Metų brydės
|
Iš kairės: Vitalija Minialgaitė,
Genė Sereikienė ir renginio
vedėja Aldona Šležaitė
Laimos Žilytės nuotrauka
|
KĖDAINIAI. Daugiakultūriniame centre gruodžio 10-ąją vyko sakralinės poezijos popietė, skirta adventiniam susikaupimui. Renginio iniciatorės pedagogės: religijos mokslų bakalaurė, tikybos mokytoja Genė Sereikienė, mokytoja Vitalija Minialgaitė, Kėdainių suaugusių ir jaunimo mokymo centro lietuvių kalbos mokytoja Aldona Šležaitė. Poezijos skaitinių, pokalbių intarpus paįvairino klasikinės, sakralinės muzikos atlikėja, pedagogė Laima Žilytė, trombonu grojo Kėdainių Purienos vaikų darželio-mokyklos auklėtinis Gytis Privalovas, meilės šokį atliko mokytoja Raminta Šilienė su savo mokine Viktorija Mickūnaite.
Šventinėje popietėje dalyvavo pedagogai, Kėdainių ir Jonavos literatai, bibliotekininkės, Kėdainių savivaldybės tarybos narė Zita Civilkaitė, Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius, Labūnavos ir Vandžiogalos klebonas, rašytojas ir poetas kun. Skaidrius Kandratavičius, svečių iš Kauno.
Įžangoje nuskambėję trombono garsai priminė susitelkimo laiką, tarsi kvietė nurimti, atitrūkti nuo kasdienės rutinos, pasinerti į tylą, maldą, atgailą, gerus darbus, kad stipriau išgyventume Jėzaus laukimą.
Renginio vedėja A. Šležaitė po eilėraščio posmų prakalbo apie Adventą, apie žmogaus metų brydes. Užuot svarstę, ką šie metai mums davė, atsakykime sau: ką aš daviau aplinkiniams, ką jie gavo per mane? Tai esminis klausimas, kurį mes dažnai išgename iš savo minčių ir kalbų. Pamąstykime, kas šiais metais mūsų gyvenime buvo brangu, saugotina, kas yra amžina ir veda Amžinybės link, kvietė A. Šležaitė.
Visi gyvename bendruomenėje tautos, kaimo, miesto, valdžios, mokyklos, parapijos, šeimos, artimų ar tolimų draugų. Suprantame, kad be bendruomenės, gyvenimo spalvos prarastų savo tikrą vertę. Pastebėdami kitą, pasidžiaugdami jo darbo, kūrybos vaisiais, keičiamės ir norime keisti, kurti, labiau mylėti. Buvo susitelkta ties sakraliais G. Sereikienės, V. Minialgaitės eilėraščiais. Tikybos mokytoja G. Sereikienė 1998 metais Kėdainiuose įkūrė literatų klubą Varsna . Laisvalaikiu fotografuoja, rašo eiles, pasakas, esė, humoreskas. Nemažai jos straipsnių apie Kėdainių Šv. Jurgio parapijos gyvenimą spausdino XXI amžius. Kūryba publikuota poezijos rinkiniuose ir almanachuose: Ateini iš giesmės, Eilėraščiai Marijai, Lietuvių meilės lyrika, Žymių žmonių testamentai. Buvo viena iš almanachų Varsna ir Dedikacijos Kėdainių kraštui sudarytojų.
Poetė augo gausioje šeimoje, miškų apsuptame kaime, Paberžės parapijoje. Ji pasakojo, kaip Šv. Kalėdų rytą ar Prisikėlimo šventę eidavo su tėveliu į Paberžės bažnyčią, tad tikėjimą Aukščiausiuoju, Jo meilės pasireiškimą įgavo tėvų namuose. Viename savo eilėraščių Tėvų paveldo motyvas rašė: Tėti, kol galėjai išlaikyti rankose rožančių, kalbėjai jį ir kalbėjai... Tu išėjai, bet rožančiaus malda nenutrūko... Laikas bėgo... Gimto kaimo žydinti pieva, dangaus mėlynė, Kūčių stalas, Kristaus gimimo laukimas ne vienam įkvėpė žodį. Posmai užsitęsė ir smigo širdin. Tai sustabdo mūsų bėgimą, kurį patys sau susikūrėme ir tebekuriame. Vakaro bendravimas tęsėsi su kvapnia arbata ir pyrago gabalėliu. Jautrumo, nuostabos suteikė kun. S. Kandratavičiaus išdalinti kalėdaičiai ir XXI amžiaus išleistas katalikiškas kalendorius 2014 metams. Tegul Kristaus gimtadienis nebūna tik kalendoriaus data, žyminti darbų terminą. Tegul Šv. Kalėdos būna didysis kiekvieno gyvenimo įvykis, kuriame jis keičiasi, nori kurti, labiau mylėti.
XXI
© 2014 XXI amžius
|