Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

ESBO sustikime neišvengta aštrių kampų

Grupė Vilniuje vykusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Ministrų Tarybos sesijos dalyvių. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton Džojos Gundos Barysaitės (president.lt) nuotrauka

Tarp aukšto rango užsienio svečių, dalyvavusių gruodžio 6–7 dienomis Vilniuje surengtame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos susitikime, buvo apie 40 ESBO narių ministrų: Vokietijos, Turkijos, Ispanijos, Ukrainos, Švedijos, Olandijos, Liuksemburgo, Kazachstano, Graikijos, Lenkijos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Belgijos, Kanados, Danijos, Suomijos, Gruzijos, Airijos, Serbijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių. Susitikimas Vilniuje buvo surengtas todėl, kad Lietuva šiemet baigia metus trukusį pirmininkavimą ESBO. Nuo 2012 m. sausio 1-osios vadovavimas perduodamas Airijai. Lietuva prie šios organizacijos prisijungė 1991 metais. Dėl užimtumo į susitikimą neatvyko Europos Sąjungos (ES) įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, dėl santykių su Lietuva pablogėjimo neatvyko Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Svarbiausi svečiai susitikime buvo JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton bei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tarp kurių ir vyko didžiausi nesutarimai ir ginčai.

JAV valstybės sekretorė H. Clinton tiesiai ir aštriai pasisakė dėl prieš kelias dienas įvykusių Rusijos parlamento rinkimų, nes juose negalėjo dalyvauti daugelis partijų, kurios specialiai nebuvo registruojamos. Ji paminėjo buvusio premjero Michailo Kasjanovo ir kai kurių kitų žinomų žmonių vadovaujamą Rusijos liaudies laisvės partiją „Už Rusiją be savivalės ir korupcijos“ (PARNAS). Ši partija kreipėsi į ESBO pirmininką, Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį ir prašė atkreipti ESBO šalių narių dėmesį į Rusijos valdžios pažeidimus. Kalbėdama Ministrų Tarybos sesijoje H. Clinton sakė: „Kai valdžia nesugeba nubausti tų, kurie pažeidinėja žmonių teises, ji sugriauna teisingumą ir pamina žmonių pasitikėjimą. Kaip matėme daugelyje valstybių, neseniai ir Dūmos rinkimuose Rusijoje, nelaisvi ir neteisingi rinkimai turi tą patį efektą. Mes tikrai abejojame dėl šių rinkimų įgyvendinimo, nes tokios nepriklausomos politinės partijos kaip PARNAS negalėjo būti registruotos“. JAV valstybės sekretorė paminėjo žinanti ir tai, kad rinkimų Rusijoje metu buvo „nulaužtas“ asociacijos „Golos“ tinklapis bei specialus projektas „Pažeidimų žemėlapis“, o muitininkai trumpam sulaikė šios organizacijos vadovę Liliją Šibanovą bei paėmė tyrimui nešiojamąjį kompiuterį.

H. Clinton išsakė susirūpinimą ir dėl Baltarusijos režimo persekiojamų opozicionierių bei Ukrainoje teisiamos buvusios premjerės Julijos Tymošenko. JAV valstybės sekretorė sakė: „Šiandien regione stebime didžiulį rūpestį keliančius žmogaus teisių pažeidimus, kurie pamina esminius ESBO įsipareigojimus. Tai vis didėjantys apribojimai pagrindinėms žmogaus teisėms visame regione. Už 40 kilometrų nuo čia esančioje Baltarusijoje žmogaus teisių gynėjai patiria persekiojimą. Žmonės, tokie kaip Alesis Beliackis, yra siunčiami 4,5 metų į kalėjimą už mokesčių vengimą, tačiau tikrasis jo nusikaltimas valstybės akyse yra pagalba aukoms, nukentėjusioms nuo valstybės represijų“. H. Clinton viešai pasakė, kad buvę kandidatai į Baltarusijos prezidentus Andrejus Sanikovas ir Nikolajus Statkevičius „vis dar yra kalėjime, nors praėjo metai, kai valdžia su jais susidorojo“. H. Clinton taip pat pabrėžė, kad kai kurios valstybės nusisuka nuo ankstesnių pasiekimų bei nebepaiso įstatymų viršenybės principų. Tokiu pasmerkimo pavyzdžiu H. Clinton paminėjo Ukrainą, kurioje buvusi premjerė J. Tymošenko yra teisiama už šaliai nepalankios sutarties su Rusija pasirašymą. Savo kalboje H. Clinton apžvelgė ir padėtį Egipte, kur piliečiai nuvertė ilgus metus valdžiusį diktatorių bei išsireikalavo kariškių vyriausybės surengti rinkimus. Politikė sakė, jog egiptiečiai nusipelno demokratijos. Ji taip pat teigė, kad JAV ir toliau palaiko Gruzijos teritorinį integralumą bei norėtų progreso sprendžiant konfliktą tarp Rusijos bei Gruzijos dėl per karą atplėštų ir nepriklausomomis paskelbtų Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų, militarizuojamų Rusijos karinių pajėgų. H. Clinton ne tik dalyvavo oficialiuose renginiuose, bet ir susitiko su Baltarusijos opozicijos aktyvistais. Ji taip pat dalyvavo ir kituose dvišaliuose susitikimuose. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trumpame susitikime su JAV valstybės sekretore aptarė regioninio saugumo klausimus, susijusius su regiono saugumu – NATO saugumo užtikrinimu regione ir pasiruošimu NATO viršūnių susitikimui gegužės mėnesį Čikagoje. Taip pat buvo kalbama apie oro policijos misijos pastovumą Lietuvoje bei apie galimybes Lietuvai prisidėti prie šios misijos užtikrinimo. Svarstant šiuos klausimus atsižvelgta į tai, kad Lietuvos ir Baltijos šalių kaimynystėje didėja kariuomenės ir ginkluotės skaičius, vykdomi intensyvūs kariniai mokymai, tad NATO buvimas yra labai svarbus.

