2012 m. liepos 20 d.    
Nr. 29
(2004)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Pedagogai lankėsi Trinapolio vienuolyne

Žaslių pagrindinės
mokyklos pedagogai atvyko
į Trinapolio vienuolyną

Vilniuje, Verkių regioniniame parke, įsikūręs senas baroko stiliaus pastatų kompleksas – Trinapolio bažnyčia ir vienuolynas. Ansamblis pastatytas XVII–XVIII amžiuje.

Vienuolynas buvo pritaikytas gyventi 13 vienuolių, kuriuos išlaikė greta įsikūrusi slaugos ligoninė ir Krosnos dvaras. Vienuoliai trinitoriai šioje vietoje buvo apgyvendinti 1700 metais, nuo tada vietovė pavadinta Trinapoliu (trinitorių miestu).

1710 metais sudegė maro metu apleistas bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Trinapolio vienuolynas perstatytas 1752 metais. 1812-aisiais jis tapo prancūzų karo ligonine, 1832 metais šalia ligoninės įrengtos ir kareivinės. 1846 metais Trinapolio ansamblio bažnyčia rekonstruota į stačiatikių cerkvę. Tik po Pirmojo pasaulinio karo ji buvo grąžinta katalikams. Sovietinės okupacijos metais daugelis bažnyčios interjero elementų buvo sunaikinta. 1992 metais ansamblis grąžintas Vilniaus arkivyskupijos kurijai, atgimė ir Trinapolio, kaip religinio centro, reikšmė. 1997 metais šalia senojo Trinapolio vienuolyno, kuriame dabar yra rekolekcijų namai, įsikūrė Kristaus Karaliaus kongregacijos seserų noviciatas.

Trinapolio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis šiandien yra vienas iš pagrindinių Verkių regiono parko kultūros paminklų, taip pat viena garsiausių Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio stočių. Šis Kryžiaus kelias tiksliai atkartoja autentišką religinį Kryžiaus kelią, kurį nuėjo Kristus po paskutinės vakarienės iki nukryžiavimo. Nors sovietų valdžia 1962 metais ir uždraudė lankyti šias šventas vietas bei sunaikino daugumą stočių, tačiau dvasininkų iniciatyva jos buvo atstatytos ir rekonstruotos. Trinapolio bažnyčia ir vienuolynas šiandien yra puikus pavyzdys, kuomet gamtos ir žmogaus kūriniai puikiai papildo vienas kitą.

Sekminių išvakarėse Žaslių pagrindinės mokyklos pedagogai vyko į Trinapolio vienuolyną  dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programoje ,,Ugdymo slėpinys‘‘. Juk ,,Ugdymas – slėpiningiausia jėga, kuri gležną kūdikį daro didžius darbus nuveikiančiu žmogumi. Šios jėgos prietaisais neapčiuopsi, matematinėmis lygtimis neaprašysi; abstrakcijos – vienintelis būdas atskleisti ugdymo tikrovę“ (B. Bitinas, 2000).

Išvykos iniciatorė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gintarė Juzukonienė, kvalifikacinės programos teikėja – mokyklos direktorė Asta Malakauskienė. Programą parengė sesuo doc. dr. Zita Nauckūnaitė ir prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. Ją įgyvendinti padėjo Kaišiadorių r. ŠKPC metodininkė Sonata Lažauninkienė.

Kvalifikacijos tobulinimo programa buvo iš dviejų dalių. Apie ugdymo sistemą ir jos metodologines prieigas kalbėjo prof. habil. dr. V. Targamadzė. Profesorė daug dėmesio skyrė paradigmai – požiūrių visumai, pro kurią žmonės žiūri į gyvenimą. Žmonės su skirtingomis paradigmomis pasaulį mato visiškai skirtingai. Jie mato tai, kas patys yra. Dėl to atsiranda klaidos interpretuojant duomenis, kai faktai painiojami su pačiomis interpretacijomis. Lektorė V. Targamadzė akcentavo susitarimų svarbą mokyklos aplinkoje. Labai svarbu susitarti dėl moralinių vertybių, kokias vertybines nuostatas diegsime savo ugdytiniams.

Sesuo doc. dr. Z. Nauckūnaitė atskleidė pedagogo asmenybės reikšmę ugdymo slėpinyje. Docentė pabrėžė, kad mokytojas yra viltinga profesija. Analizavome Šventojo Rašto tekstą ,,Mokiniai iš Emauso‘‘(Lk 24, 13–35). Ieškojome ugdytojui būdingų savybių, kurios padėtų mokiniui mokytis ir išmokti.

Kartais mokymas(is) gali tapti Kryžiaus keliu. Reikalingas Šventosios Dvasios veikimas. Dvasia apšviečia protą, valią, palaiko tikėjimą, gydo kūną ir sielą, padeda atpažinti asmeniškus talentus, kad  visa tai galėtume panaudoti mokyklos bendruomenės labui.

Per Šventąją Dvasią Jėzų sutinkame čia ir dabar. Šios puikios išvykos metu mes pasiruošėme susitikimui, kad galėtume atpažinti Viešpatį kaip Emauso mokiniai. Jėzaus mokiniai iš tiesų pasidarė drąsūs, kupini Dievo meilės.

Vykdami atgal į Žaslius mąstėme apie Šventosios Dvasios dovanas: išmintį (suvokti ir įvertinti savo gyvenimą), supratimą (širdimi ir protu suvokti ir vertinti tiesą), patarimą (kasdieniame gyvenime atmesti tai, kas trukdo mokyti, auklėti, vadovauti...), tvirtumą (nugalėti savo ydas, tvardytis), žinojimą (kaip bendrauti su žmonėmis, daryti teisingus sprendimus), maldingumą (gerbti žmones, imtis artimo meilės tarnystės), pagarbią baimę (gerbti ir vertinti Viešpatį ir žmones).

Vidutė Bartytė,
tikybos mokytoja

Jūratės Liutkevičienės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija