Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Kronika

Spektaklis apie skulptorių

Janina Lebskienė

Spalio 7 dieną Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo pasauliečių pranciškonų brolija pakvietė į vieno veiksmo dramos spektaklį „Vilis“, kurį padovanojo Vilniaus „Lėlės“ teatro aktoriai. Marijampoliečiai ir svečiai po vakarinių šv. Mišių, kurias aukojo tėvas Severinas Holocher OFM, susirinko į Šv. arkangelo Mykolo parapijos salę pažiūrėti spektaklio apie skulptorių Vilių Orvydą, kuris savo mąstymu ir tikėjimu, ypač akmenų sodybos kūrimu, pasipriešino to meto režimui ir apskritai bet kokiai prievartai. Spektaklio autorius ir režisierius – Vytautas V. Landsbergis. Per simbolius, per istorines reminiscencijas keliavome į pradžių pradžią. Šviečiančios žvakelės ant laiptų, statomas akmenų, o pasak Viliaus, „Saulės miestas“, tarybinė patranka su piešiniu, kaip šv. Mykolas nukerta slibinui galvą – alegorijos, kalbančios apie kitokį, dvasingesnį gyvenimą. Spektaklis „Vilis“ remiasi pasąmonės srautais, vidiniais monologais ir dialogais, kviečia susigrumti su didžiausiu sielos priešu – baime. Vilius Orvydas – mūsų laikų pranašas. Galime atrasti tam tikro panašumo su palaimintuoju Jurgiu Matulaičiu. Visą vaikystę Vilių lydėjo ligos, buvo kitoks vaikas, nepritapo mokykloje. Gražia žemaitiška tarme Vilis – aktorius Vilius Kirkilionis – aiškina, kad reikia išsivaduoti iš pykčio ir materijos gniaužtų, jį jaudina viso pasaulio likimas. Jei žmonės nenusigręš nuo pykčio ir godumo slibino, užterš gamtą ir patys susinaikins. Keliauti į šviesos ir gėrio šalį gali padėti tik Dievas. Spektaklio aktoriai – V. Kirkilionis ir Almira Grybauskaitė – įtaigiai atskleidė jauno žmogaus sieloje vykstančią dramą. Vilis skausmingai suvokia savo meto problemas. Jis sako: „Ne aš darau, Aukščiausiasis per mane daro, aš tik bandau jam netrukdyti... bet tai yra labai sudėtinga... sudėtinga numarinti tą senąjį „aš“, kad nebebūtų savimeilės, nebebūtų egoizmo... nieko iš  savęs nenoriu... tenoriu būt balta dėmė... iš tikro – mano namai turi būti visų namais...“. Vilis trokšta, kad jo mieste – iš molio pastatytuose nameliuose – rastų atgaivą visi atstumtieji ir vargstantieji.

Kaip dvasinė varomoji jėga visą spektaklį į priekį veda aktorė A. Grybauskaitė. Įtaigiai skamba ir ne vieną žiūrovą priverčia suklusti iš jos lūpų sklindantys žodžiai apie meilę iš Pirmojo laiško korintiečiams trylikto skyriaus: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“.

Šis spektaklis buvo skirtas Šv. Pranciškaus Asyžiečio dienai paminėti, taip pat yra tarsi simbolis prasidėjusių Tikėjimo metų, kur kiekvienas turėtume iš naujo atrasti pasitikėjimą Dievu ir jį sustiprinti...

Marijampolė

© 2012 „XXI amžius“