Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Sveikatingumo metams – 0 litų

Spaudos konferencijoje (iš kairės): Juozas Pundzius, Peka Puska, Sigita Kriaučiūnienė, Juozas Dapšauskas, Dangutė Mikutienė, Aurelijus Veryga

Lapkričio 19 dieną Seime įvyko įžanginė konferencija į 2013-uosius – Sveikatingumo metus. Tai jau trečioji nevyriausybinių organizacijų inicijuota ir organizuota konferencija, kuria siekiama keisti požiūrį į sveikatos sistemą arba, tiksliau, ją sukurti, nes dabar ji – tik ligų gydymo sistema. Šiais metais konferencija organizuota bendradarbiaujant su Nacionaline sveikatos taryba ir Seimo Sveikatos reikalų komitetu ir vadinosi „2013-ieji – Sveikatingumo metai: ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?“ Konferencijos pranešimai ir pristatyta Suomijos patirtis parodė, kad tikrai įmanoma didžiosios visuomenės dalies sveika gyvensena, nebent politikai ir sistemos dalyviai piktybiškai nenori permainų ir rezultatų.

Nevyriausybinei visuomeninei organizacijai (NVO) pasisekė pasikviesti Suomijos sveikatingumo programos autorių prof. Peka Puska, kuris vadovavo Karelijos projektui, pradžioje apėmusiam vieną iš šalies regionų, kur buvo pats didžiausias sergamumas širdies kraujagyslių ligomis. Penkerių metų regioniniam projektui pranokus lūkesčius, jis išplėstas visoje šalyje, ir Suomija tapo pavyzdžiu viso pasaulio mastu, kad sergamumą tomis ligomis, kurių gygymas šalims dabar kainuoja milijardus litų, galima labai ženkliai sumažinti, jei valstybiniu mastu priimami esminiai sprendimai sveikatos politikos klausimais. 1960 metais didžiausias pasaulyje mirčių nuo vainikinių širdies arterijų ligų skaičius buvo Suomijoje. Šiandien Suomija yra ne tik 80 proc. sumažinusi darbingo amžiaus žmonių mirtingumą nuo kraujotakos ligų, bet ir viena sveikiausių pasaulio šalių. Prof. P. Puska į klausimą, kaip vis dėlto pasisekė pasiekti tokių rezultatų, juk visuomenė yra labai inertiška, jos sąmonę aptemdyti siekia daug siaurų finansinių interesų ekonominių darinių, atsakė: „Pradžioje mes buvome šeši išprotėję entuziastingi daktarai radikalai ir labai norėjome pasiekti teigiamų rezultatų. Buvo labai daug trukdžių ir pasipriešinimo. Nelengvai, bet pasiekėme, tai galite ir jūs padaryti“.

Spaudos konferencijoje Nacionalinės sveikatos tarybos narys doc. Aurelijus Veryga sakė: „Kaip reikia daryti jau seniai yra žinoma, tai rodo ir Suomijos, ir kitų skandinavų šalių pavyzdžiai, tačiau politinius sprendimus Lietuvoje lemia tam tikrų verslo grupių interesai, o ne moksliniai duomenys, faktinė medžiaga, pavyzdžiai, tačiau viliamasi, kad Sveikatingumo metais ta padėtis turėtų pradėti keistis iš esmės“.

Pranešime Seime „Sveikatingumo metai – startas permainoms ir sveikatos dešimtmečiams“ Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas pabrėžė, kad reikia ne popierinių sveikatos programų, o praktinių veiksmų, beje, čia ir buvo Suomijos sėkmė. „Asmeniškai darysiu viską, kad Seime nebūtų priimta jau kelis metus rengiama Lietuvos sveikatos programa 2011–2020 metams, kuri savo stiliumi yra tokia pati, kaip ir prieš 15 metų priimta programa 1998–2010 metams, kuri pasibaigė nesumažinusi sergamumo tomis ligomis, kurios valstybės biudžetui kainuoja milijardus litų kasmet. Sveikatingumo metai yra tinkama proga priimti praktinę Lietuvos sveikatos gelbėjimo programą, kuri tikrai gali būti sėkminga. Tai rodo kaimynų suomių ir kitų šalių patirtis“.

Konferencijoje dalyvavo ir ją pasveikino Suomijos ambasadorė Marja-Lisisa Kiljanun, kuri skubėjo atsakyti teigiamai į konferencijos klausimą, ar tikrai įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje Suomijos pavyzdžiu. Sveikatos politikoje besidarbuojantys Seimo nariai Dangutė Mikutienė ir Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad sveikatos sąjūdį reikia toliau plėtoti jungiant nevyriausybinių organizacijų ir vyriausybinių institucijų pastangas. V. Andriukaitis pabrėžė, kad sveikatos sistemoje reikia esminių permainų – „nuo medikalizacijos link sveikatingumo“.

J. Dapšauskas atkreipė dėmesį, kad pradžioje Lietuvos gydytojų sąjunga buvo plataus žvilgsnio, rūpinosi ne tik profesinių interesų gynimu, bet ir sveikatos klausimais. „Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS)  viceprezidentė Eugenija Guogienė buvo ir Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė. Tačiau iš LGS viceprezidentė buvo gražiai išprašyta, tiksliau, „gražiai padėkota už darbą“ ir... Gydytojų sąjunga pasidarė vien tik gydytojų profesine sąjunga su ypatinga simbioze, ryšiu su farmacijos pramone. Dabar Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas yra ir Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentas. Manau, tuo viskas pasakyta“, – teigė J. Dapšauskas.

Asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Bronislovas Vasiliauskas pabrėžė, kad jam tenka matyti daugybę pavyzdžių, kaip kitose šalyse yra išplėtotos galimybės visų gyventojų masiniam fiziniam aktyvumui ir žmonės tomis galimybėmis naudojasi, o Lietuva pagal šį rodiklį smarkiai atsilieka, dėl to tenka raudonuoti dalyvaujant konferencijose. Sveikatingumo metai ir yra tam, kad nereikėtų raudonuoti bei milžiniškų lėšų leisti gydymui, kai galime sąlyginai išleisdami žymiai mažiau palyginus su gydymu sveikatingumui, pasiekti apčiuopiamų ir akivaizdžių rezultatų. Šiandien Nacionalinės sveikatos tarybos teigimu, apie 80 proc. visų sveikatos sąnaudų išleidžiama nesveiko gyvenimo būdo ligoms gydyti. Beje, vaistų kompensavimui šiais metais iš valstybės biudžeto numatoma išleisti apie 650 mln. litų, ypač toms ligoms, kurių galima išvengti, o ir susirgus išsigydyti natūraliomis priemonėmis. Antra tiek, ekspertų skaičiavimu, dar patys žmonės apmulkinti pridės išleisdami receptiniams ir kitiems vaistams.

Oficialiai Seimo paskelbtiems 2013-iesiems – Sveikatingumo metams – bebaigiančios vadovauti Vyriausybės parengtame valstybės biudžete numatoma skirti 0 litų. Viliamasi, kad naujoji Vyriausybė ir Seimas šią klaidą sugebės ištaisyti. „Kiek galima taip nelogiškai ar piktybiškai nesirūpinti visuomenės sveikata, o tik siaurų finansinių grupių pelnais?“ – klausia organizatoriai įžanginėje konferencijoje į Sveikatingumo metus.

XXI
Liudo Masio nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“