Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Išnašos

Spinduliai kasdienybės prozoje...

Jolanta RAČAITĖ

Rinktinė „Renku spindulius“. Spindulių rinkimas – metafora, reiškianti gebėjimą pastebėti ir džiaugtis gėrio apraiškomis

Kanauninkas Juozas Barkauskas

Neseniai į savo kūrybos vakarą „Kasdienybės proza kaip gyvenimo spinduliai“, vykusį Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto iškilmių salėje, pakvietė marijampolietis kanauninkas emeritas Juozas Barkauskas. Renginys buvo skirtas kūrybos rinktinei „Renku spindulius“ pristatyti.

Kan. J. Barkausko asmenybė, jo mintys ir elgesys mums, jį pažįstantiems, – tarsi galimybė prisiliesti prie tikro dvasingumo, o ne prie deklaratyvaus, rėkiančio teisuoliškumo ar paradiškai demonstruojamo tikėjimo. Šioje asmenybėje dvasingumas ir tikėjimas tiesiog yra, pulsuoja, apie jį nereikia rėkti, nebūtina net ir kalbėti – užtenka pabūti šalia. Tokia proga ir tapo knygos pristatymas, o autoriaus žodžiais tariant, – pasibuvimas „prie minčių židinio, nes (...) / kaip Antikos išminčiai aiškino, / žmogaus sielos mintys didžiausią greitį turi, / akies mirksniu aplanko žvaigždynus / ir čia pat sugrįžta – glamonėja tulpės žiedą“.

Renginį vedusi pedagogė Janina Lebskienė akcentavo knygos „Renku spindulius“ skleidžiamą dvasinę išminties šviesą. „Šiandien, kai pasaulis didžiuliu greičiu veržiasi į materialumą, dvasinės vertybės ypač reikalingos“, – teigė ji. Pasinaudodama kitų autorių, rašiusių apie kan. J. Barakausko kūrybą, citatomis, vakaro vedėja apžvelgė jo kūrybinį kelią.

Kan. J. Barkauskas yra išleidęs dvylika poezijos knygų. Šio dvasininko, nuo pat jaunumės jautusio aistrą filosofijai ir poezijai, kūryboje randame jų sintezę. Poreikį kurti sėkmingai derino su dvasininko pašaukimu. Kaip yra pastebėję recenzentai, šio autoriaus kūryboje vertingiausi yra mąstymai apie gyvenimo prasmę. Kan. J. Barkausko eilėraščiai ar trumpučiai esė pirmiausia patraukia tą skaitytoją, kuris ieško minties, o ne tik formos įmantrumo ar patrauklumo. Meile Dievui, Tėvynei, artimajam, gilia tolerancija kitaip mąstantiems pulsuoja šio autoriaus kūryba. Religinės tematikos kūriniams irgi visų pirma būdingas filosofiškumas.

Gerumu įveikti blogį – šis palaimintojo Jurgio Matulaičio credo labai artimas ir kan. J. Barkausko gyvenimiškai filosofijai, kuri atsispindi jo kūryboje. Sunkumai panardina žmogų į klampynę, iš kurios išeiti reikalingas tikėjimas – spindulių rinkimas – net mažiausių gėrio apraiškų pastebėjimas, mokėjimas jomis džiaugtis, galbūt ir kitam parodyti... Svarbu nepasiduoti pykčiui, pavydui, godumui – šios temos paliečiamos subtiliai, nemoralizuojant.

Knygos kan. J. Barkauską lydi per visą gyvenimą – jos malšino pažinimo troškulį jaunystėje, yra neišsenkantis žinių šaltinis ir paguoda gyvenimo saulėlydyje. Pats išleidęs savo pirmąją knygą prisimena sakęs, kad ji bus ir paskutinė. Bet taip neatsitiko. Apie pastarąją taip pat sako, jog paskutinė, bet, kas žino...

Renginyje kalbėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos narė Česlova Jakštytė pasidžiaugė, kad „kunigo J. Barkausko eilės – tarsi plytos tvirtos psichologinės filosofinės moralės statinyje... Tai kas, kad nerasime jo kūryboje lyrikai būdingų gražbylingų blizgučių – jų nebūtinai ir reikia... Užtat yra išmintis, vertybių visuma, jaučiama kūrėjo asmenybė, kuriai būdinga smalsus protas ir jautri širdis“.

Poezijos vakaro metu kanauninko eiles skaitė Šv. Šeimos ir Vargdienių seserų kongregacijų vienuolės bei Marijampolės kolegijos studentės, koncertavo kamerinis choras „Suvalkija“ ir Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų vokalo grupė (vadovė Virginija Junevičienė).

Marijampolė
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“