|
Kai Sodra tikrina ligonių sveikatą
Gintaras Visockas
Kokiai institucijai Jūs priskirtumėte Sodrą? Vadovaujantis sveiko proto logika Valstybinio socialinio draudimo fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priskirtinas būtent prie mus ginančiųjų institucijų. Juk būtent Sodra mums moka pensijas ar išmokas ligos atveju, padeda senatvės ir nelaimės atvejais. Ir vis dėlto neskubėkime liaupsinti Sodros, nes ši įstaiga, pasirodo, kartais gali tapti persekiojančia, įtarinėjančia, bejausme tarnyba. Tai, ką teko išvysti šių metų lapkričio 16-ąją, ne tik nustebino, bet dar ir pašiurpino. Nejaugi tokie dalykai įmanomi? Nejaugi konfliktinių situacijų ar įtarimų demokratinėje šalyje neįmanoma išpainioti civilizuočiau, pagarbiau? Praėjusį penktadienį buvau pakviestas į Vilniaus Justiniškių Šeimos gydytojų kabinetą, kad pats įsitikinčiau, kokia veikla pastaruoju metu vis dažniau užsiima Sodros Vilniaus skyriaus darbuotojai. 14 valandą Justiniškių Šeimos gydytojų kabinete buvo surengtas Gydytojų konsultacinės komisijos posėdis. Jame, be bendrosios praktikos gydytojos Irenos Ubartienės, dalyvavo dar dvi gydytojos. Į posėdį buvo pakviesta ir čia besigydanti Albina Kavaliauskaitė. Būta itin keisto posėdžio. Mat, lapkričio 16-ąją trys aukštos kvalifikacijos ir didelę darbo patirtį turintys medikai buvo verčiami užsiimti jiems nebūdinga veikla. Jie buvo priversti ieškoti ne jiems savo sveikatą patikėjusios A. Kavaliauskaitės efektyviausių gydymo būdų, o teisintis Sodros Vilniaus skyriaus vyriausiajai specialistei Vilmai Kaluinaitei, kodėl jie minėtai pacientei nusprendė pratęsti nedarbingumo lapelį. Iš pirmo žvilgsnio viskas gal ir teisėta, pagrįsta, reglamentuota. Sodros atstovė turėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo Arvydo Laurinaičio pasirašytus būtinus raštus. Lapkričio 12-ąją jis buvo pasirašęs štai tokį dokumentą: ... vyriausiosios specialistės Vilmos Kaluinaitės teikimu prašome iškviesti šį asmenį Albiną Kavaliauskaitę į artimiausią Gydytojų konsultacinės komisijos posėdį ir dalyvaujant vyriausiajai specialistei Vilmai Kaluinaitei įvertinti jos sveikatos būklę bei darbingumą. Lapkričio 16-osios pavedime juodu ant balto išdėstyta: Vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (...) punktais, pavedu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei Vilmai Kaluinaitei, VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto patikrinti medicininius dokumentus bei nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą bei tęsimo pagrįstumą. Nuostabą kelia tai, kad šiame pavedime nėra nurodyta paciento, kuriam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pavardė ir laikotarpis, per kurį išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Tai sukėlė įtarimą. Galima manyti, jog A. Laurinaitis abejoja visų gydytojos I. Ubartienės išduotų nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumu arba leidžia raustis po medicininius dokumentus specialistei V. Kaluinaitei savo nuožiūra. Kad tikrinimai nėra smerktinas dalykas, nes piktnaudžiavimų pasitaiko visur ir visada, nesiginčysime. Bet ar galimi bent menkiausi įtarimai šiuo konkrečiu atveju? Leiskite paklausti, kodėl Sodra nusprendė patikrinti A. Kavaliauskaitę gydančios šeimos gydytojos I. Ubartienės nustatytą ligos diagnozę, jei preteksto nepasitikėti daktarės kompetencija nėra jokio. Plataus profilio medikė I. Ubartienė pluša nuo pat 1975-ųjų. Jos darbo stažas per trisdešimt metų. Per šį laikotarpį jokių nuobaudų, įspėjimų, papeikimų. Tad gal esama įtarimų, jog pacientė A. Kavaliauskaitė labai dažnai ir ilgai serga? Vėlgi nieko panašaus. Nuo 2010-ųjų vos keturi nedarbingumo lapeliai. Beje, tikrai ne ilgesni nei kelios savaitės. Be to, vienas nedarbingumo lapelis buvo parašytas dėl nepilnamečio jos vaiko ligos (A. Kavaliauskaitė viena augina nepilnametį sūnų). Tad preteksto įtarti A. Kavaliauskaitę simuliuojant ligą ar piktnaudžiaujant ligonio teisėmis nėra, nebent nuspręstume, jog VšĮ Karoliniškių poliklinikoje dirbanti A. Kavaliauskaitė neturi teisės susirgti arba jai neleistina slaugyti susirgusio nepilnamečio sūnaus.
