Buvome nepatikima tauta vergvaldžiams
Aleksandras JAKUBONIS
Iš Marijampolės geležinkelio stoties prieš 6070 metų išvažiuodavo ešelonai, pripildyti ištremiamų lietuvių. Žmones sukimšdavo į prastus transporto vagonus, be jokių patogumų, juose tekdavo ištverti mėnesį ar ilgiau, kol pasiekdavo kokį tolimą sovietinės imperijos kampą. Panašus vagonas neseniai pastatytas Marijampolės geležinkelio stotyje kaip tremties memorialas. Jame nedidelė ekspozicija. Prie vagono atminimo lenta Gulago žemėlapis, kurioje sužymėtos tremties vietos ir surašyti ištremtųjų bei žuvusių skaičiai.
Spalio 5 dieną memorialas atidengtas ir pašventintas. Iškilmės prasidėjo Marijampolės Bazilikoje, kurioje šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vysk. Rimantas Norvila. Jis sakė, kad tremties kančias ištverti padėjo tikėjimas ir malda. Jo nuomone, į iškilmes susirinko geriausioji visuomenės dalis, ant kurios pečių laikosi tautos moralė.
Prie memorialinio vagono iškilmių dalyvius sujaudino Kalvarijos teatro parengta inscenizacija. Buvo pavaizduota, kaip brutaliai ginkluoti palydovai elgėsi su ištremiamaisiais.
Seimo narys A. Anušauskas pateikė trumpą sovietmečiu vykdytų trėmimų apžvalgą. Lietuviai drauge su latviais, estais, Vakarų ukrainiečiais, kai kuriais kaukaziečiais buvo nepatikimos tautos Kremliui. Trėmimai buvo nežmoniški, tarp tremiamųjų buvo vaikai ir moterys. Daugybė senelių ir vaikų žuvo dar kelyje, nepasiekę tremties vietų.
Memorialinį vagoną pašventino vysk. R. Norvila. Atminimo lentą atidengė Seimo narys Arvydas Vidžiūnas ir Birutė Kažemėkaitė (vietos LPKTS skyriaus pirmininkė). Prie vagono buvo uždegtos žvakelės žuvusiems ir pakelėse palaidotiems. Iškilmėse giedojo Marijampolės tremtinių choras.
A. Vidžiūnas apgailestavo, kad dar ne visi jaučiasi tikraisiais tikrosios Lietuvos piliečiais, nors visi tokiais gali ir privalo tapti. Jis padėkojo Lietuvos geležinkelių pareigūnui Olegui Slepakovui, padėjusiam surasti atitinkamą vagoną.
Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė paminėjo, kad Vakarų Europa ir šiandien neįsivaizduoja, kokie žiaurumai dėjosi už Geležinės uždangos. Tremtyje gimusi Regina Žukauskienė papasakojo savąją gyvenimo istoriją. Tėtis buvo nuteistas 25 metams ir išgabentas į Magadano ir Norilsko lagerius. Nėščia žmona išvežta į Sibirą. Gimusi mergytė mirė. Regina gimė vėliau, kai išleistas iš lagerių tėvas nuvyko pas žmoną į tremties vietą Irkutsko srityje. Kai šeima grįžo į gimtąsias Rumšiškes, ją lydėjo skurdas, nes tremtiniams sunku buvo surasti darbą.
© 2012 XXI amžius
|