Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Kronika

Literatūros premija – piligriminei kelionei

Loreta CIKAITĖ

Prie laureato ąžuoliuko Novelistų ąžuolyne Veliuonoje. Priekyje – Gasparas Aleksa

Rašytoją Gasparą Aleksą (centre) sveikina Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius Daliaus Aleksandravičiaus nuotraukos

Veliuona. Iš Veliuonos kilęs rašytojas Gasparas Aleksa visuomenei ilgokai buvo žinomas tik kaip gydytojas, chirurgas, ortopedas-traumatologas. 1970-aisiais, baigęs Kauno medicinos instituto gydomąjį fakultetą, gavo paskyrimą į Šakius. Čia vadovavo chirurgijos, vėliau traumatologijos skyriams, kartu su bendradarbiais paskelbė daug mokslo straipsnių, atliko apie tris tūkstančius operacijų, asistavo savo chirurgijos mokytojui Vytautui Purliui atliekant pirmąją dirbtinio klubo sąnario persodinimo operaciją Lietuvoje.

Vėliau likimas G. Aleksą nubloškė į Vilnių. Jis dirbo chirurgu Vilniaus 6-osios klinikinės ligoninės inskstų persodinimo skyriuje, dėstė Vilniaus aukštesniojoje medicinos mokykloje ir Gedimino technikos universitete.

1995-aisiais G. Aleksa kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos žmonių su negalia sąjungą, o metais vėliau – neįgaliesiems skirtą žurnalą „Bičiulis“, kurio vyriausiasis redaktorius jis yra ir šiandien. Sunkiai sužalotų žmonių medicininės ir socialinės reabilitacijos G. Aleksa mokėsi Mičigano universitete (JAV), Osnabriuko apskrities valdyboje (Vokietija), Kopenhagoje (Danija) ir Ciūriche (Šveicarija). 1997–1998 metais dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Invalidų socialinės integracijos skyriaus viršininku. Per visą tą laiką parašė tris neįgaliųjų medicininėms problemoms skirtas knygas. Tačiau, kaip prisipažįsta pats, kuo toliau, tuo stipriau brendo įsitikinimas, jog pagrindinis jo pašaukimas – rašyti originaliąją literatūrą.

Atgimimo ir pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais pasirodė rašytojo poezijos rinkiniai „Lauk šoko ugnis“, „Lozoriaus paukščiai“, „Užkeikti barbarus“. Autorius išleido ir pjesių rinkinį ,,Mergaitė ir Apaštalas“, nes 1985-aisiais baigė Kinematografijos komiteto ir Respublikinio kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto organizuotus kino scenaristų kursus, o už kino filmo scenarijų „Žali šermukšniai“ buvo gavęs Lietuvos SSR valstybinio kinematografijos komiteto antrąją premiją.

2001-aisiais G. Aleksa buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Štai tada ir prasidėjo nors gumbuotas, bet intriguojantis rašytojo kelias į skaitytojų širdis. Vienas po kito sekė romanai – „Adomo broliai ir moterys“, „Pusė obuolio Ievai“, „Fabricijus sprogdina arklius“, „Ėriukėlis stiklo ragais“, poezijos rinkiniai – „Giedantis rupūžys“ bei „Prabudimai“. Abi pastarosios knygos buvo nominuotos „Poezijos pavasario“ Maironio premijai, deja, ąžuolų vainiko autorius negavo, tačiau dėl to nė kiek nenusimena.

„Didžiuojuosi, kad šiuos poezijos rinkinius pastebėjo kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė ir dalis mano tekstų tiko jos kuriamoms misterijoms – „Pašvęstojo gimimas“, „Giedančio rupūžio improvizacijos“, „Prabudimai“. Su pastaruoju žodžio ir muzikos spektakliu daug važinėjome, rodėme jį Kėdainių Šv. Jurgio, Vilniaus Šv. Ignoto, kitose Lietuvos bažnyčiose, Vilkaviškio katedroje ir netgi Karaliaučiaus srtityje, kur yra katalikų bendruomenės“.

Visai neseniai pasirodė nauja G. Aleksos knyga ,,Žiogas žvirblį medžiojo: pakraščių kasdienybė“. Tai publicistikos ir novelių rinkinys, kuriame, kaip sakoma anotacijoje, iš kasdienybės išlukštenti tekstai, gulantys vienas ant kito, nelyginant plėšiamo kalendoriaus lapeliai – „tekstai, kuriuose susipina apmąstymai ir sapnai, dabartis ir jaunystės potyriai, fantazija ir realybė. Tekstai, kurie klausia ir bando atsakyti. Kartais labai neramūs, netgi įkyrūs tekstai“. Už šią knygą autorius buvo apdovanotas Petro Cvirkos literatūros premija. Ją 1984-aisiais įsteigė Jurbarko rajono savivaldybė. Iki tol premiją yra pelnę Šarūnas Šimulynas, Vytautas Rimkevičius, Birutė Jonuškaitė, Vladas Kalvaitis, Nacionalinės premijos laureatai Juozas Aputis bei Henrikas Algis Čigriejus ir kiti garbūs rašytojai.

Nauja knyga – visada intriga, laukimas, smalsumas ir atradimai. Intrigą ir smalsumą sukelia jau pats knygos pavadinimas. Kyla noras sužinoti, kodėl pavadinime užkoduota mįslė, prieštaraujanti gamtos tvarkai. Knygos autorius viename iš knygos pristatymų į šiuos klausimus atsakė: ,,Ironijos pavadinime esama. Tai sufleruoja, kad gyvenimas sudėtingas ir ne viskas vyksta pagal gamtos sukurtus dėsnius ar taip, kaip mes norėtume. Kasdienybėje gali būti visai kitaip“.

G. Aleksos tekstuose daug kas atpažįstama: įvykiai, vieta ir laikas. Veliuona ir šio krašto žmonės sulaukė didžiausio rašytojo dėmesio publicistiniuose tekstuose, tapo ne vienos novelės atpažįstamais personažais.

Humaniškumas, meilė paprastam žmogui, rūpestis dėl jo likimo... Ir visa tai perteikta gražia, veliuoniečių tarmei būdinga kalba. Štai pagrindiniai kriterijai, įvertinant G. Aleksos knygą, kaip vertą premijos.

Nacionalinės premijos laureatas, poetas bei romanistas Donaladas Kajokas apie šią knygą sakė: ,,Susidarė įspūdis, jog viskas, kas parašyta, Gasparo iškęsta, išgyventa. Kiekvienu kūriniu bandoma pasakyti, jog reikia pakelti akis į dangų, pažiūrėti į žvaigždes ir pajusti tai, kas iš tiesų yra svarbu. Man ta knyga asocijuojasi su Antono Čechovo laiškais. Tai erudito, intelektualo, inteligento knyga“.

Pats autorius liko ištikimas savajam credo: skubėkime daryti gera. Tai jis pabrėžė ir Jurbarko rajono savivaldybės mero Ričardo Juškos apjuostas laureato juosta.

Pasveikinti G. Aleksos į Veliuoną atvyko ne vien jo kolegos rašytojai, rajono valdžios atstovai, bet ir vienuolė sesuo Regina Teresiūtė iš Šiluvos, žurnalo ,,Bičiulis“ bendraautorius, konsultuojantis skaitytojus tikėjimo klausimais, Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius, kuris pašventino Novelistų parke, prie Antano ir Jono Juškų gimnazijos, laureato pasodintą ąžuoliuką. Laistydamas medelį G. Aleksa pažadėjo premiją išleisiąs piligriminei kelionei į Šventąją Žemę.

Kiek man žinoma, šį pažadą rašytojas jau ištesėjo.

Jurbarko rajonas
Daliaus Aleksandravičiaus nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“