Deja, vadinamoji Žmogaus teisių koalicija valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre JAV valstybės sekretorę įtikinėjo, kad Lietuvoje žmogaus teisių padėtis blogėja. Žmogaus teisių koalicija vienija organizaciją „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, Lietuvos gėjų lygą, Lietuvos žydų bendruomenę, Lietuvos žmogaus teisių centrą, Lygių galimybių plėtros centrą, Lygių teisių ir socialinės plėtros centrą, Romų visuomenės centrą ir Žmogaus teisių stebėjimo institutą. Visos organizacijos ieško tariamų nusižengimų tautinių ir seksualinių mažumų klausimais Lietuvoje.

Dvišaliame susitikime su H. Clinton Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis aptarė pavojus regione, kuriuos kelia sustiprėjęs karinis Rusijos aktyvumas. Pasak ministro, kol su Rusija nėra pasirašytas aiškus susitarimas dėl taktinių branduolinių ginklų, Europoje tai pat turėtų išlikti JAV branduoliniai ginklai. Susitikime H. Clinton iškėlė klausimą apie Lietuvos pareigą skirti pakankamą karinių pajėgumų finansavimą. Kaip žinoma, Lietuva neskiria prižadėtų 2 proc. bendro vidaus produkto (BVP) gynybai. Pasak A. Ažubalio, su JAV valstybės sekretore aptarta ir NATO vykdoma oro policijos misija virš Baltijos valstybių oro erdvės: „Buvo kalbama apie galimybę jai  tapti nuolatine“.

Savaime suprantama, Maskva pasinaudojo proga suniekinti H. Clinton pareikštą nuomonę apie rinkimus į Rusijos Valstybės Dūmą. Rusijos Užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė: „Laikome nepriimtinais JAV valstybės sekretorės H. Clinton, taip pat Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento atstovų pareiškimus apie Rusijoje vykusius parlamento rinkimus“. Rusijos URM „apgailestaudama turi konstatuoti, kad Vašingtonas laikosi seniai atgyvenusių stereotipų, toliau „kabina etiketes“, net nemėgindamas išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta mūsų rinkimuose“. O pats S. Lavrovas neliko skolingas H. Clinton, spaudos konferencijoje Rusijos ambasadoje pareikšdamas, kad ji į Lietuvą atvyko tik tam, kad pasirodytų savo rinkėjams Demokratų partijoje. S. Lavrovas taip pat kritikavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministrą, kuris esą žarstosi viešais pareiškimais. A. Ažubalis esą bandė deklaruoti „parodęs savo kolegai, kur vėžiai žiemoja“, nors abiejų ministrų susitikime nevyko nieko panašaus. S. Lavrovas galvoje turėjo A. Ažubalio pareiškimus, kad okupacijos žalos atlyginimo klausimas išlieka Lietuvos darbotvarkėje diplomatinėje arenoje. Rusijos diplomatijos šefas taip pat kalbėjo apie priešraketinės gynybos sistemas, kovinės ginkluotės dislokavimą Kaliningrado srityje. Čia jis pareiškė, esą Rusija tokiais veiksmais jokių tarptautinių įsipareigojimų nepažeidžia – priešingai nei NATO, kurios ginkluotės prie Rusijos sienų daugėja. Rusijos ministras pasidžiaugė, kad istorikai dirba gerai, kad jų surinkta medžiaga įdomi. „Jei ši diskusija leidžia jam (A. Ažubaliui) sakyti, kad jis reikalavo manęs atsiprašyti už okupaciją – tai jo sąžinės reikalas“, –  pareiškė S. Lavrovas. Aiškindamas apie Rusijos karinius planus Kaliningrade, jis pareiškė, kad Rusija jokių įsipareigojimų tokiais savo veiksmais nepažeidžia. „Tai Rusijos Federacijos teritorija. Mes nepažeidžiame jokių tarptautinių įsipareigojimų. Per pastaruosius 6 ar 7 metus mes išvedėme iš Kaliningrado srities šimtus vienetų sunkios ginkluotės. Mes, be abejo, keisime dalį šių ginklų modernia ginkluote. Bet tai bus daroma išimtinai Rusijos Federacijos kompetencijoje ir nepažeidžiant jokių tarptautinių įsipareigojimų. Taigi nemanau, kad Lietuvos kolegos ar kokia nors kita valstybė Europoje turėtų dėl to nerimauti“, – sakė S. Lavrovas. Tuo tarpu Rusijai esą yra dėl ko nerimauti. „Mums nerimą kelia tai, kad užsienio ginklai, užsienio karinė infrastruktūra kuriama aplink Rusijos Federaciją, mūsų kaimynių teritorijose. NATO įsipareigojo to nedaryti, kai pasirašėme susitarimą tarp NATO ir Rusijos. NATO sakė, kad nebus jokių stambių kovinių pajėgų naujųjų NATO narių teritorijoje. Šis įsipareigojimas buvo šiurkščiai pažeistas“, – aiškino S. Lavrovas.

