Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Bažnyčios vaidmuo miesto visuomenėje

Kristina Bondareva

VšĮ „Dienos namai“ direktorė

Renginio dalyviai, svečiai ir organizatoriai Šv. Angelų Sargų bažnyčioje

Kasmet birželio viduryje Alytus švenčia miesto gimtadienį. Šia proga įprasta prisiminti bei pagerbti įžymius kraštiečius, pagarsinti jų nuveiktus darbus, ugdant alytiškių dvasingumą, keliant socialinę gerovę. Oficialioje šventės dalyje teikiamos regalijos išrinktiems miesto garbės piliečiams, miestelėnai raginami sekti iškilių asmenybių pavyzdžiu.

Šiemet, pažymint 431-ąsias Magdeburgo teisės suteikimo Alytui metines, į Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčią šv. Mišių aukai už kraštiečių santarvę bei vienybę susirinko buvęs šios, o dabar Lukšių parapijos klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda ir Alytaus parapijų klebonai: – Šv. Angelų Sargų parapijos – dekanas g. kan. Arūnas Užupis, Šv. Kazimiero parapijos – kun. Darius Vasiliauskas, Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijos – mons. Leonas Jakimavičius, Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos – kun. Valdas Simanaitis. Šv. Mišių liturgijoje dalyvavo Dainavos krašto ateitininkų valdybos pirmininkas Almantas Geležius su Šv. Benedikto gimnazijos ateitininkėmis. Į šv. Mišias atvyko Alytaus meras Jurgis Krasnickas, vicemerės Nijolė Makštutienė bei Danguolė Juozapavičienė, „Marijos radijo“ bendradarbiai Liutauras Serapinas, Evaldas Kondrotas, Regina Pakalnienė, Dalia Mockevičienė, Šv. Benedikto gimnazijos atstovai, miesto bendruomenės nariai.

Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau...

Šv. Mišių metu savo įžvalgomis apie bendruomenę ir jos narių santykius dalinosi svečias iš Lukšių – kun. V.  J. Insoda. Palyginęs miesto ir atskirų parapijų bendruomenes su Dievo tauta, prelegentas susirinkusių paklausė, ar leidžiame sau būti Dievo vaikais? Pasak dvasininko, jei esame Dievo vaikai, turime leisti ir Viešpačiui apsigyventi tarp mūsų. Tam reikalingos tam tikros sąlygos. Pamokslininko giliu įsitikinimu, bendruomenės narių tarpusavio meilė ir yra Dievo buvimo raktas – „Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir jo meilė mumyse tobula tampa“ (1Jn 4, 12). Kunigas pastebėjo, kad bendrystės, bendruomenės, kaip šeimos, formavimas, vyksta per šv. Mišias, vienijantis su Jėzaus Kristaus asmeniu. Pratęsdamas savo mintį, svečias teigė, kad gyvenimas su Jėzumi ragina visus krikščionis liudyti Dievo buvimą. Anot prelegento, mažiau reikia rūpintis viso pasaulio reikalais, o dažniau atkreipti dėmesį į tuos, kurie yra šalia. Čia pamokslą praturtino originalus vaizdelis apie rūpestingą motiną, padovanojusią neklaužadai sūnui vazoninę gėlę, kurią šis įsipareigojo laistyti ir laukti pražįstant. Retsykiais palaistydamas, mažai besirūpindamas, sūnus laukė gėlės pražįstant, o ji vis nežydėjo. Ir tik po ilgesnio laiko, motinai pasakius, sūnus pamatė, kad gėlė buvo dirbtinė. Supratęs motinos užuominą, sūnus nuo to laiko visus darbus stengėsi atlikti kuo geriau, įdėdamas visą širdį, visas jėgas. Baigdamas klebonas perspėjo susirinkusiuosius, kad ir mes, jei neišnaudosime kasdien mums Dievo teikiamų galimybių mylėti kitus, šalia esančius, teks valgyti rūgščius savo gyvenimo vaisius.

Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių...

Po šv. Mišių apie Bažnyčios vaidmenį Alytuje ir po Nepriklausomybės atkūrimo čia tarnavusių kunigų sudaigintus gėrio daigus miesto visuomenėje kalbėjo kun. V. J. Insoda, g. kan. Arūnas Užupis, Šv. Benedikto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Teresė Langienė. Renginį papuošė ir pagyvino Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ vadovės Emilijos Krušinienės bei poetės Scholastikos Kavaliauskienės skaitomos eilės, skirtos krašto šviesuoliams. Atskirus pranešimus bei meninius intarpus savo pamąstymais į darnią visumą išradingai sujungė konferencijos vedėja Šv. Benedikto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Jaciunskienė.

