Kultūros zona

2011 metai

Pokalbių niša

Armonikos, skrabalai, dūdos...

Pakruojo kultūros centro direktorė Nijolė Kybartienė

„XXI amžiaus“ pašnekovė – Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros centro direktorė Irena KYBARTIENĖ.

Aną žiemą Pakruojis išgarsėjo respublikiniu skrabalų muzikos festivaliu. Kaip ir kada kilo mintis rengti tokį festivalį?

Anksčiau Pakruojyje 15 metų vyko muzikantų šventės „Pupų Dėdės armonika“. Suvažiuodavo armonikieriai iš  įvairių šalies vietų, koncertas tęsdavosi 6–7 valandas. Paskui pajutome, kad baigiame išsisemti: tie patys muzikantai, toli jiems atvykti, brangi kelionė. Reikėjo daryti kažką kita. Padėjo atsitiktinumas. Muzikantui Egidijui Impoliui nuo scenos nešant skrabalus, už durų užkliuvo jų kojos. Eidama suplojau rankomis ir sušukau: „Kitais metais Pakruojyje bus skrabalų šventė“.

Toks mano pasakymas ir pačiai patiko. Nusprendžiau  pabandyti, nors iš tikrųjų nesitikėjau, kad Lietuvoje yra tiek šaunių skrabalininkų. Nesitikėjau, kad į pirmąją šventę galėtų tiek jų susirinkti. Paprastai skrabalininkai yra orkestruose, solistai ir mažai grojantys, todėl nedaug kas tikėjo, kad tokia šventė įvyks, nors pati buvau nusiteikusi optimistiškai.

Visgi tokia šventė įvyko. Kas jums daugiausia padėjo?

Itin skatino ir suteikė vilties Regimantas Šilinskas, klaipėdietis skrabalininkas, vienas žymiausių muzikantų, atstovaujantis Lietuvai Europoje ir pasaulyje. Jis sakė: „Tik darykit, ir aš jums padėsiu“, taip pat pasiūlė pakviesti Augustiną Užkuratą, irgi klaipėdietį, labai puikų muzikantą. Susirinko nemažas skrabalininkų pulkelis, prisijungė Joniškio muzikos mokyklos muzikantai. Vyko profesionalių ir pradedančiųjų skrabalininkų šventė.

Kaip skrabalų muzikos festivalis vyko šiemet?

Šiemet jau buvo antras ir gerokai didesnis festivalis. Prisijungė mokinių ir profesionalų iš Panevėžio ir Alytaus muzikos mokyklų. Juk tai gera metodinė medžiaga: kai groja profesionalūs skrabalininkai, iš jų vaikai gali pasimokyti, su jais pasikonsultuoti. Iš Šiaulių atvyko ir šauni kapela „Šelmiai“ bei skrabalininkas Arūnas Šliauteris.

O kaip bus ateityje?

Kitais metais tikimės paįvairinti šventės programą, joje bus kitokių dainų, svečių teisėmis žadame pasikviesti armonikierių. Įsiklausome ir į žiūrovų pageidavimus. Žinote, kai skrabalininkai atlieka įvairius kūrinius, salė atsistoja, kartu dainuoja ir ploja. Žiūrovus žavi Regimanto Šilinsko, Augustino Užkurato, Arūno Šliauterio muzikavimas. R. Šilinskas sakė negirdėjęs, jog tokia šventė vyktų kur nors kitur Europoje ar pasaulyje. Festivalyje prizinių vietų nebūna, nes nelabai yra su kuo varžytis, nelabai kas gali vertinti muzikantų profesionalumą. Tai juk ne varžytuvės. Specialius šventės prizus išdrožia rozalimietis Egidijus Impolis, medžio meistras. Šiųmetei šventei padarė verpstes, kurios simbolizavo ir skrabalus, ir Pakruojo krašto malūnus. O verpstės namuose neša laimę ir sėkmę.

Kaip prasimanote pinigėlių tokioms šventėms?

Neatsisako paremti rajono verslininkai, jeigu jie mato, kad tai bus naudinga ir įdomu krašto žmonėms. Kiek leidžia rajono biudžetas, paremia savivaldybė.

Kokiais dar renginiais pragiedrinate savo krašto žmonių nuotaikas?

Balandį buvo paminėta Pakruojo kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių grupės „Laja“ 30 metų veiklos sukaktis. Koncerte dalyvavo Užvenčio, Rygos lietuvių saviveikliniai kolektyvai. Kitąmet pažymėsime kaimo teatrų šventės „Vaidiname kaimui“ dvidešimtmetį. Kas antri metai vyksta pučiamųjų orkestrų šventė „Vario dūdos“. Išsiauginome šaunų vaikų pučiamųjų orkestrą „Viestartas“, pavadintą žiemgalių kunigaikščio vardu. Suvažiuoja pučiamųjų kolektyvai, su kuriais draugaujame. Rengiame chorų šventę „Aušta aušrelė,“ skirtą kompozitoriaus Juozo Pakalnio atminimui. Pernai ji vyko rajono kultūros centre, o šiemet, lapkričio mėnesį, choristų balsai skambėjo Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Tai lėmė gražus bendradarbiavimas su klebonu ir dekanu kun. Ričardu Rutkausku.

Visko, kas vyksta gero ir gražaus mūsų krašte, nesuminėsi, tačiau galiu užtikrinti: sunkiausiais metais pakruojiečiai neliko abejingi dainai, šokiui ir muzikai.

Kalbėjosi Bronius VERTELKA

Pakruojis
Autoriaus nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“