|
Dėl išlaidų krašto gynybai
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga spalio 31 dieną žemiau pateikiamu viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę
Šiuo laišku norime atkreipti Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios institucijų dėmesį dėl katastrofiškos padėties krašto apsaugos sistemoje, susidariusios dėl jai skiriamo nepakankamo finansavimo.
Šiuo metu Lietuvos išlaidos krašto gynybai sudaro 0,76 procento bendrojo visuomeninio produkto (BVP) palyginus su 1,4 procento BVP NATO vidurkiu. Be Islandijos, kuri neturi kariuomenės, esame paskutinėje vietoje tarp visų NATO šalių. Tuo ne tik rodome, kad mums patiems nesvarbus mūsų šalies saugumas, bet ir atvirai tyčiojamės iš savo NATO partnerių.
Esame NATO pasienis su šalia besiribojančiomis dviejomis mažiausiai mums draugiškomis valstybėmis pasaulyje. Viena iš jų visais Lietuvos istorijos laikotarpiais savo imperiniais užmojais siekė ištrinti mūsų valstybę, mūsų kalbą ir mūsų tautą. Kita, įtvirtinusi autoritarinį režimą, visada buvo ir liks ištikimas didžiojo kaimyno satelitas, jei ir ne dėl broliškos meilės, tai dėl pigių dujų ir politinės užuovėjos.
Aljansas užtikrina mūsų šalies saugumą ir stabilumą, vykdydamas atvirą atgrasymo politiką NATO oro policijos misija užtikrina nepertraukiamą oro erdvės stebėjimą ir gynybą bei NATO vienetų nuolatinę dislokaciją šalyje, NATO ir didieji sąjungininkai turi paruošę konkrečius mūsų šalies gynybos planus bei yra skyrę konkrečius pajėgumus ginkluotos agresijos prieš mūsų šalį atveju. Toks saugumo garantas skatina užsienio investicijas į mūsų šalies verslą: 2011 metais Lietuvos verslas eksportavo produkcijos už 70 milijardų litų.
Mainais į NATO saugumą mes rodome savo pasiryžimą kartu su sąjungininkais petys į petį gintis su nustekenta kariuomene ir jos nykstančiais pajėgumais. NATO ekspertų paskaičiavimu, siekdama išlaikyti esamus pajėgumus, Lietuva turėtų skirti mažiausiai 1,3 procento šalies BVP.
Šalies Prezidentė yra ne kartą išreiškusi savo poziciją teigdama, kad Lietuvos kariuomenei būtina kokybė, o ne kiekybė. Būtinos investicijos į naujas technologijas, į naują ginkluotę, įrangą ir ekipuotę. Tačiau esant dabartiniam finansavimui kariuomenę palieka vis daugiau specialistų, skiriamų lėšų vos užtenka esamam personalui išlaikyti (atsižvelgiant ir į tai, kad pareigūnams alga skaičiuojama taikant dvigubai mažesnį nei šalyje galiojantis MMA), o apie naujas technologijas galima tik pasvajoti, nes trūksta lėšų paprasčiausioms kasdienėms pratyboms organizuoti.
Siekiant užtikrinti patikimą atgrasymą, kaip to reikalauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, nereikia brangių naikintuvų, tankų ar lėktuvnešių. Išmaniajai gynybai užtikrinti, būtina sudaryti tokias sąlygas, kad potencialus priešas keliskart pagalvotų prieš imdamasis veiksmų, o sąjungininkai galėtų laiku ir nevaržomai atvykti į pagalbą. Dalį pajėgumų turime oro erdvės stebėjimas, NATO oro policija. Kitiems kritiniams pajėgumams priešlėktuvinei ir prieštankinei technikai įsigyti, žvalgybiniams pajėgumams stiprinti, pilnai integracijai į NATO sistemas papildomai reikia lėšų jau dabar, kol dar nevėlu.
Raginame visas aukščiausios valdžios institucijas parodyti, kad privalome ir galime savo saugumą užtikrinti visų pirma mes patys, kad esame pasirengę ir galime būti atsakingi NATO partneriai, kad mums rūpi mūsų valstybė ir jos ateitis.
Tikimės visų valdžių, nepaisant partinės priklausomybės, supratimo ir valstybiško požiūrio į Lietuvos valstybės gynimo sistemos tobulinimo reikalus, kadangi visos didžiosios partijos principingai yra sutarusios didinti finansavimą gynybos reikmėms, kaip tai numato įsipareigojimai NATO.
Jonas Burokas,
LLKS valdybos pirmininkas
© 2012 XXI amžius
|