Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Tyliai, ramiai, nesigirdama dirba kilnius darbus

Gautas apdovanojimas Šatrijos Raganos premijos laureatę įpareigoja tęsti savo veiklą

Rūta Končiutė,

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė

Mažeikių rajono meras Antanas Tenys, Bronislava Viesulienė bei Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Rupkutė

Literatūrinę kompoziciją atlieka kun. Vytautas Dvaržeckis ir bibliotekininkė Dangira Undžienė

Laureatę pagerbė tremtinių ir politinių kalinių choras „Atmintis“

M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė Bronislava Viesulienė (centre) su šeimos nariais

Kovo 8-ąją šešioliktą kartą įteikta Mažeikių rajono savivaldybės įsteigta rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija. Savivaldybės meras Antanas Tenys drauge su šios premijos sumanytoja Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angele Rupkute šiemet apdovanojimą įteikė Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Caritas“ reikalų vedėjai Bronislavai Viesulienei.

Priminė M. Pečkauskaitės gyvenimą ir veiklą

Skambant rašytojos Marijos Pečkauskaitės mėgiamiems kompozitoriaus F. Šopeno kūriniams į Mažeikių muziejų susirinko ankstesnių metų šios premijos laimėtojai, šių metų laureatės – B. Viesulienės – draugai ir bendraminčiai.

Visus sužavėjo renginio vedėjo, 1998 metų M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureato, Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos mokytojo-eksperto Martyno Januškos parengta literatūrinė kompozicija. Čia M. Pečkauskaitę, jos gyvenimą ir prasmingą veiklą susirinkusiesiems priminė ir savomis patirtimis bei išgyvenimais dalijosi šios premijos laureatės: muziejininkė Jūratė Miliauskytė, bibliotekininkės Sniegena Chriščinavičienė ir Dangira Undžienė, Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė, M. Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė Rima Širvinskienė ir pats M. Januška. Jiems talkino Merkelio Račkausko gimnazijos mokytoja Ona Kelpšienė ir gimnazistė Goda Vasiliauskytė, o kunigo, M. Pečkauskaitės bičiulio Kazimiero Bukanto vaidmenį atliko Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios vikaras kun. Vytautas Dvaržeckis.

Visada pasirengusi padėti nelaimės ištiktam žmogui

Kultūros ir sporto skyriaus vedėja A. Rupkutė papasakojo apie B. Viesulienės gyvenimą ir darbus, už kuriuos paskirta premija.

B. Viesulienė gimė 1942 metais Klaipėdos rajone, Gedvydų kaime. Baigė Veiviržėnų vidurinę mokyklą, Kauno medicinos mokykloje įgijo medicinos felčerės specialybę. Tėvai buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą. Bronelę ir jos seserį mamos draugė tuo metu paslėpė. Taip sesutės išvengė tremties. Devynerius metus abi mergaitės gyveno su mamos drauge Lietuvoje, kol tėvai grįžo iš Sibiro. Drauge su vyru Bronislava užaugino dvi dukras: odontologę Jūratę ir pedagogę Audronę. Pagal paskyrimą 1963 metais Bronislava atvyko dirbti į Mažeikių ligoninę. Čia iki pat pensijos dirbo organizacinio metodinio kabineto felčere.

Šiuo metu B. Viesulienė yra Telšių vyskupijos Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Caritas“ reikalų vedėja. Šiai organizacijai be materialinio atlygio vadovauja nuo 1993 metų. Ji yra Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vienkartinių pašalpų skirstymo komisijos pirmininkė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus komisijos vaiko globos klausimams rajone spręsti narė, Stebėtojų Tarybos prie Mažeikių ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros centro narė. Jau greitai dešimtmetis, kaip dainuoja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) Mažeikių chore „Atmintis“, yra aktyvi bendrijos tarybos narė. Pasak bendražygių, Bronelė yra be galo nuoširdi, užjaučianti, visada pasirengusi padėti nelaimės ištiktam žmogui. Be įprastinio darbo, – labdaros rinkimo, ligonių lankymo – jau antri metai B. Viesulienė su „Caritas“ darbuotojais dalija iš ES lėšų gaunamus maisto produktus nepasiturintiems rajono gyventojams. „Caritas“ jau daugelį metų kartu su Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namais gegužės 12-ąją švenčia Artimo meilės dieną. Tradicinė yra ir Atvelykio šventė, į kurią kviečiami vaikų krikštatėviai. B. Viesulienė ir daugelis kitų „Caritas“ darbuotojų Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namuose turi krikšto vaikų.