Buvęs Alytaus dekanas kun. V. J. Insoda pirmųjų dvasingumo daigų po Nepriklausomybės atkūrimo pasirodymą susiejo su lietuvių išeivijos kunigo, miesto garbės piliečio Prano Gavėno SDB (1918–2000) atvykimu čia dirbti 1992 metais. Garbaus amžiaus, bet jaunatviškos sielos dvasininkas, pasak prelegento, netrukus apie save sutelkė nemažą bendraminčių būrį, ėmė steigti įvairias religines organizacijas, 1995 metais jo iniciatyva Alytaus miestas buvo patikėtas Šv. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, globai. Iškilmingai perskaitęs susirinkusiems miesto Patikėjimo aktą, svečias iš Lukšių patarė jo nepamiršti ir švenčių progomis nuolat atnaujinti tikinčiųjų ryšį su Alytaus miesto Globėja. Kunigas paminėjo, kad prieš 25-erius metus, jam dirbant šiame krašte, Alytuje veikė tik dvi bažnyčios, tarnavo trys kunigai. Šiuo metu parapijų skaičius išaugo iki penkių, tarnauja dešimt dvasininkų. Vėliau pranešėjas išsamiai aptarė bendruomenės vaidmenį ir tikslus, prisiminė pirmajame Nepriklausomybės dešimtmetyje Šv. Angelų Sargų parapijoje veikusias „Caritas“, „Šeimos centro“ organizacijas, jo ir kelių bendruomenės narių iniciatyva sukurtą „Dienos namų“ neformalaus švietimo įstaigą, parapijos „Židinėlio“ grupę, skautų, ateitininkų jaunimo organizacijas, pranciškonių tretininkių bei Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijas.

Dabartinio Alytaus dekano, čia dirbančio dešimtus metus, g. kan. A. Užupio teigimu, miestui pasisekė, kad čia tarnavo iškilus kunigas salezietis P. Gavėnas. Anot prelegento, šiandien, turbūt nerastume tokio dvasininko, kuris sugebėtų išjudinti visą miestą ir dar jį pašvęsti Dievo Motinos globai. „Gal tokia banga buvo ir visi tam pritarė, – svarstė lektorius. – Bandykime, prisimindami garbųjį salezietį, būti jo darbų tęsėjais“.

Vaikai – pasaulio viltis

Šv. Benedikto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Teresė Langienė kalbėjo apie šio meto jaunimo krikščioniško ugdymo ypatumus. Atsigręžusi į praeitį, lektorė prisiminė mūsų tėvų bei senelių kartos vertybes. Pasak prelegentės, jei seneliams Dievas ir tikėjimas buvo gyvenimo pagrindas, vėliau, sovietiniais laikais, mūsų tėvai prarado tikėjimą Dievu ir valdžia, pamatė, kokia negailestinga gali būti politika. „Šių dienų jaunimas, – tęsė pavaduotoja, – chameleonai, prisitaikėliai. Jie turi daugiau savimeilės, daugiau stebi save. Gaunant daug naujos informacijos, jiems sunku suvokti, kas yra teisinga, kas brangu ir kas brangiausia. Sunku išsiaiškinti, kas yra pagrindas, ant kurio jie turėtų kurti savo gyvenimą“. Anot T. Langienės, jei mūsų seneliams ir tėvams buvo labai svarbu turėti pastovų užsiėmimą, dirbti, gauti atlyginimą, suteikiantį gyvenimui saugumą ir stabilumą, tai šių dienų jaunimo pagrindinis rūpestis – kaip kuo geriau praleisti laisvalaikį. Įvertindama šiuos reiškinius, jaunimo ugdytoja paminėjo, kad katalikiškos gimnazijos misija – išugdyti šių laikų žmogų nepritapėlį, kitokį nei dabartinė visuomenė, kuris nebijotų pasakyti, kad myli Dievą, kad jam rūpi krikščioniškos nuostatos. Prelegentės įsitikinimu, ne tikybos žinios, ne pažymiai svarbiausia, o svarbus, būtent, krikščioniškas elgesys ir tarpusavio santykiai. Tuos santykius galima puoselėti mokymo įstaigose per tradicijas ir glaudų bendradarbiavimą su tėvais.

Pasibaigus liudijimams, susirinkusiems buvo parodytas trumpas, 2010 metais sukurtas dokumentinis filmas apie miesto garbės pilietį kun. P. Gavėną. Filmui pasibaigus, šio renginio sumanytoja, viešosios įstaigos „Dienos namai“ direktorė, padėkojusi dalyviams, bendradarbiams ir svečiams, išreiškė viltį, kad renginys taps tradiciniu, praturtinančiu Alytaus miesto šventę ramybe, dvasingumu.

Alytus
Ingridos Surdokaitės nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“