2014 m. sausio 4 d.    
Nr. 1
(2072)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Metų brydės

Iš kairės: Vitalija Minialgaitė,
Genė Sereikienė ir renginio
vedėja Aldona Šležaitė
Laimos Žilytės nuotrauka

KĖDAINIAI. Daugiakultūriniame centre gruodžio 10-ąją vyko sakralinės poezijos popietė, skirta adventiniam susikaupimui. Renginio iniciatorės – pedagogės: religijos mokslų bakalaurė, tikybos mokytoja Genė Sereikienė, mokytoja Vitalija Minialgaitė, Kėdainių suaugusių ir jaunimo mokymo centro lietuvių kalbos mokytoja Aldona Šležaitė. Poezijos skaitinių, pokalbių intarpus paįvairino klasikinės, sakralinės muzikos atlikėja, pedagogė Laima Žilytė, trombonu grojo Kėdainių „Purienos“ vaikų darželio-mokyklos auklėtinis Gytis Privalovas, meilės šokį atliko mokytoja Raminta Šilienė su savo mokine Viktorija Mickūnaite.

Šventinėje popietėje dalyvavo pedagogai, Kėdainių ir Jonavos literatai, bibliotekininkės, Kėdainių savivaldybės tarybos narė Zita Civilkaitė, Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius, Labūnavos ir Vandžiogalos klebonas, rašytojas ir poetas kun. Skaidrius Kandratavičius, svečių iš Kauno.

Įžangoje nuskambėję trombono garsai priminė susitelkimo laiką, tarsi kvietė nurimti, atitrūkti nuo kasdienės rutinos, pasinerti į tylą, maldą, atgailą, gerus darbus, kad stipriau išgyventume Jėzaus laukimą.

Renginio vedėja A. Šležaitė po eilėraščio posmų prakalbo apie Adventą, apie žmogaus metų brydes. „Užuot svarstę, ką šie metai mums davė, atsakykime sau: ką aš daviau aplinkiniams, ką jie gavo per mane? Tai – esminis klausimas, kurį mes dažnai išgename iš savo minčių ir kalbų. Pamąstykime, kas šiais metais mūsų gyvenime buvo brangu, saugotina, kas yra amžina ir veda Amžinybės link“, – kvietė A. Šležaitė.

Visi gyvename bendruomenėje – tautos, kaimo, miesto, valdžios, mokyklos, parapijos, šeimos, artimų ar tolimų draugų. Suprantame, kad be bendruomenės, gyvenimo spalvos prarastų savo tikrą vertę. Pastebėdami kitą, pasidžiaugdami jo darbo, kūrybos vaisiais, keičiamės ir norime keisti, kurti, labiau mylėti. Buvo susitelkta ties sakraliais G. Sereikienės, V. Minialgaitės eilėraščiais. Tikybos mokytoja G. Sereikienė 1998 metais Kėdainiuose įkūrė literatų klubą „Varsna“ . Laisvalaikiu fotografuoja, rašo eiles, pasakas, esė, humoreskas. Nemažai jos straipsnių apie Kėdainių Šv. Jurgio parapijos gyvenimą spausdino „XXI amžius“. Kūryba publikuota poezijos rinkiniuose ir almanachuose: „Ateini iš giesmės“, „Eilėraščiai Marijai“, „Lietuvių meilės lyrika“, „Žymių žmonių testamentai“. Buvo viena iš almanachų „Varsna“ ir „Dedikacijos Kėdainių kraštui“ sudarytojų.

Poetė augo gausioje šeimoje, miškų apsuptame kaime, Paberžės parapijoje. Ji pasakojo, kaip Šv. Kalėdų rytą ar Prisikėlimo šventę eidavo su tėveliu į Paberžės bažnyčią, tad tikėjimą Aukščiausiuoju, Jo meilės pasireiškimą įgavo tėvų namuose. Viename savo eilėraščių „Tėvų paveldo motyvas“ rašė: „Tėti, kol galėjai išlaikyti rankose rožančių, kalbėjai jį ir kalbėjai... Tu išėjai, bet rožančiaus malda nenutrūko...“ Laikas bėgo... Gimto kaimo žydinti pieva, dangaus mėlynė, Kūčių stalas, Kristaus gimimo laukimas ne vienam įkvėpė žodį. Posmai užsitęsė ir smigo širdin. Tai sustabdo mūsų bėgimą, kurį patys sau susikūrėme ir tebekuriame. Vakaro bendravimas tęsėsi su kvapnia arbata ir pyrago gabalėliu. Jautrumo, nuostabos suteikė kun. S. Kandratavičiaus išdalinti kalėdaičiai ir „XXI amžiaus“ išleistas katalikiškas kalendorius 2014 metams. Tegul Kristaus gimtadienis nebūna tik kalendoriaus data, žyminti darbų terminą. Tegul Šv. Kalėdos būna didysis kiekvieno gyvenimo įvykis, kuriame jis keičiasi, nori kurti, labiau mylėti.

XXI

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija