Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Šventė 150 metų jubiliejų

Rūta Averkienė

Grybavimo čempionai

Jakėnų seniūnijos kiemelis

Stacevičių šeima demonstruoja juodąją keramiką

Į Varėną atvykusį traukinį pasitiko daug miestelėnų

Kaniavos seniūnijos kiemelis

Valkininkų seniūnijos kiemelis

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mokosi kalti medį

Renginiai vyko visus metus

Kasmet Varėnoje šurmuliuojanti Grybų šventė šiemet buvo išskirtinė. Kadangi Varėnos miestas švenčia 150 metų jubiliejų, tad daugybę svečių iš Lietuvos ir užsienio sukvietusi septynioliktoji Grybų šventė „Su gimimo diena, Europos grybų sostine!“ buvo skirta šiai gražiai sukakčiai paminėti.

Varėnos miesto gimimo dienai skirtame renginyje apsilankiusius maloniai nustebino ne tik grybų, kultūros ir kulinarinio paveldo gausa. Vyko ir daugybė miesto jubiliejui skirtų renginių.

Varėna savo jubiliejui ruošėsi jau nuo pavasario – įmonės gražino savo pastatus, o gyventojai atnaujino gyvenamuosius namus, tvarkėsi ir gėlėmis puošė savo kiemus. Jubiliejinę šventę miestas pasitiko pasipuošęs ir atnaujintomis gatvėmis, skverais, margaspalviais gėlynais. Svečiai, atvykę šventiniu traukiniu, pamatė gražiai atnaujintą geležinkelio stoties pastatą ir teritoriją aplink jį, o atvykstančius automobiliu prie miesto ribos pasitiko naujieji miesto simboliai – skulptūros.

Renginiai, skirti Varėnos miesto 150 jubiliejui, vyko visus metus. Čia buvo organizuota mokslinė konferencija „150 Varėnos istorijos minučių“, organizuotas jubiliejinio logotipo konkursas moksleiviams, vyko daugybė renginių Varėnos viešojoje bibliotekoje, organizuotos miesto istorijai skirtos parodos, pristatyta neseniai išleista Vytauto Česnulio knyga „Varėnai 150 metų“, prie Varėnos geležinkelio stoties atnaujintas skveras ir skulptūra „M  K. Čiurlionis“, spaudoje prisiminti Varėnos vardą garsinę ir tebegarsinantys žymūs varėniškiai.

Rugsėjo viduryje vyko iškilmingas Varėnos rajono savivaldybės tarybos posėdis, kurio metu tarybos nariams buvo įteikti jubiliejiniai Varėnos miesto medaliai ir ženkliukai.

Dešimtajame grybavimo čempionate – mažesnis nei įprastai grybų derlius

Įžanginė Grybų šventės dalis – Lietuvos grybavimo čempionatas – jau turi tradicijas. Šiemet jis ketvirtą kartą vyko grybinguose Marcinkonių kaimo miškuose prie Kastinio ežero ir priviliojo daugybę grybautojų bei smalsuolių. Dešimtasis grybavimo čempionatas nenustebino dideliu surinktų grybų kiekiu. Tačiau jis vis tiek nenuvylė nei organizatorių, nei dalyvių, nes visi buvo svetingai sutikti ir pavaišinti. Šiemet dėl Varėnos rajono savivaldybės mero įsteigtos taurės varžėsi 35 komandos iš įvairių Lietuvos regionų ir Latvijos – iš viso pusantro šimto grybautojų.

Į pušynėlius įsisiautę Marcinkonys dar skendėjo ryto miglose, kai Varėnos rajono savivaldybės merui Elvinui Jankevičiui septintą valandą pasveikinus visus dalyvius, vyriausiajam teisėjui Audriui Korsakui paaiškinus taisykles, o medžiotojui šūviu į orą davus startą, azartiškiausius grybautojus į mišką palydėjo ne tik sirgaliai, bet ir šaunūs muzikantai.

Kadangi šie metai nepasižymėjo grybų gausa, tad čempionato dalyviams buvo leista rinkti penkių rūšių valgomus grybus, tačiau per tris valandas jie tepririnko tik 84 kilogramus. Geriausią rezultatą pasiekė grybautojų komanda „Giminės“ iš Suvalkijos, pririnkusi 9 kilogramus grybų ir suradusi vieną baravyką. Ji iškovojo Varėnos rajono savivaldybės mero įsteigtą ir juodosios keramikos meistro Petro Pretkelio sukurtą įspūdingą taurę. Antroji vieta teko ,,Barzdukams“ iš Dargužių, kurie jau ne pirmus metus įrodo, kad sūrių sostinė moka ne tik sūrius slėgti, bet ir grybauti. Tretieji buvo daugkartiniai čempionai – ,,Krembliai“ iš Paluknio, Trakų rajono. Šios komandos vyrai surado daugiausiai – net 8 – baravykus.