Netrukus A. Ažubalis komentavo S. Lavrovo pareiškimą, kad NATO, pažeisdamas savo įsipareigojimus, telkia karines pajėgas aplink Rusiją. Trečiadienio vakarą Vilniuje, pasibaigus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ministrų susitikimui, jis sakė: „Aš tikrai tokių įsipareigojimų nesu girdėjęs, galbūt tai yra savotiška interpretacija. Kita vertus, pasakysiu labai paprastai, nežinau, kur mano kolega Rusijos ministras mato kažkokias žymias ginkluotąsias naujas NATO pajėgas, kurios yra dislokuojamos prie Rusijos sienų. Aš tokių pajėgų nežinau“. Ministras sukritikavo planus Karaliaučiaus srityje dislokuoti modernias žemė-oras tipo raketines sistemas S-400, apie kuriuos trečiadienį paskelbė Rusijos karinė vadovybė.

Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, kalbėdamas Vilniuje vykusioje ESBO Ministrų Tarybos sesijoje, siekė sumenkinti ESBO vaidmenį ir parodyti jo „sumenkėjimą“ ateityje, nors tarptautiniu lygmeniu iškėlė Algirdo Paleckio suburtos organizacijos „Lietuva be nacizmo“ teiginius, esą Lietuvoje bandoma reabilituoti nacizmą. (Apie tai plačiau rašėme penktadienio numeryje).

Gal per daug optimistiškas buvo Lietuvos užsienio reikalų ministro A. Ažubalio džiaugsmas kai kuriais pasiekimais šiame susitikime. Esą pavyko priimti svarbius sutarimus dėl Afganistano, kibernetinio ir energetinio saugumo, prekybos žmonėmis, ginklais ir narkotikais. Tačiau ministras vengė paminėti aštrius momentus, kilusius tarp Rusijos ir JAV atstovų. Jis sakė, kad „tą patvirtinti gali uždaruose posėdžiuose dalyvavę ministrai“, pats vengdamas pripažinti, kad H. Clinton ir S. Lavrovo požiūriai buvo diametraliai priešingi. Beje, S. Lavrovas įvairiomis manipuliacijomis pasiekė, kad nebūtų priimta deklaracija dėl minčių laisvės internete. Būtent S. Lavrovo pastangomis Vilniuje buvo užblokuota JAV ir dar 20 šalių pasiūlyta „Deklaracija dėl fundamentalių laisvių skaitmeniniame amžiuje“, kitaip sakant, dėl laisvių kibernetinėje erdvėje.

Su Rusijos  URM vadovu S. Lavrovu susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis teigė pareiškęs, kad okupacijos klausimas liks dvišalių santykių darbotvarkėje, o Lietuva, nepaisant Maskvos kritikos, tęs energetikos reformas, kuriomis siekiama atsikratyti „Gazprom“ monopolio. Kaip žinoma, sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė iškart, kai paskelbė Nepriklausomybę 1990 metais. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume. 2000-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau realių žingsnių nesiimta. Rusija 1991 metais dvišalėje sutartyje pripažino, kad 1940 metais Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią aneksiją. Tačiau jau kurį laiką Rusija atsisako viešai pripažinti, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Todėl A. Ažubalis teigė Rusijos užsienio reikalų ministrui pasiūlęs intensyvinti abiejų šalių istorikų bendrą darbą. Ministras esą labai geranoriškai pasiūlymą priėmė ir pritarė, kad reikia „labai atsargiai rinktis, kuo remtis ir ką cituoti“ (turima galvoje A. Paleckio organizacijos nuostatos apie Lietuvoje kylantį nacizmą).

© 2011 „XXI amžius“