2014 m. sausio 4 d.    
Nr. 1
(2072)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Prisiminti Lietuvos prezidentai

Autoriaus nuotrauka

Kaunas. Lapkričio viduryje Lietuvos kariuomenės Kauno Įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) Lietuvos moterų lyga organizavo konferenciją „Lietuvos Respublikos prezidentai ir tauta“. Šios konferencijos tikslas – pagilinti žinias apie Lietuvos Respublikos prezidentų kurtą Lietuvos valstybės politiką, jų indėlį į valstybės kūrimą po žiaurių okupacijų ir jų ryšį su tauta bei rūpinimąsi savo tautos tapatumu, jos buities bei būties gerove.

Konferencijos dalyvius pasveikino Kauno miesto savivaldybės vicemeras Vytautas Vasilenka. Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai Marija Čigrėjienė, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Rytas Kupčinskas, Arimantas Dumčius, dim. generolas Česlovas Jezerskas, LLKS Štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys, rezistencijos kovų dalyviai, moksleiviai.

Konferenciją pradėjo Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Laurynas Kasčiūnas pateikė įdomių istorinių faktų apie prezidentą Antaną Smetoną.

Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkė doc. Meilutė Asanavičienė papasakojo apie Lietuvos prezidentą Aleksandrą Stulginskį. Jam teko ir tremtinio duonos paragauti, tačiau Lietuvos žmonės jį mena kaip sąžiningą, dorą, pareigingą Lietuvos valstybės vadovą.

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas pateikė įdomių faktų apie dr. Kazį Grinių, labai trumpai buvusį prie Lietuvos valstybės vairo.

Į Lietuvos valstybės vadovų gretas priimtas rezistencinės kovos prieš okupantus vadas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. Labai plačią jo veiklos panoramą nutapė Generolo J. Žemaičio Lietuvos Karo akademijos prorektorius prof. dr. Valdas Rakutis. Lietuvos kairieji buvo kategoriškai nusiteikę prieš išsivadavimo kovos vadą, kurį tardė KGB šefas, žiaurusis Berija, tačiau J. Žemaitis liko ištikimas priesaikai.

Apie prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską labai plačiai pasakojo bendražygis Česlovas Juršėnas. Jis pabrėžė, kad reikėjo nepaprastos drąsos atsiskirti nuo TSKP, o vėliau vieningai balsuoti už Nepriklausomybę – Kovo 11-osios Aktą.

Akademikui Romualdui Grigui neatvykus, pranešimą apie prezidentą Valdą Adamkų, dvi kadencijas buvusį prie Lietuvos valstybės vairo, skaitė profesorė Ona Voverienė ir sėkmingai šią spragą užpildė. Profesorei teko pateikti faktų ir apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuriai tenka vadovauti dabartinei Lietuvos valstybei, spręsti sudėtingus Lietuvos politikos uždavinius.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija