Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Kaimas pasipuošė nauju kryžiumi

Rūta Averkienė

Margionių žmonės prie naujojo kaimo kryžiaus. Centre stovi kun. Algis Vaickūnas, sėdi Petras Balevičius

Margionių kaimo kryžius

Petras Balevičius, su kaimo vyrais prieš 23 metus pastatęs kryžių

MARGIONYS. Šilais apsisiautusio Margionių kaimo bendruomenė tęsia gražią lietuvišką tradiciją – jos lėšomis kaimo pradžioje šalia kapinaičių neseniai pastatytas ir pašventintas kaimo kryžius. Šioje vietoje jis – jau trečiasis. Aštuoniolikos metrų kryžius Lietuvoje dabar bene didžiausias. Jame yra detalių iš senojo kryžiaus – perkeltos atnaujintos abi kryžialentės ir koplytėlė, senu dzūkišku papročiu jis apjuostas austa juosta ir aptvertas medine tvorele. Naująjį kryžių sumeistravo zervyniškis kryždirbys Algis Svirnelis.

Kaimo kryžiaus šventinimas margioniškiams buvo svarbi diena. Į iškilmes buvo sukviesti svečiai, pasimelsti ir pabūti kartu susirinko ne tik kaimo gyventojai, bet suvažiavo ir jų vaikai, anūkai. Tautiniais drabužiais pasipuošusios ir šventiškai nusiteikusios kaimo moterys dainavo dzūkiškas dainas. Naująjį kryžių pašventino, už didelius ir mažus, gyvus ir Amžinybėn jau išėjusius Margionių kaimo gyventojus pasimeldė Kabelių ir Marcinkonių parapijų klebonas kun. Algis Vaickūnas. Jis sakė, kad margioniškiai yra stiprūs todėl, kad šiame kaime tvirtas tikėjimas.

Tądien buvo prisiminta nelengva šio kaimo ir kryžių statymo istorija. 1920 metais lenkams užgrobus Vilniaus kraštą, kaime gana greitai susikūrė Šv. Kazimiero draugija. Daug suvaržymų Margionių ir kitų šio krašto kaimų žmonėms teko patirti – lenkai nekentė lietuviškų, su dviem kryžmom kryžių ir juos, lietuvių pastatytus, nupjaudavo.

Margioniškiai, tautinių ambicijų vedini, išgirdę, kad gretimame Marcinkonių kaime lenkai kryžių prie bažnyčios nupjovė ir Grūdos upelin įmetė, patys padarė kryžių ir savo kaime pastatė. 1936 metais su lietuvybe aršiai kovoję lenkai kryžių nugriovė. Tačiau margioniškiai jį atstatė dar aukštesnį ir net saugojo naktimis. Už tai geležinkelininku dirbęs Jonas Pugačiauskas tuomet neteko darbo ir valdiško buto.

Po pusšimčio metų, Atgimimo pradžioje, šio Lietuvos patrioto žentui Petrui Balevičiui su kitais kaimo vyrais buvo lemta prisidėti prie antrojo kryžiaus kūrimo. Išstovėjęs 23 metus, kryžius supuvo ir buvo nuneštas į šalia esančias kapinaites. Margioniškės Agutė Jeremičienė, Danutė Kvaraciejienė, Ona Akstinienė pasakojo, kad senasis kryžius taip pat bus sudegintas Vėlinių lauže. Margioniškiai, tebegerbdami senolių tradicijas, aštuonias dienas po Vėlinių meldžiasi už artimųjų vėles kapinaitėse ir degina Vėlinių laužą. Jame sudegina ir senus kaimo kapinaičių kryžius. Šitos kapinės visiems margioniškiams labai dažnai yra tarsi bažnyčia, kur jie susirenka ir kitų religinių švenčių progomis, kartais ir sekmadieniais – pagiedoti, pasimelsti, prisiminti mirusiuosius.

Susirinkę į naujojo kryžiaus šventinimo iškilmes, margioniškiai prisiminė savo kaimo kryžius ir juos kūrusius žmones. Iš kaimynų sulaukęs padėkos, P. Balevičius pasakojo, kad prieš 23 metus su kitais kaimo vyrais jie kryžių pastatė rankomis, be jokios technikos. Tvirtos pušys ir Atgimimo laikų ir naujajam kryžiui buvo atvežtos iš Musteikos kaimo miškų.

Kryžiaus šventinimo iškilmėse bendruomenė dėkojo visiems, prisidėjusiems, kad čia iškiltų naujas kryžius.

Varėnos rajono savivaldybės meras Elvinas Jankevičius, sveikindamas margioniškius su svarbia jiems diena, sakė džiaugiąsis ir didžiuojąsis labai tvirta Margionių bendruomene. Linkėjo tokiai išlikti ir ateityje ir įteikė dovanų keramikos ąsotį bei didelį pyragą.

Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, dienraščio „Respublika“ apžvalgininkas Gediminas Jakavonis priminė, jog šiemet Margionių kaimas „Respublikos“ organizuotame „Nacionalinių vertybių konkurse“ tapo nominacijos „Reiškinys, kuris labiausiai garsina Lietuvą“ laureatu.

Kaimyninio Darželių kaimo gyventoja Birutė Grigienė susirinkusius paragino: „Kaimo kryžius – mūsų tėvų ir protėvių palikimas. Jis mus sutikdavo grįžtančius į namus ir palydėdavo išeinant iš jų, jis palydi kiekvieną į amžiną kelionę išeinantį margioniškį. Tad privalome jį gerbti, saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms“.

Pabendravę prie naujojo kryžiaus, visi rinkosi kartu pabūti į Margionių klojimo teatrą.

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“