Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Atmintis

Katalikas mokslininkas, miškų inžinierius, filosofas, „Katalikų Bažnyčios katekizmo“ redaktorius, VDU docentas

A†A doc. dr. Faustas JONČYS
(1926 09 06–2012 10 28)

Doc. dr. Faustas Jončys Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Spalio 28 dieną, sekmadienį, Viešpats į amžinybę pasikvietė 87-uosius metus einantį doc. dr. Faustą Jončį. Kelių kartų buvę Kauno kunigų seminarijos bei Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete studentai, dėstytojai, visa katalikų mokslo bendruomenė, bičiuliai su dėkingumu ir pagarba prisimena velionį kaip įdomių ir įkvepiančių filosofijos paskaitų dėstytoją, nuoširdų kolegą, išsilavinusį, plačios erudicijos kataliką mokslininką, kurio žinios ir gebėjimai iki galo išsiskleisti galėjo tik Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, tikėjimo laisvę ir mokslinės teologinės bei filosofinės minties raidos galimybę atgavusioje jos Katalikų Bažnyčioje.

Doc. dr. F. Jončys gimė 1926 m. rugsėjo 6 d. Kaune, mokytojų šeimoje. 1937 metais baigė Raguvos pradinę mokyklą, o 1943 metais – Kupiškio gimnaziją. 1943–1947 metais studijavo Teologijos fakultete Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Baigęs specialųjį filosofijos kursą, 1949 metų pradžioje, labai jaunas, būdamas vos 22-ejų, apsigynė filosofijos licenciatą tema „Nacionalsocializmo pagrindai – priešingi teocentrinei pasaulėžiūrai“.

Suprantama, jog tvirtų krikščioniškų pažiūrų filosofo karjera sovietmečiu neturėjo jokių perspektyvų. Tad F. Jončys dirbo iš pradžių vaistų fabriko „Sanitas“ buhalterijoje, paskui – laborantu tuometiniame Kauno politechnikos institute. 1957 metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą ir jį baigęs 1962 metais tapo miškų ūkio inžinieriumi. Iki 1988 metų pabaigos dirbo Lietuvos miškų tvarkymo įmonėje „Miško projektas“. Savo mokslinius sugebėjimus atskleidė kaip miškininkystės projektų, mokslinių leidinių, straipsnių šioje srityje autorius.

Kaip praneša Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba, F. Jončys nuo pat pirmųjų Lietuvos Nepriklausomybės žingsnių 1990 metais pradėjo dėstyti filosofines disciplinas Teologijos fakultete Kauno kunigų seminarijoje, vėliau – atkurtajame Katalikų teologijos fakultete VDU. Per ketverius metus parengė originalų devynių dėstomų disciplinų paskaitų ciklą, rengė išsamią KTF bei Kauno kunigų seminarijos istoriją. Skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse teologinėse mokslinėse konferencijose, rašė straipsnius spaudai.

Iškiliausias doc. dr. F. Jončio darbas – „Katalikų Bažnyčios katekizmo“ specialusis redagavimas nuoširdžiai įgyvendinant didžiausią siekį – kad šis pamatinis šaltinis atskleistų, jo paties žodžiais, „tikėjimo grožį ir jėgą“. Tai itin simboliška prisiminti šiais Tikėjimo metais, kai Lietuvoje netrukus pasirodys antrasis „Katalikų Bažnyčios katekizmo“ leidimas – su doc. dr. F. Jončiu atsisveikiname kaip su pirmąkart į lietuvių kalbą išversto „Katalikų Bažnyčios katekizmo“ (1996) redaktoriumi. Velionis buvo ir šių vertimo darbų koordinatorius, drauge su kitais garbiaisiais „Katekizmo“ rengimo bendradarbiais per trumpą laiką nuo 1994 metų atlikęs bažnytinės vyresnybės pavestą didžiulį darbą perduodant didįjį katalikų tikėjimo šaltinį gimtąja kalba būtent tada, kai Bažnyčia Lietuvoje žengė į Didįjį krikščionybės jubiliejų.

Doc. dr. F. Jončys buvo uolus laikraščio „XXI amžius“ skaitytojas, dažnai užeidavo į redakciją pasidalinti savo ir Lietuvos rūpesčiais, pasakodavo apie savo gyvenimo kelyje pažintus žmones, sakė rašąs darbą apie Kauno kunigų seminarijoje studijavusius kunigus. Darbas liko nebaigtas, ar atsiras kam jį užbaigti?

Velionis spalio 29 dieną, pirmadienį, buvo pašarvotas Kaune, mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Laidotuvių šv. Mišios šioje bažnyčioje buvo aukojamos spalio 30 dieną, antradienį. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, dalyvavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, vyskupas nominatas Kęstutis Kėvalas. Po šv. Mišių velionis palydėtas į Skarulių kapines Jonavos rajone.

XXI

„XXI amžiaus“ redakcija dėl doc. dr. Fausto Jončio mirties reiškia nuoširdžią užuojautą jo artimiesiems

© 2012 „XXI amžius“