Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kronika

Paminėtas Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną jubiliejus

Genovaitė Baliukonytė

„Prancūzų“ kariai

„Prancūzai“ keliasi per Nemuną

„Lenkų“ kariai ant žirgų

„Rusų“ kariai prie patrankų

„Prancūzų“ kariai su sąjungininkais

„Lenkų“ ir „čekų“ kariai

„Rusų“ kariai Livijos Šiugždienės nuotraukos

Vladimiras Kakoškinas pristato parodos eksponatus

Napoleono epochos meno kūriniai buvo skirti ir didžiausiam Europos užkariautojo priešui – aštrialiežuvei kritikei madam Rekampje

Parodoje eksponuojami to meto ginklai, medaliai, kita karo atributika

Joninių išvakarėse Kaune, Nemuno saloje, vyko istorijos festivalis „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“. Dešimtys tūkstančių žiūrovų stebėjo Napoleono I armijos prieš 200 metų vykusio persikėlimo per Nemuną atkartojimą. Artėjant šiam tarptautiniam gyvosios istorijos festivaliui Kauno muziejuose buvo surengtos teminės parodos: birželio 8 dieną Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo atidaryta paroda „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“, skirta apžvelgti to meto įvykius, o birželio 21 dieną Kauno miesto muziejuje įvyko parodos „Napoleonas ir Lietuva. 1812 m.“ atidarymas.

Istorija liudija, kad Napoleonas 1812 m. birželio 24 dieną persikėlė per Nemuną ties Kaunu ir tos dienos ryte kartu su štabo viršininku Bertje ilgai apžiūrinėjo Kauną, jo apylinkes ir Nemuno krantus nuo Pajiesio piliakalnio, kuris dabar vadinamas Napoleono kalnu. Vakare buvo įsakyta pradėti tiesti tiltus per Nemuną. Pats Imperatorius Napoleonas apsistojo Karmelitų vienuolyne. Birželio 28 dieną prancūzai pradėjo žygį į Vilnių. Tikėtasi sutriuškinti rusų kariuomenę prie valstybės sienos, bet rusai atsitraukė. Susirėmimai vyko prie Šėtos, Deltuvos ir Ukmergės.

Po kelių mėnesių sutriuškinti ir demoralizuoti prancūzų kariuomenės likučiai vėl pasirodė Kaune. Maršalo Murato vadovaujami kariai ruošėsi kautynėms ties Kaunu, tačiau gruodžio 15 dieną atamano Platovo kazokai netikėtai persikėlė per Nemuną, užpuolė prancūzus ir atėmė jų artileriją. Kazokams atiteko daugybė trofėjų – 28 pabūklai ir apie 4000 šautuvų. Atsitraukdami prancūzai padegė miestą, taip pat ir Vytauto bažnyčią, kurią jie buvo pavertę ginklų sandėliu. Tolesni įvykiai (1813–1814 m. karo žygiai Europoje) parodė, kad Napoleono sprendimas persikelti per Nemuną ties Kaunu buvo jam lemtingas – čia prasidėjo iki tol nenugalimo karvedžio – Egipto, Sirijos, beveik visos Europos užkariautojo – žlugimas.

Savaitgalį Kaune daugiau nei tūkstantis karo istorijos entuziastų, vilkinčių tuometinėmis prancūzų ir Rusijos imperijos karių – gvardiečių, ulonų, kavaleristų – uniformomis Nemuno ir Neries santakoje esančiame parke jau penktadienį pasistatė daugiau nei šimtą palapinių ir įrengė laikinąją karinę stovyklą. Šeštadienį apie 15 val. tūkstantinė „prancūzų“ ir „rusų“ karių kolona pakilo iš Santakos ir senamiesčiu bei Laisvės alėja pajudėjo į Nemuno salą. Kariai prancūziškai dainavo autentiškas žygio dainas. Juos lydėjo XIX a. rūbais vilkinčios moterys – markitantės, valstietės, ponios, panelės. Kolonai vadovavo ant juodo žirgo raitas Sorbonos universiteto istorijos profesorius Olegas Sokolovas, vaidinęs Napoleoną. Pirmieji forsuotojai pasiekė Nemuno salą valtimi, o kiti, žiūrovams plojant, pasistatė pontoninį tiltą. Visiems sėkmingai persikėlus, saloje buvo atkurtas 1812 metų birželio 28-ąją prie Deltuvos vykęs prancūzų ir rusų armijų mūšis, kurį dabar stebėjo Nemuno saloje susirinkę kauniečiai ir svečiai. Mūšyje susikovė bene tūkstantis karo istorijos rekonstruktorių iš Prancūzijos, Čekijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Per inscenizacijas patrankomis iššaudyta 200 kg juodojo parako, Nemuno sala skendo dūmuose. Upė buvo forsuota ne visai toje vietoje – 1812 metais prancūzai persikėlė prie Karmelitų bažnyčios, o Napoleonas kėlimąsi stebėjo ne saloje, bet nuo kairiajame upės krante esančio kalno, kuris iki šiol vadinamas Napoleono kalnu.

Parodos „Napoleonas ir Lietuva. 1812 m.“ projekto autorius – Kauno rusų kultūros centras „Mokslas – šviesa“. Parodą pristatė vienas iš parodos rengėjų ir demonstruojamų eksponatų kolekcionierius kaunietis teisininkas Vladimiras Kakoškinas. Parodai nemažai eksponatų iš savo kolekcijos pateikė Olegas Jermolajevas, šeštadienį su lietuvių pulkais dalyvavęs inscenizuotose kautynėse. Eksponatai atspindi ne tik 1812-ųjų įvykius bet ir ankstesnius garsiojo karvedžio gyvenimo epizodus, XVIII a. pabaigos bei XIX a. pradžios ginkluotę, apdovanojimus, karių buities apyvokos daiktus ir pan. Pasak karine atributika besidominčio V. Kakoškino (kurio šeimą iš Pskovo per Antrąjį pasaulinį karą į belaisvių stovyklą Alytuje atgabeno hitlerininkai, o nuo žūties išgelbėjo kauniečių Motiejūnų šeima), noras surengti parodą Napoleono epochai prisiminti kilo todėl, kad visuomenė vėl ėmė domėtis Napoleono I (1769–1821) asmenybe.

Minėta paroda kauniečių ir miesto svečių lauks iki liepos 27 dienos.

Autorės nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“