|
Vienybė Seime?
Socialdemokratai ir konservatoriai pasmerkė N. Venckienę
Antradienį Seimo komisija nusprendė atiduoti Kauno apygardos teismo teisėją Neringą Venckienę į prokuratūros rankas: ji gali būti suimta bet kurią minutę, nuteista ir pasiųsta į kalėjimą net už tariamas penkias prokurorų jai inkriminuojamas veikas, o iš tiesų vien už tai, kad su broliu atskleidė pedofilų prievartautos mergaitės tragediją. Tą pačią dieną, antradienį, Seimas skubos tvarka patvirtino komisijos sprendimą N. Venckienę atiduoti prokuratūros ir teisėtvarkos susidorojimui. Taip Seimas, praradęs bet kokią garbę, užbaigia savo darbus. Kas tie komisijos nariai, balsavę už susidorojimą su teisėja? Už siūlymą panaikinti N. Venckienės teisinį imunitetą balsavo komisijos pirmininkas, konservatorius Evaldas Jurkevičius, konservatorius Stasys Šedbaras, socialdemokratai Julius Sabatauskas, Jonas Juozapaitis, liberalė Dalia Kuodytė, liberalcentristė Arūnė Stirblytė. Evaldas Lementauskas, kaip ir buvo skelbęs anksčiau, komisijos posėdyje nedalyvavo dėl pirmininko E. Jurkevičiaus diktatūrinio vadovavimo. Kiti penki komisijos nariai Rytas Kupčinskas, Naglis Puteikis, Jonas Ramonas, Mečislovas Zasčiurinskas ir Rimas Antanas Ručys nesutiko su nuožmiu sprendimu ir balsavo prieš.
Komisijos pirmininkas net neprašė gauti filmuotos medžiagos, įrodančios, kokią prievartą tariamai naudojo N. Venckienė prieš į jos tėvų namus įsibrovusius policininkus, nors jie akivaizdžiai pažeidė teisėjos imunitetą, kurį ji turėjo ir iki gegužės 17-osios, ir vėliau, iki birželio 26-osios, kai jis buvo panaikintas. Kai praėjusią savaitę N. Venckienė pati pateikė filmuotą medžiagą, komisijos pirmininkas atsisakė ją peržiūrėti ir nagrinėti sprendimą susidoroti su teisėja jis jau žinojo iš anksto.
Kaip pasityčiojimas skambėjo komisijos pirmininko E. Jurkevičiaus kvietimas N. Venckienei, jeigu ji neatsidurs Panevėžio kalėjime, su juo varžytis Seimo rinkimuose rudenį jo rinkimų apygardoje. Tokia veidmainiška ir demagogiška E. Jurkevičiaus pozicija yra labai toli nuo krikščioniškų moralės principų, kurių turėtų laikytis krikščionims demokratams priklausantis parlamentaras. Didžiulis susidorojimo geismas taip užvaldė E. Jurkevičių, kad jis dar tą patį rytą komisijos sprendimą įregistravo Seimo plenarinio posėdžio sekretoriate (nepaisant to, kad Seimo statutas neleidžia skubotai registruoti tyrimo komisijų rezoliucijų), taip suteikdamas Seimui galimybę prieš išeinant į užtarnautas atostogas galutinai atiduoti N. Venckienę prokurorų ir teisėjų savivalei. Pagal tą rezoliuciją bus ne tik naikinamas jos teisinis imunitetas ir ji traukiama baudžiamojon atsakomybėn, bet netgi leidžiama suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę.
Komisija ir visas Seimas nekreipė jokio dėmesio į visuomenės nuomonę. Seimo vadovybė ir beveik pusė Seimo narių nepaisė prie Seimo protestavusių žmonių reikalavimų, Lietuvos Nepriklausomybės Lygos kreipimosi, reikalaujančio N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą spręsti tik po to, kai bus vėl atnaujinta ir išspręsta dabar iki rudens sustabdyta pedofilijos byla, bet ir atmetė iš žymių teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų suburtos visuomeninės komisijos, analizavusios gegužės 17-osios įvykius Garliavoje, išvadas, kurios nedviprasmiškai teigė: policijos veiksmai vykdant teismo sprendimą buvo prievartiniai. Komisijos išvadose rašoma, kad visuomenininkai turi pakankamai duomenų teigti, jog, vykdant teismo sprendimą perduoti mažametę mergaitę motinai, buvo nepagrįstai pažeista žmonių laisvė judėti, nepagrįstai sužaloti žmonės, pažemintas jų orumas bei padaryti kiti nusižengimai.
Visuomeninės komisijos pirmininkas S. Arlauskas spaudos konferencijoje praėjusią savaitę sakė: Veiksmams buvo ruošiamasi iš anksto ir į šiuos neteisėtus veiksmus įtraukta daug valstybės pareigūnų iš įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų. Taip pat iš anksto tartasi, kaip nuslėpti smurto pėdsakus: be teismo sankcijos nusuktos name įrengtos vaizdo kameros, iš patalpos buvo šalinami prievartos panaudojimą galėję paliudyti asmenys. Profesorius S. Arlauskas taip pat aiškino: Vaikas negali būti skubiai išplėšiamas iš aplinkos, kurioje jis gimė ir užaugo, atskirtas nuo senelių, artimų giminaičių ir draugų, nes tai prieštarauja humaniškumo principams. Visuomeninės komisijos išvadas komentavusi parlamentarė Aurelija Stancikienė mano, jog iš tikrųjų pati valstybė, kuri privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi Konstitucijos, labai grubia forma pažeidė pagrindinį šalies įstatymą. Seimo narė įsitikinusi, jog teisininkų, Nepriklausomybės akto signatarų parengtos pastabos įrodo, kad teisėjos N. Venckienės nėra kuo kaltinti, o šalies vadovė Dalia Grybauskaitė turėtų sureaguoti į komisijos išvadas ir nubausti už gegužės 17-ąją Garliavoje įvykdytą smurto aktą atsakingus asmenis. Visa esmė kyla iš to, kad, jeigu buvo nesilaikoma Konstitucijos, tai yra pagrindinio įstatymo, tai natūralu, kad kiekvienas žmogus turi teisę gintis ir priešintis. Tai reiškia, kad nėra dėl ko N. Venckienę kaltinti. Tai buvo būtinoji gintis, o šiuo metu viskas yra apverčiama visiškai aukštyn kojomis pati valstybė, padariusi nusikaltimą, kaltina teisėją. Kaltas pereina į puolimą taip galima apibūdinti situaciją, į kurią pateko valstybė, komentavo A. Stancikienė.
Teisėja N. Venckienė pareiškė savo nuomonę, kad Seimo laikinosios komisijos nariams, kurie balsavo už jos teisinės neliečiamybės atėmimą, reikėtų pradėti ikiteisminius tyrimus: Normalioje valstybėje šiems Seimo nariams, priėmus tokį sprendimą, patiems būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nes, nesant jokių įrodymų ir jų nepateikus Seimo laikinajai komisijai, jie nutarė naikinti man teisinę neliečiamybę. Anot N. Venckienės, tai tik įrodo, kad Lietuvai iki teisinės valstybės dar labai toli.
Po neilgų diskusijų (pirmininkaujantieji posėdžiui kiek galėdami trukdė už N. Venckienę pasisakantiems Seimo nariams) Seimas antradienį 73 balsais nusprendė atimti N. Venckienės teisinę neliečiamybę ir atiduoti ją prokurorų ir teisėjų susidorojimui. Dauguma konservatorių ir socialdemokratų (kokia graži santarvė!) balsavo už susidorojimą su N. Venckiene. Verta paminėti, kad Seimo frakcija Tvarka ir teisingumas išplatino pranešimą, kad jos nariai balsavimą dėl N. Venckienės neliečiamybės laiko politinėmis spekuliacijomis, o ne rimtų problemų sprendimo būdu. Dėl šios priežasties parlamentarai tvarkiečiai balsavime nusprendė nedalyvauti.
