|
Savanorystė
Savanorystė savo noru pasirinkta veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis, kuri yra naudinga kitiems žmonėms. Apie tai savo mintimis sutiko pasidalinti Kybartų savanoriai Arūnas ir Dainius. Jie savanoriavo projekte Savanorystės populiarinimas Vilkaviškio vyskupijoje, Kybartų miestelyje, kurį finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Arūnas prisipažįsta, kad savanoriauti Kybartuose paskatino asmeniniai išgyvenimai. Jis viename savo gyvenimo etape dažnai vartojo alkoholį. Man, išklausymas visada buvo labai arti širdies. Pats patyriau, kaip reikia išsikalbėti sunkiais momentais ir kaip sunku, jei šalia nėra žmogaus, kuris išklausytų. Tai labai slegia, atvirauja savanoris. Vaikinas tiki, kad tik perėję priklausomybės nuo alkoholio labirintus asmenys ir pažinę savo ligą gali padėti kitiems. Jis mano, kad tokie liudijimai padeda žmogui pakeisti savo gyvenimą. Aišku, nusivylimai neišvengiami, net esant puikiai motyvacijai. Norintis savanoriauti asmuo turi nuspręsti, kurioje srityje jis nori darbuotis. Dainiui ir Arūnui artima sritis bendravimas su priklausomybės ligomis sergančiais asmenimis, pagalba jiems dalinant maisto produktus. Vyrai pripažįsta, kad savanorystei reikia turėti ir tam tikrų žinių, todėl Kybartuose buvo organizuojami mokymai: Savanoriavimas galimybių išbandymas ir patirtis, kurių tikslas parodyti savanorystės naudą visuomenei ir sau pačiam, bei Savanoriavimas pliusas ieškant darbo. Projekto koordinatorė Kybartuose Veronika Baktytė individualiai konsultavo visus, norinčius gauti daugiau informacijos apie savanorystę Caritas organizacijoje, bendravo su Kybartų parapijos Caritas skyriaus vedėja Gražina Vaičaitiene.
Savanorių manymu, piniginės naudos nebuvimas savanoriaujant, anaiptol nėra svarbiausias šios veiklos minusas. Pagrindinis minusas yra neturėjimas informacijos, kur galima savanoriauti, žmonių nesugebėjimas įveikti savo baimes, laiko stoka, baimė pasirodyti prieš kitus ir pradėti veikti.
Arūnas ir Dainius pasakoja, kad geriausia, jeigu savanoriška veikla sutampa su žmogaus pašaukimu, su tuo, ko negalėjo daryti dirbdamas savo tiesioginį darbą ir patirti dvasinį džiaugsmą. Svarbu atrasti, ką asmeniškai gali duoti žmogui, sako Dainius, ir sugebėti, negailint savęs, atiduoti viską, ką gali. Keista, bet kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni.
Veronika Baktytė,
projekto koordinatorė Kybartuose,
Gražina Vaičaitienė,
Kybartų parapijos Caritas savanorė
© 2014 XXI amžius
|