Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Vaidintojai iš prigimties

Bronius VERTELKA

Pumpėnų vaidintojai su savo vadove Aldona Kurlinskiene (trečia iš kairės)

Pumpėnai. Kai stebi kultūros centro dramos kolektyvo pastatymą, imi galvoti, kad profesionalūs aktoriai vaidina. „Mūsų vaidintojai labai sugeba įsijausti į savo roles“, – sakė jų vadovė Aldona Kurlinskienė.

Pastaraisiais metais pumpėniškiai ypač pamėgo Sibiro lageryje žuvusio kunigo Kazimiero Čiplio-Vijūno dramos kūrinėlius. Žiūrovams jau parodė spektaklius „Nepaprasta naujiena“, „Motinos dalia“, „Bobutės susipyko“. O „Maušos karčemos“ premjera buvo per Atvelykį.

Simboliška tai, kad kadaise prie dabartinio kultūros centro pastato irgi buvo karčema. Pati pjesė atspindi tikrovišką kaimo gyvenimą, aktuali ir suprantama žiūrovui.

Vaidinimui A. Kurlinskienė sugeba  pritraukti ir jau garbaus amžiaus miestelėnus, ir jaunimą. Pumpėnuose ji jau 38 metai, atvyko čia baigusi režisūrą Rokiškio kultūros mokykloje. Nuo mažens jai, augusiai Jurgėnuose, kaip šventė būdavo vietinių žmonių statomi vaidinimai. Stebėti jų į salę ateidavo prieš valandą. Užtat ir dabar moteris sugeba visus prakalbinti. Tiesiog jaučia, kokį vaidmenį kam patikėti. Spektakliai nebeišsiverčia be Stasės ir Felikso Abrukauskų. Stasei ypač tinka motinos vaidmuo. „Savo vaidmenį turi išgyventi scenoje. Jeigu matysi, kas vaidinimo metu vyksta salėje, to niekada nepadarysi“, – sakė jos vyras Feliksas.

Buvęs agronomas Marijonas Raudonis su scena pažįstamas per 50 metų. Su ja susigyveno dar mokydamasis Taujėnų vidurinėje mokykloje. Dabar Marijonas – ne tik mėgstamas žiūrovų, bet ir žinomas kaip rašantis prozą ir eilėraščius. „Neturime suflerių. Suklydęs privalai išsisukti iš padėties. Turi sekti pašnekovą ir sugebėti tęsti jo mintį“, – sakė 74 metų vyras.

Kartais pasitaiko, kad tinkamai nesurepetavęs išeina į sceną ir suvaidina kaip tikras profesionalas. Ir tėvo, ir senojo ūkininko vaidmuo jam tinka.

Vaidinti ateina ne vien turėdami norą prasiblaškyti, bet ir galvodami, kaip deramai praleisti laisvalaikį. Kaimo žmogus neužsimena apie pinigus, tačiau jam reikia bendravimo, dvasinio augimo. Spektakliai Pumpėnuose yra laukiami, todėl vaidinant nebūna pustuštė salė. Beje, pumpėniškiai vaidina tarmiškai, o gėlė, geras žodis – didžiausia padėka.

Artistai rūbų atsineša iš namų, aptaria su vadove, kurie tiktų. Sėkmingai sprendžia dekoracijų klausimą. Visada pirma patarėja būna Irena Bartkienė, studijavusi dailę Šiaulių universitete.

Pumpėniškiai kviečiami vaidinti ir kitur, bet kaip nuvažiuoti, jeigu nei autobusėlio, nei pinigų kelionei nėra. Tenka savo lėšomis pirkti kurą ir ieškoti galimybių nuvykti.

A. Kurlinskienė turi apie 10 jaunų ir apie 20 žymiai vyresnio amžiaus pumpėniškių, norinčių pasirodyti scenoje. Todėl, kad ji visus pažįsta, sugeba su kiekvienu susišnekėti, tapo sava Pumpėnuose. A. Kurlinskienė teigė, kad provincijoje gabių žmonių ir norinčių protingai bei linksmai gyventi nevartojant alkoholio netrūksta.

Liepos 21-ąją, Pumpėnuose švenčiant kraštiečių dieną ir Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus, buvo parodytas kun. K. Čiplio-Vijūno spektaklis „Maušos karčema“.

Pasvalio rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2013 „XXI amžius“