* * *
Atvykus į kaimą, operatyvinė grupė (laikydamasi reikalingos konspiracijos) užmezga ryšį su vietiniais valdžios atstovais (vietinės tarybos pirmininku, sekretoriumi ar nariais) ir kartu su jais išaiškina tikslią išvežti numatytų šeimų gyvenamąją vietą. Po to operatyvinė grupė drauge su valdžios atstovais, skirtais turtui surašinėti, vyksta išvežimo operacijos atlikti. Operacija pradedama auštant. Įėjęs į išvežamojo butą, operatyvinės grupės vyresnysis surenka visą šeimą į vieną kambarį, imdamasis reikalingų atsargumo priemonių, kad neįvyktų kokių nors išsišokimų. (...) Jei išvežamasis atsisako atidaryti savo buto duris, nors ir žino, kad yra atvykę NKGB bendradarbiai, duris reikia išlaužti. Atskirais atvejais į pagalbą kviečiamos kaimyninės operatyvinės grupės, atliekančios operaciją toje pačioje vietovėje. Kartu reikia turėti galvoje, kad ši operacija turi būti atlikta be triukšmo ir panikos, taip, kad nepasireikštų jokių demonstracijų bei kitokių išsišokimų ne tik iš išvežamųjų pusės, bet ir iš tam tikros dalies aplinkinių gyventojų, priešingai nusiteikusių Tarybų valdžios atžvilgiu. (...) Patikrinama, ar operatyvinių grupių dalyviai turi su savim ginklą bei šovinių, ar ginklas tvarkingas. Ginklas turi būti paruoštas šauti, užtaisytas, tačiau šovinys į vamzdį neįleidžiamas. Ginklas pavartojamas tik būtinam reikalui esant ginkluoto užpuolimo arba ginkluoto pasipriešinimo atveju (...).
(Iš 1941 metų birželio lietuvių trėmimus į Rusiją organizavusio ir įteisinusio Ivano Serovo, sovietinės Rusijos saugumo komisaro pavaduotojo, slaptos instrukcijos).
Ar ne pagal tokį scenarijų vyko mažosios Deimantės pagrobimas, atskyrimas nuo artimų jai žmonių ir išvežimas į nežinią Karkazų kaime prie Garliavos, laikantis reikalingos konspiracijos, slapta susitarus (užmezgus ryšį su vietiniais valdžios atstovais) gegužės 17-ąją buvo izoliuotas nuo visos Lietuvos. Ir apskritai viskas buvo daroma pagal Serovo instrukciją. Gal pakeitus kai kurias smulkmenas. Tik po dabarties slaptąja instrukcija (ne įstatymu!) pasirašė ne Serovas, o kitas panašus banditas, veikiantis valstybės vardu. O gal iš viso niekas jokios instrukcijos nepasirašė? Juk pseudoteisinėje valstybėje galima apsieiti ir be raštiškų instrukcijų (Stalinas be reikalo jas sukūrė), pakanka ir antstolės, vadovaujančios policijos vykdomai neteisėtai operacijai, kuriai paskui pritaria ir teismai, ir prokurorai, ir parlamentarai.
Žinoma, kokia valdžia 1941 metais, taip pat ir iki tol bei vėliau valdė Sovietų Sąjungą ir okupuotą Lietuvą. Tai buvo neteisinė valdžia, neteisinė valstybė. Represijomis valdomų teritorijų ir tautų žmonės patyrė visišką beteisiškumą. Bet ar teisinė valdžia yra Lietuvoje? Ar neteisingumą vykdanti valdžia gali būti teisėta? Ar gali egzistuoti teisėtas parlamentas, įteisinantis neteisėtumą ir neteisingumą?
KURLINK EINA LIETUVA?
