos konferenciją panašūs susitarimai ESBO terpėje galėtų vykti dažniau, įgyti reguliarų pobūdį ir skatinti partnerių diskusijas bei bendradarbiavimą, tapti savotiškų nusikaltimų prieš krikščionis monitoringu. Kalbėdamas Vilniuje, Vatikano užsienio reikalų ministras taip pat iškėlė įdomią iniciatyvą įsteigti kasmet celebruojamą Tarptautinę dieną prieš krikščionių persekiojimus ir diskriminavimą, kurios minėjimas akivaizdžiai bylotų, jog šalių vyriausybės yra rimtai pasiryžusios spręsti šią opią problemą.

Šeima ir prekyba žmonėmis

Kitas ypač Šventajam Sostui ir visai Katalikų Bažnyčiai rūpimas tarptautinės politikos ir tarptautinės teisės klausimas, kurį ESBO ministrų susitikime palietė arkivyskupas D. Mambertis, yra gausių migrantų problemos. Jis paminėjo, jog yra būtina didesnį dėmesį kreipti migrantų humanitarinei, žmogiškojo gyvenimo pusei, o ne tik į juos žiūrėti, kaip į „laikiną darbo jėgą“. Vatikano užsienio reikalų ministras paminėjo aktualų migrantų teisės į šeimų sujungimą klausimą. „Šeima vaidina fundamentalų vaidmenį integracijos procese, suteikiant stabilumą imigrantų buvimui naujoje socialinėje aplinkoje ir netgi pačioje laikinoje migracijos dinamikoje“, – paminėjo arkivyskupas D. Mambertis.

Dabar, ypač Rytų Europos šalyse, daug svarstoma apie sparčiai gausėjantį skyrybų skaičių, šeimos ir santuokos nestabilumą. Daugelis ekspertų pripažįsta, kad išaugusi migracijos dinamika yra atsakinga už tą krizinę situaciją šeimose. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kuri visada pasižymėjo santuokų stabilumu, skyrybų skaičius per pastaruosius penkerius metus pagausėjo beveik dvigubai (nuo 40 iki 70 tūkstančių skyrybų per metus) ir būtent dėl migracijos plėtros. Taigi, kadangi migravimas tapo kasdienybe nemažai gyventojų daliai įvairiuose regionuose, privalu atsižvelgti į jų gyvenimo sąlygas įvairiose srityse. Užtikrinant migrantų teises ir saugumą, jie gali efektyviau savo talentais bei gebėjimais pasitarnauti juos priimančioje bendruomenėje, kartu su ja laisvai ir solidariai kurti savo bendrą ateitį.

Neatsietos nuo migracijos klausimo yra „nuolatinių migrantų“, keliautojų romų (čigonų) problemos, kurių sprendimui yra ESBO patvirtintas specialus Veiklos planas (Action plan on Roma and Sinti). Pripažinęs jo svarbą, arkivyskupas D. Mambertis savo Vilniuje sakytoje kalboje paminėjo, jog ypač reikia rūpintis romų švietimu ir lavinimu, kaip esminiu dalyku, įveikiant jų skurdo bei socialinės atskirties problemą. Turi būti saugomas ir skatinamas romų žmogiškasis orumas, šeimų stabilumas, tautinis tapatumas, kitos esminės teisės bei bendroji jų pažanga. Deja, kartais ir su romų klausimu yra susijusi skaudi nelegalaus žmonių gabenimo ar tiesiog prekybos jais problema, apie kurią pasisakė Šventojo Sosto atstovas.

Šis nelegalus, nusikalstamas, tačiau galingą globalinį mastą pasiekęs verslas paliečia beveik visas šalis: vienos jų yra aukų kilmės šalys, kitos vadinamojo tranzito ir pagaliau galutinės paskirties kraštai, kur atgabenami žmonės – ypač moterys ir vaikai – ne tik baisiam seksualiniam, bet ir beteisiam darbiniam išnaudojimui, kurį galima vadinti naujųjų laikų vergyste. Kovojant su šiuo prekybos žmonėmis reiškiniu, arkivyskupo D. Mamberčio teigimu, pirmiausia reikia ugdyti mentalitetą, pabrėžiantį kiekvieno asmens unikalų orumą, nepriklausomai nuo jo kilmės, rasinės, tautinės, religinės priklausomybės ar socialinės padėties. Būtina griežtai bausti visus, prekiaujančius žmonėmis bei nelegaliai juos išnaudojančius, ir skatinti, kad žiniasklaida teisingai atspindėtų to reiškinio daromą žalą.

Nuolat koreguojant esamus bei priimant naujus teisinius aktus dėl prekybos žmonėmis evoliucijos, reikia aktyvaus viešųjų ir privačių institucijų bendradarbiavimo, įskaitant religines struktūras. Pasitelkiant savanorius turi būti garantuojama, kad joks asmuo nebūtų perkamas ar parduodamas, pažeidžiant jo orumą ir fundamentalias teises, kadangi jis sukurtas būti laisvas ir pagal Dievo panašumą, todėl negali būti traktuojamas kaip vergas, – sakė Vatikano užsienio reikalų ministras.

Solidarumo ir apaštalavimo bendrystė

Svarbu pastebėti, kad popiežiaus Benedikto XVI ir Šventojo Sosto nuolatinis rūpinimasis migrantais, jų teisių ir gyvenimo sąlygų gerinimu neliko neįvertinti. Gruodžio 5 dieną, minint Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) – ši Jungtinių Tautų struktūra būstinę turi Ženevoje – įkūrimo 60-ąsias metines, buvo pranešta, kad Šventasis Sostas, turėjęs joje „nuolatinio stebėtojo“ statusą, tapo tikruoju nariu. Taigi Vatikanas įgijo stipresnį balsą milijonų migrantų realių politinių ir humanitarinių klausimų sprendimui, be abejonės, pirmiausia pabrėždamas šio balso moralinį ir etinį autoritetą. Šventojo Sosto nuncijus Europoje dislokuotuose Jungtinių Tautų padaliniuose arkivyskupas Silvanas Tomasis ta proga priminė, jog Katalikų Bažnyčia, turėdama platų socialinės paskirties organizacijų tinklą, jau seniai dalyvauja sprendžiant migrantų praktines problemas, todėl Vatikano statuso pakeitimas, įgalinantis didesnį jo bendradarbiavimą su tarptautine bendruomene, yra visiškai logiškas sprendimas.

Kaip tik šio sprendimo išvakarėse, gruodžio 4 dieną, susitikęs su piligrimais Romos Šv. Petro aikštėje sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldai, popiežius Benediktas XVI paragino rodyti didesnį solidarumą su milijonais žmonių, kurie priversti palikti savo gimtąją šalį ir išvykti svetur. „Mes dabar esame didžiulio migracijos išaugimo liudininkai, kai daugybė žmonių dėl įvairių priežasčių išvyksta iš savo šalies“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis priminė, jog neretai ši kelionė, ypač, kai vykstama nelegaliai iš Šiaurės Afrikos į Europą arba iš Meksikos į Jungtines Valstijas, yra labai pavojinga. „Ragindamas rodyti jiems didesnį solidarumą, meldžiuosi už juos ir visus, kurie stengiasi šiuos brolius ir seseris apsaugoti ir jiems padėti, net jeigu patys dėl to patiria rimtus sunkumus ir grėsmes“, – patvirtino popiežius Benediktas XVI.

Kasmet sausio viduryje – 2012-aisiais tai bus sausio 15-oji diena – Katalikų Bažnyčioje yra minima Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena, kuri taip pat turi seną tradiciją. Pirmą kartą ji buvo paminėta 1915 metais, kai, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, dabartinio Šventojo Tėvo bendravardis, tuometinis popiežius Benediktas XV paragino sušelpti dėl kovų gimtąsias vietas priverstus palikti žmones, tapusius karo pabėgėliais. Ateinančių metų pradžioje jau 98-ąjį kartą minimai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai parinkta aktuali tema „Migracija ir naujasis evangelizavimas“ siejama tiek su šių laikų misijų uždaviniais, tiek ir su religijos laisvės užtikrinimo aktualija.

Iš tikrųjų, kaip pastebėjo pristatydamas Šventojo Tėvo kreipimąsi būsimajai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai sielovados tarybos pirmininkas arkivyskupas Antonijus Marija Veljis, migracija dabar atveria naujas galimybes skelbti Evangeliją žmonėms, atvykusiems iš tų regionų, kur dar nepažįstamas Kristus. Tuo pat metu nemažai krikščionių migruoja į šalis, kuriose jų konfesija yra mažumos religija (pavyzdžiui, katalikai iš Baltijos šalių išvyksta gyventi į protestantiškąją Skandinaviją) arba kuriose dėl progresuojančio sekuliarizmo pati religija yra redukuota iki kultūrinio fenomeno. Čia patys krikščionys migrantai gali tapti aktyviais evangelizuotojais, pirmiausia užtikrindami jiems reikiamas sąlygas tikybos praktikavimui. Kiekvienu atveju garantuojant reikiamą pastoracinę globą, naujosios evangelizacijos kontekstas migrantų pasaulyje turi skatinti taikų ir geranorišką kontaktą bei dialogą visuose lygmenyse, – pabrėžė arkivyskupas A. Veljis.

Plačiau dokumentas „Migracija ir Naujoji evangelizacija“ bus apžvelgtas prieš Pasaulinės migrantų dienos šventimą.

© 2011 „XXI amžius“