„Caritas“ kasmet nuo gruodžio 1-osios iki Šv. Kalėdų dalyvauja Lietuvos mastu vykdomoje akcijoje „Gerumas mus vienija“. Akcijos metu iš gyventojų renkamos lauktuvės, kurias „Caritas“ darbuotojai per Šv. Kalėdas veža į Akmenės vaikų pensionatą.

Labiausiai atspindi M. Pečkauskaitės dvasią

Darbų daug, visų jų neįmanoma išvardinti, – sakė A. Rupkutė, – štai keletas minčių, kurias išsakė vertinimo komisijos M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijai gauti nariai:

„B. Viesulienė daugybę metų aktyviai dirba visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio gelbsti „pasimetusias“, „pasiklydusias“ sielas“; „Ši moteris tyliai, ramiai, nesigirdama dirba didelius, kilnius darbus“; „Bronelės veikla labiausiai iš visų kandidatų atitinka Marijos Pečkauskaitės dvasią. Ji ne tik aktyvi „Caritas“ darbuotoja, ji daug dirba ir LPKT bendrijos Mažeikių skyriuje, yra giliai tikinti, aktyviai organizuoja labdaros darbus, šelpia našlaičius, ieško jiems krikštatėvių ir pati turi daug krikšto vaikų. Labdaringa veikla užsiima ne tik Mažeikių rajone. Bronelė dažna viešnia ir Akmenės rajono globos įstaigose. Su grupele giedotojų gieda Žemaičių Kalvarijos Kalnus už mirusiuosius, kurių artimieji neturi galimybės pasisamdyti giedotojų“; „B. Viesulienė visus savo didelius darbus daro be jokios reklamos, nelaukdama nei atlygio, nei pagarbos. Ši moteris graži ir išore, ir vidumi“; „Visi kandidatai verti premijos, tačiau gerbdama visus, savo balsą atiduodu už B. Viesulienę, už jos kilnius darbus bet kokiomis sąlygomis“; „M. Pečkauskaitė buvo giliai tikinti, užsiėmė labdaringa veikla. Bronislava labai daug dirba ta pačia kryptimi ir labiausiai atspindi M. Pečkauskaitės dvasią. Ši kandidatė dirba daug, jos veikla žinoma ir aplinkiniuose rajonuose“.

Neišsenkančių jėgų šaltinis – tikėjimas

Po premijos įteikimo ir gausybės sveikinimų bei linkėjimų B. Viesulienę dainomis ir giesmėmis pagerbė tremtinių ir politinių kalinių choras „Atmintis“, kurio aktyvi narė yra ir ji pati.

Paklausta, iš kur savyje randa tiek gerumo, rūpestingumo ir energijos, B. Viesulienė tik pakėlė ranką į dangų. Tikėjimas Dievu ir žmonėmis šiai moteriai suteikia didžiulį, neišsenkamą jėgų antplūdį.

Pasakodama apie savo kelią į labdaringą veiklą, Bronislava daug gražių žodžių išsakė apie amžinos atminties gydytoją Stefaniją Žilinskaitę, iš kurios ir perėmė „Caritas“ reikalų tvarkymą. Laureatė nuoširdžiai dėkojo savo šeimai, draugams ir bendradarbiams už supratimą ir pagalbą, o visuomeninę veiklą žadėjo tęsti.

„Paskutiniu metu kildavo minčių baigti savo darbus, skirti daugiau dėmesio šeimai, tačiau gauta premija įpareigoja nesustoti ir dirbti toliau“, – sakė B. Viesulienė.

Mažeikiai
Autorės nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“