Individualūs Seimo narių balsavimo rezultatai
Už (73): Adomėnas Mantas, Aleknaitė-Abramikienė Vilija, Anušauskas Arvydas, Andriukaitis Vytenis Povilas, Auštrevičius Petras, Ažubalis Audronius, Babilius Vincas, Bacevičius Vaidotas, Baltraitienė Virginija, Bastys Mindaugas, Bekintienė Danutė, Bogušis Vytautas, Bradauskas Bronius, Bucevičius Saulius, Budrys Dainius, Butkevičius Algirdas, Čaplikas Algis, Čigriejienė Vida Marija, Daukšys Kęstutis, Dautartas Julius, Degutienė Irena, Dinius Laimontas, Endzinas Audrius, Giedraitis Stanislovas, Glaveckas Kęstutis, Jagminas Jonas, Jankauskas Donatas, Jonyla Edmundas, Juknevičienė Rasa, Juozapaitis Jonas, Jurkevičius Evaldas, Juršėnas Česlovas, Kašėta Algis, Kubilius Andrius, Kuodytė Dalia, Lydeka Arminas, Liesys Jonas, Masiulis Eligijus, Masiulis Kęstutis, Matulas Antanas, Nedzinskas Antanas, Oleka Juozas, Pauža Bronius, Pavilionienė Marija Aušrinė, Pečeliūnas Saulius, Petrauskienė Milda, Pupinis Edmundas, Ramelis Konstantas, Razma Jurgis, Rutkelytė Rūta, Sabatauskas Julius, Salamakinas Algimantas, Sinkevičius Rimantas, Sysas Algirdas, Stankevičius Česlovas Vytautas, Starkevičius Kazys, Steponavičius Gintaras, Stirblytė Arūnė, Stundys Valentinas, Šedbaras Stasys, Šiaulienė Irena, Šukys Raimondas, Tamašauskas Erikas, Teišerskytė Dalia, Valinskas Arūnas, Valinskienė Ingrida, Varaška Mantas, Vareikis Egidijus, Veselka Julius, Vidžiūnas Arvydas, Zingeris Emanuelis, Žeimys Pranas, Žilinskas Rokas.
Prieš (20): Baukutė Asta, Kernagis Ligitas, Kondrotas Jonas, Kupčinskas Rytas, Luomanas Petras, Margevičienė Vincė Vaidevutė, Puteikis Naglis, Ramanauskaitė-Skokauskienė Auksutė, Ramonas Jonas, Sacharuk Aleksandr, Saudargas Paulius, Smetona Rimantas, Songaila Gintaras, Stancikienė Aurelija, Stanevičius Jonas, Stoma Saulius, Šimėnas Jonas, Uoka Kazimieras, Užlytė Zita, Zasčiurinskas Mečislovas.
Susilaikė (9): Baškienė Rima, Bilotaitė Agnė, Bukauskas Valentinas, Kazulėnas Algis, Kuzminskas Kazimieras, Mitrulevičius Albinas, Šilgalis Žilvinas, Valkiūnas Valdemaras, Zuokienė Agnė.
Nebalsavo (37): Barakauskas Dailis Alfonsas, Baura Antanas, Burba Andrius, Dagys Rimantas Jonas, Dumbrava Algimantas, Dumčius Arimantas, Galvonas Vytautas, Gapšys Vytautas, Gedvilas Vydas, Graužinienė Loreta, Gražulis Petras, Kirkilas Gediminas, Klumbys Egidijus, Komskis Kęstas, Kurpuvesas Vytautas, Lementauskas Evaldas, Mackevič Michal, Matuzas Vitas, Mazuronis Andrius, Mazuronis Valentinas, Meiželytė Donalda, Melianas Artūras, Mikutienė Dangutė, Narkevič Jaroslav, Navaitis Gediminas, Petkus Almantas, Ručys Rimas Antanas, Sabutis Liudvikas, Simulik Valerijus, Šedžius Andrius, Talmont Leonard, Urbanavičius Justinas, Valiukevičiūtė Ona, Vėsaitė Birutė, Žakaris Edvardas, Žemaitaitis Remigijus, Žiemelis Vidmantas.
© 2012 XXI amžius
|