Sėkmingai iš miško grįžusius grybautojus bei čempionato svečius vaišingai pasitiko grybavimo čempionato organizatorė, Marcinkonių kaimo bendruomenės pirmininkė Rimutė Avižinienė, Marcinkonių dainininkai ir smagūs muzikantai. Su liaudiškomis dainomis ir palaikymo komandų šūksniais sutikti grybautojai vaišinosi Marcinkonių kaimo moterų gamintais dzūkiškais skanėstais bei virta grybiene.

Kultūros ir kulinarinio paveldo, grybų, linksmybių ir svečių gausa

Šiemet sukako 150 metų nuo tada, kai 1862 m. rugsėjo 5 d. Varėnoje sustojo pirmasis traukinys. Būtent nuo tada ir pradėta skaičiuoti Varėnos miesto istorija, kuri visais laikais buvo itin glaudžiai susijusi su geležinkeliu ir traukiniais.

Nuo savo įsikūrimo iki šios dienos Varėna iš nedidelės gyvenvietės tapo nors ir nedideliu, tačiau labai gražiu ir jaukiu miestu, kurio istoriją savo gražiais darbais kūrė ir tebekuria kiekvienas jo gyventojas. Varėnoje šiuo metu yra 9683 gyventojai.

Šventiniu traukiniu iš Vilniaus atvyko garbūs svečiai. Kultūros ministrui Arūnui Gelūnui, susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui ir kitiems keleiviams laikas neprailgo, nes jie buvo pavaišinti dzūkiškais skanėstais, juos linksmino nuotaikingi dzūkai muzikantai.

Prie neseniai dailiai atnaujintos Varėnos geležinkelio stoties šventinį traukinį ir juo važiavusius svečius pasitiko Varėnos rajono savivaldybės vadovai, Varėnos geležinkelio stoties viršininkas Valentas Zapereckas, pučiamųjų orkestras ir svetingi varėniškiai. Ant Varėnos geležinkelio stoties pastato Varėnos rajono savivaldybės meras E. Jankevičius, susisiekimo ministras E. Masiulis ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vidaus administravimo ir saugos departamento direktorius Vaclovas Zabarauskas atidengė miesto jubiliejui skirtą atminimo ženklą.

Tada nuo geležinkelio stoties pagrindine miesto gatve į šventės vietą linksmai nušurmuliavo šventinė eisena, kurios priekyje iškilmingai žygiavo šventės vedėjai – Baravykas ir Voveraitė, važiavo simbolinis traukinukas, linksmai jubiliejinėmis vėliavėlėmis plevėsavo jaunieji miesto šokėjai ir dainorėliai, varėniškiams šypsojosi šventės svečiai.

Pirmą kartą šventės dalyviai buvo maloniai nustebinti miesto parke „išdygusiu“ Varėnos krašto legendų ir padavimų parku, kuriame puikuojasi septyniolika įstabaus grožio Varėnos krašto legendas iliustruojančių skulptūrų bei skulptūrų-suoliukų iš ąžuolo, sukurtų garsiausių Lietuvos skulptorių ir medžio drožėjų.

Varėnos miesto parkas tądien tapo tarsi miestu mieste, kuriame buvo galima orientuotis pagal Baravykų, Makavykų, Voveraičių ir kitus „grybiškus“ gatvelių pavadinimus.

Didžiausia Varėnos krašto šventė grybautojų, gausybės svečių iš Lietuvos ir užsienio, linksmybių ir dzūkiškų gėrybių skaičiumi Varėną vienai dienai pavertė didmiesčiu ir pateisino Europos grybų sostine tituluojamo miesto pavadinimą.

E. Jankevičius, sveikindamas varėniškius ir miesto svečius su miesto jubiliejui skirta švente, priminė Varėnos miestui nusipelniusius ankstesnius rajono vadovus, kurių dėkaVarėna plėtėsi, augo ir tapo tokiu miestu, koks yra šiandien.

Į šventinę sceną buvo pakviesti miesto įmonių ir įstaigų vadovai, kurie drauge su meru paskelbė šventės pradžią.

Meras pasidžiaugė, kad varėniškiai laukė šitos šventės ir stengėsi prisidėti prie miesto gražinimo. „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pasiruošimas šiam gražiam miesto jubiliejui įrodė, jog Jūs, mielieji varėniškiai, mylite savo miestą. Jūsų visų nuoširdaus darbo dėka savo jubiliejinę šventę Varėna pasitiko pasipuošusi. Ypatingai džiugu, kad ne vieno iš Jūsų prasmingi darbai garsina Varėną Lietuvoje ir už jos ribų. Ir nors pastaruosius ketverius metus Varėnoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, gyventojų mažėjo, aš visa širdimi tikiu, kad jau greitai ateis tas metas, kai į ištuštėjusius tėvų namus grįš gyventi vaikai, miestas vėl augs, plėsis, taps modernus bei patrauklus savo gyventojams ir svečiams. Varėnai linkiu, kad ateityje jos vardą garsintų ne viena iškili asmenybė, tokia kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vincas Krėvė, Dalia Tamulevičiūtė ir kiti...“, – kalbėjo rajono vadovas.

Jubiliejinėje šventėje dalyvavo daugybė garbių svečių – Vyriausybės ir Seimo narių, svečių iš užsienio šalių ir iš kitų respublikos savivaldybių, kurias su varėniškiais sieja ne vienerių metų draugystė. Jie sveikino savivaldybės vadovus ir miesto gyventojus su jubiliejumi ir tradicine Grybų švente.

Išpuoštuose seniūnijų kiemeliuose visą dieną koncertavo saviveiklininkai, buvo demonstruojami senieji dzūkų amatai ir verslai: verpiama, audžiama, liejamos žvakės, verdamas degutas, kalama geležis, pinami šiaudiniai dirbiniai, krepšiai iš balanų ir šaknų... Čia pat sumeistrautų gaminių buvo galima nusipirkti, o demonstruojamų amatų – ir pasimokyti. Visa šventė kvepėjo dzūkiškais valgiais – kas norėjo, jų galėjo vietoje paskanauti arba nusipirkti lauktuvėms. Šventėje be abejonės buvo galima įsigyti šviežių, sūdytų, džiovintų ar konservuotų grybų, įvairiausių gaminių iš miško uogų.

Šventėje koncertavo Varėnos rajono vaikų, jaunimo ir pagyvenusių žmonių bei aplinkinių rajonų meno kolektyvai, džiugino jaunieji Varėnos talentai, vyko Igorio Berino grupės, „Vaikų Eurovizijos“ konkurso dalyvio Barto, „Eurovizija 2012“ dalyvio Donato Montvydo ir Marijono Mikutavičiaus bei kitų atlikėjų koncertai.

Viena iš pagrindinių šventės organizatorių, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė sakė, kad šiemet šventė pavadinta „Su gimimo diena, Europos grybų sostine!“, nes joje buvo daug jubiliejinių akcentų – šventės svečiai pirmą kartą išgirdo „Odę Varėnai“, buvo šokami miesto jubiliejui skirti šokiai ir daugybė kitų renginių, tačiau pagrindiniai dalykai išliko tie patys. Šventėje parodėme tai, ką turime gražiausio – dainavo, šoko, senovinius dzūkų amatus demonstravo kelios kartos – seneliai, vaikai ir anūkai.

Šiemet atkreiptas dėmesys į išsaugotas dzūkų tradicijas, papročius, amatus, kulinarinį paveldą, čia vyko tautodailininkų ir amatininkų darbų mugės, gamtos kūrinių parodos, vaikus džiugino įvairiausios pramogos kiemelyje ,,Meistrų miestas“, įvairios sportinės varžybos. Tądien linksmybių ir įspūdžių tikrai netrūko nei dideliems, nei mažiems, nei miesto gyventojams, nei gausiems svečiams.

Kad Varėna ir visas Varėnos kraštas išskirtinis etnokultūros puoselėjimu ir kultūros renginių gausa, įrodo prieš keletą metų gautas įvertinimas – „Auksinė krivūlė“ už nuopelnus kultūrai. Varėnoje kasmet minimos Senojoje Varėnoje gimusio M. K. Čiurlionio gimimo metinės, tądien tradiciškai ,,Sidabrinės bitės“ ženklu ir Savivaldybės kultūros premija apdovanojami labiausiai Varėnos krašto kultūrai ir menui nusipelnę žmonės, vyksta daugybė kitų gražių renginių.

Varėnoje prasmingai įamžinamas iš čia kilusios ir amžinojo poilsio į gimtinę sugrįžusios žymios lietuvių režisierės ir teatro meno pedagogės Dalios Tamulevičiūtės atminimas.

Varėna
Autorės nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“