Atkreipkite dėmesį į Sodros Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. Laurinaičio paliepimą Sodros vyriausiajai specialistei V. Kaluinaitei įvertinti jos (A. Kavaliauskaitės autoriaus past.) sveikatos būklę bei nedarbingumą. Šis punktas labiausiai glumina. Lapkričio 16-ąją savo akimis mačiau atsiųstąją Sodros specialistę. Labai graži, mandagi ir visai jauna. Net jei ir turėtų patį aukščiausią medicininį universitetinį išsilavinimą, ji patirtimi dar negali prilygti daktarei I. Ubartienei bei kitiems tądien Gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje dalyvavusiems medikams. Tad kaip ji gali spręsti bei vertinti? Beje, komisijos posėdyje dalyvausios gydytojos pabrėžė, jog A. Kavaliauskaitės sveikatos būklė nėra labai gera apie kai kurias bėdas byloja atlikti specialūs vidaus organų medicininiai tyrimai, kurių rezultatų niekaip nepaneigsi, nebent bus nuspręsta atlikti papildomus medicininius tyrimus. Tam turi būti labai svari priežastis. Deja, Sodros atstovė į pacientės A. Kavaliauskaitės klausimą, dėl kokių priežasčių surengtas šis patikrinimas, nieko neatsakė. Priežastis nenurodyta ir Sodros Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo pasirašytame pavedime.
Taigi lapkričio 16-osios komisijos posėdyje susiklostė keista situacija. Tinkamo medicininio išsilavinimo ir patirties neturinti jaunutė Sodros darbuotoja tikrino medikų profesionalų surašytas diagnozes ir svarstė, ar jos pagrįstos. Ji pasiteiravo, kaip šiuo metu A. Kavaliauskaitė jaučiasi, bet klausimas nuskambėjo nekorektiškai. A. Kavaliauskaitė akcentavo, kad ji neprivalo apie savo sveikatos būklę informuoti Sodros vadovybės. Savo sveikatos reikalus ji aptaria tik su medikais, kuriais besąlygiškai pasitiki. A. Kavaliauskaitė nesutiko, jog Sodros darbuotoja jos sveikatos reikalus aptartų su medikų komisija jai negirdint, ir tvirtino įtarianti, jog Justiniškių Šeimos gydytojų kabineto darbuotojams gali būti daromas spaudimas. Įtarimai dėl galimo spaudimo medikams profesionalams ne iš piršto laužti. Per pastaruosius kelerius metus A. Kavaliauskaitė ir jos sūnus buvo trumpam susirgę vos kelis kartus, bet kiekvieną sykį, išrašydama nedarbingumo lapelius, gydytoja I. Ubartienė sulaukdavo Sodros patikrinimų: keturi nedarbingumo lapeliai keturi patikrinimai.
Komisijos posėdžiui pasibaigus, gydytoja I. Ubartienė mielai sutiko atsakyti į keletą žurnalisto klausimų. Jos tvirtinimu, Sodra, atsiųsdama pavedimą kuo greičiau patikrinti A. Kavaliauskaitės sveikatos būklę, nenurodė tokio patikrinimo priežasčių. Gydytoja pabrėžė, jog anksčiau Sodra niekada neslėpdavo motyvų, kodėl atlieka patikrinimus. Maždaug nuo šių metų liepos Sodra savo taktiką pakeitė. Dabar priežasčių nenurodo. Dėl A. Kavaliauskaitės išties ypatingas atvejis. Pirmiausia buvo atsiųstas prašymas patikrinti jos sveikatos būklę artimiausiame posėdyje. Paskui jau neeiliniame posėdyje. Keista ir tai, kad reikalauta pakviesti pačią pacientę. Mat, gydytoja I. Ubartienė Sodrai nurodė A. Kavaliauskaitės diagnozę. Ją išgirdus bet kam turėjo būti aišku, jog ligonis rimtas, ir kiekviena ligonio išvyka į miestą bei menkiausia įtampa ar sukeltas stresas pavojingi sveikatai. Įdomu dar ir tai, jog lapkričio 16-ąją buvo reikalaujama patikrinti dar keturių pacientų ligos istorijas. Bet Sodros vadovybė tų keturių ligonių kažkodėl nereikalavo iškviesti į posėdį. Naujoji Sodros taktika, prasidėjusi nuo šių metų vidurio, nesuprantama. Taip, su Sodra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, Sodros specialistai turi teisę atlikti tikrinimus. Bet kai tikrina visai be priežasties, tada belieka gūžčioti pečiais. Juk kiekvienas toks patikrinimas papildoma įtampa tiek mums, medikams, tiek ir pacientams, ypač sunkiau susirgusiems. Štai po komisijos posėdžio pamatavome A. Kavaliauskaitės kraujospūdį ženkliai pakilęs. O kas atsakys, jei po tokio neeilinio, skubaus patikrinimo mano pacientės sveikata dar labiau pablogės? savo poziciją dėstė gydytoja I. Ubartienė. Justiniškių Šeimos gydytojų kabineto gydytoja dar pabrėžė, kad pastaruoju metu jie turi tiek daug tikrintojų, komisijų, instrukcijų, jog nebeįmanoma dirbti užuot visą dėmesį sukoncentravę į ligonių gydymą, šiandien medikai priversti savo jėgas ir laiką švaistyti pašaliniams, biurokratiniams darbams atlikti. Paklausus, ar tokiu elgesiu Sodra nedemonstruoja savo išankstinio nusistatymo, gydytoja I. Ubartienė sutiko, jog tokių įtarimų dabar jai jau kyla. Mat, pastaruoju metu labai mažai kas piktnaudžiauja nedarbingumo lapeliais. Neapsimoka. Susirgę žmonės gauna mažesnes išmokas. Šiandien klostosi visiškai priešinga situacija žmonės dirba net sirgdami, kad tik nesumažėtų jų alga, kad tik nesupyktų darbdaviai. Juk nedarbas didelis. Sodros uolumas ieškant tokio pobūdžio piktnaudžiavimų labai keistas.
Kodėl Sodra taip atkakliai tikrina būtent Karoliniškių poliklinikoje dirbančios A. Kavaliauskaitės ligos istorijas? Savo nuomonę šių eilučių autoriui pareiškė komisijos posėdyje dalyvavusi Vilniaus miesto Greitosios pagalbos profesinės sąjungos vadovė Violeta Seiliuvienė. Jos manymu, toks Sodros dėmesys A. Kavaliauskaitei visai neatsitiktinis, nes A. Kavaliauskaitė Lietuvos medikų profesinės sąjungos lyderė, aktyviai ginanti ne tik Karoliniškių poliklinikos medikų, bet ir visos Lietuvos medikų teises, atkakliai reikalaujanti atšaukti 2009-ųjų metų priimtus Vyriausybės nutarimus, kuriais specifinėmis sąlygomis dirbantiems medikams buvo pailgintas darbo laikas ir sutrumpintos atostogos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad Vyriausybė šiais nutarimais medikus diskriminavo kitų socialinių grupių atžvilgiu. A. Kavaliauskaitė reikalavo parlamentinės kontrolės Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo, kad būtų atšaukti minėti Vyriausybės nutarimai. Jo buvo iškviesta į susitikimą, nors Seimo Statutas tokio susitikimo nenumato. To susitikimo metu A. Kavaliauskaitė buvo įspėta, kad jeigu reikalausianti atšaukti Vyriausybės nutarimus, tai ją užpuls medikai, kuriems darbo sąlygos buvo pagerintos. Deja, ją užpuolė ne medikai, o darbdavys Karoliniškių poliklinikos direktorės, kurios vyras, kaip rašė spauda, A. Matulo bičiulis, įsakymu ji buvo atleista iš darbo per tris minutes. Tik po ilgų teisinių procesų ji buvo grąžinta į darbą. Visi Lietuvos teismai pripažino, jog atleista ji buvo be pagrindo, neteisėtai. Dėl taip susiklosčiusių aplinkybių dabartinė Karoliniškių poliklinikos vadovė vargu ar patenkinta. Todėl ir manau, kad ieško nuo 2010 metų bent menkiausios galimybės atsikratyti principinga profsąjungos vadove ir tam buvo panaudoti net policijos pareigūnai. Todėl galima įtarti, kad ir šis A. Kavaliauskaitės darbingumo patikrinimas ne Sodros darbuotojų sugalvotas tokia Vilniaus miesto Greitosios pagalbos profesinės sąjungos vadovės V. Seiliuvienės versija.
Po komisijos posėdžio savo nuomonę pareiškė ir susijaudinusi A. Kavaliauskaitė. Ji pastebėjo, jog tokiais dažnais patikrinimais Sodra galimai daro spaudimą jos šeimos gydytojai I. Ubartienei. Laimė, Justiniškių Šeimos gydytojų kabineto gydytoja ne iš tų, kurie pasiduoda spaudimams. Ji pripažino, jog tokios konfliktinės situacijos nesuteikia džiaugsmo. Bet ji vadovaujasi vieninteliu principu nėra nieko svarbiau už paciento sveikatą. Ir vis dėlto gydytoja ragino mus visus susimąstyti, kodėl Lietuvos medikai masiškai išvažiuoja dirbti į Vakarus. Jos nuomone, jei tokia padėtis Lietuvoje tvyros ir toliau, gabiausi, energingiausi, perspektyviausi medikai išlėks darbuotis į Vokietiją, Norvegiją ar Didžiąją Britaniją. Ne tik dėl didesnių atlyginimų, bet ir dėl geranoriškesnės, draugiškesnės aplinkos. Kas tada gydys susirgusius ligonius? Sodros specialistai? Tad prie kokių institucijų žmogų ginančių ar persekiojančių derėtų priskirti dabartinę Sodrą?
© 2012 XXI amžius
|